Šį atradimą ji padarė rinkdama medžiagą savo knygai "Meilės anatomija: natūrali poravimosi, vedybų ir skyrybų istorija" ("Anatomy of Love - a Natural History of Mating, Marriage, and Why We Stray"). Išanalizavusi daugybę skyrybų duomenų iš skirtingų šalių, mokslininkė atkreipė dėmesį, kad nors vidutinė santuokos trukmė sudaro 7 metus, pora dažniausiai išsiskiria ketvirtaisiais bendro gyvenimo metais.
Ši statistika byloja, kad vyrai linkę nutraukti santykius būdami 25-29 metų, o moterys - 20-24 metų. Tai vaisingumo pikas.
H. Fišer nuomone, tokie polinkiai yra biologiniai ir išlikę iš žilos senovės, kai moterys vaikus gimdydavo kas ketverius metus - taip yra gamtos parengtas jų organizmas. Sulaukę šio amžiaus, vaikai tapdavo visos genties rūpesčiu, o jų tėvai vėl galėdavo pasieškoti naujo partnerio.
Mokslininkė ilgą laiką tyrinėjo daugiau nei 60 skirtingų kultūrų žmonių grupių, tarp jų - australų aborigenus, Naujosios Gvinėjos gyventojus bei eskimus. Ją pribloškė faktas, kad visame pasaulyje poros jaučiasi panašiai. "Tendencija susiporuoti ir išlikti kartu bent jau ketverius metus išsivystė per daugelį metų. Ji reikalinga tam, kad vyras ir moteris jaustų vienas kitam trauką ir pagarbą bent jau tiek laiko, kad sugebėtų susilaukti vienos atžalos", - komentuoja antropologė.
Žvelgiant iš evoliucijos taško, tokia strategija leidžia palikti genetiškai įvairesnių palikuonių.
Antropologė teigia, kad gamta padeda atsakyti ir į kitą klausimą - kodėl daugybė žmonių skiriasi tada, kai jų vaikai suauga.
Šįkart H. Fišer mus gretina su faunos atstovais. Ji sako: "90 proc. paukščių sudaro šeimynines sąjungas tam, kad vestų ir ugdytų savo palikuonis, tačiau ir plunksnuočiai būna kartu tik tol, kol jų jaunikliai pradės savarankišką gyvenimą.
Paukštis, perintis kiaušinį, numirtų iš bado, jeigu partneris jo nemaitintų. Tik keletas žinduolių atsiduria panašioje padėtyje. Pavyzdžiui, lapės pienas yra toks skystas, kad ji turi žindyti savo lapiukus kone nuolat. Ji negali pasitraukti iš olos, todėl yra priversta laukti, kol lapinas parneš jai ėdalo. Kai ūgtelėję lapiukai palieka tėvus, šie irgi išsiskiria", - aiškina H. Fišer.
Mokslininkė atkreipia dėmesį, jog tik 5 proc. žinduolių rūšių susijungia į šeimą tam, kad augintų vaikus. Tarp primatų šis rodiklis aukštesnis: 25 proc. rūšių yra monogaminės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą