Neišgyventos emocijos virsta panikos atakomis

Neišgyventos emocijos virsta panikos atakomis

Neseniai jau antrą kartą išgyvenau labai nemalonų dalyką. Netikėtai ėmė daužytis širdis, pradėjo trūkti oro, man tarsi suparalyžiavo galūnes. Priimamajame pasikalbėjome su gydytoju, ir jis užsiminė, jog tai galėjo būti panikos ataka dėl streso ir pervargimo. Bijau, jog tai kartosis ir toliau. Ką man daryti ir kur kreiptis?

Aleksandras, 46 metai

Panikos atakos gali būti konkurencinės aplinkos darbe, sudėtingų asmeninių santykių ar kitų panašių situacijų rezultatas. Tačiau problemos gali ateiti ir iš giliau – vaikystės, jos metu patirto auklėjimo.

Atsako specialistas

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro psichiatras psichoterapeutas Erikas Stankūnas:

Šiuolaikinė problema

- Ūmus nerimas, įkyrios baimės ir panikos priepuoliai yra pakankamai dažna mūsų visuomenės bėda. Problema ta, kad šiuolaikiniai žmonės gyvena didelio streso sąlygomis ir neturi kur emociškai to streso išgyventi. Kai streso metu patirtos emocijos yra slopinamos ir negali būti sąmoningai išgyventos, jos realizuojasi kitais būdais – per nerimo paroksizmus, psichosomatinius pojūčius, įkyrumus ar panikos atakas.

Panikos atakos gali būti konkurencinės aplinkos darbe, sudėtingų asmeninių santykių ar kitų panašių situacijų rezultatas. Tačiau problemos gali ateiti ir iš giliau – vaikystės, jos metu patirto auklėjimo. Pavyzdžiui, jeigu šeimose nebuvo kalbama emocine kalba, buvo mokoma nerodyti savo emocijų, nedemonstruoti pykčio, vaikinams neverkti.

Kaip atpažinti?

Panikos priepuolis turi tris dideles sudedamąsias dalis. Pirmoji – netikėtai atsirandantis labai didelis paroksizminis nerimas. Antroji – išreikštos vegetacinės reakcijos: širdies plakimas, prakaitavimas, dusulys, galvos svaigimas ir padidėjęs kraujospūdis. Trečioji dalis – išprotėjimo arba mirties baimė. Tai – panikos atakos triada.

Pats žmogus tokiu atveju negali suprasti ar tuo labiau diagnozuoti kas vyksta su jo organizmu, tad dažniausiai kreipiasi į medikus. Tačiau šie ne visuomet gali identifikuoti, jog žmogus patyrė panikos ataką. Medikai dažnai tiesiog neranda jokios patologijos – žmogui atliekami tyrimai, jis eina iš vieno mediko kabineto į kitą, tačiau jam visi sako, kad jokių organizmo pakitimų nėra. Visa laimė, jeigu kreipiamasi į psichiatrą. Šis gydytojas tokį sutrikimą diagnozuoti gali pakankamai nesunkiai.

Gydymo būdai

Panikos atakos - tai neurozinis psichikos sutrikimas ir jei jos kartojasi, būtinas gydymas. Paprastai pritaikomas medikamentinis gydymas, tačiau kadangi panikos atakos sietinos su psichologija ir emociniais išgyvenimais, būtina ir psichoterapija. Taigi, veiksmingiausias – kompleksinis gydymas.

Panikos atakas patiriantiems žmonės šis sutrikimas kartais turi polinkį kartotis tam tikrose konkrečiose situacijose. Pavyzdžiui, vieniems kartojasi išgėrus alkoholio, kitiems – darbinėje aplinkoje. Jeigu žmogus sąmoningai vengs šių konkrečių stresinių situacijų, pavyzdžiui, pakeis darbą, yra tikimybė, jog jam pavyks išvengti dalies panikos atakų, arba jų dažnis gali sumažėti, tačiau vien tai iš esmės išspręsti problemos nepadės. Pats vienas, be specialistų pagalbos, žmogus sau padėti negali.

Artimųjų vaidmuo

Dažnai žmogus gali net nesuprasti, kad jo problema yra susijusi būtent su neišgyventomis emocijomis ir psichologinėmis problemomis. Kartais panikos ataka supainiojama su kokiu nors kūno negalavimu – širdies ar galvos, ir labai ilgai nesikreipti ten, kur iš tiesų reikia.

Tokiomis aplinkybėmis lemiamą vaidmenį gali suvaidinti artimieji. Jeigu jie įtaria, kad problema susijusi su psichologija, artimieji ar giminaičiai turėtų paskatinti kenčiantį asmenį kreiptis pagalbos į specialistą, kurio profesija prasideda skiemeniu „psi“. Mūsų visuomenėje žmonėms tai daryti vis dar yra nepriimtina ir baisu, tad artimųjų parama gali tapti reikšmingu postūmiu.

LSVEIKATA

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder