Kas yra meilė?

Mokslo žmonės, analizuojantys meilę, skirsto ją į įvairias rūšis: romantiška, platoniška, šeimyniška, religinė.

Stipriausiai ir intensyviausiai iš jų paprastai išgyvename būtent jausmą priešingos lyties asmeniui, kai mus užvaldo gili, intensyvi ir, atrodo, begalinė meilė. Mylėdami partneriui galime suteikti maksimalų emocinį, dvasinį ir fizinį pasitenkinimą. Bet meilė dažnai painiojama su seksu. Nieko keisto, jog tuomet žmonės nebežino, ką daryti su atsivėrusia dvasine tuštuma... Žinoma, seksualumas čia vienas svarbiausių elementų, bet dar svarbesnis sugebėjimas visiškai atsiverti ir atsiduoti partneriui.

Psichologai meilę nagrinėja kaip socialinį reiškinį ir išskiria tris jos komponentus: intymumą, atsidavimą ir aistrą. Beje, mokslininkai neigia teiginį, kad priešingybės traukia - žmonėms patinka panašūs į juos asmenys. Tačiau yra specifinių sričių, pavyzdžiui, imuninė sistema, kur mieliau renkamės partnerį, nepanašų į mus, nes tai garantuoja, kad būsimas poros kūdikis turės geriausią derinį paveldėtą iš abiejų tėvų.

Biologiniai meilės aiškinimo modeliai šį jausmą apibūdina kaip biologinį instinktą, tokį pat kaip alkis ar troškulys. O naujausi mokslininkų atradimai liudija, kad kai žmogus įsimyli, smegenys duoda signalą organizmui gaminti tam tikras chemines medžiagas (feromonus, dopaminą, serotoniną ir kitas), kurios veikia kaip... anfetaminas: stimuliuoja smegenų malonumo centrą ir sukelia tokius šalutinius poveikius kaip pagreitėjęs širdies plakimas, apetito praradimas, nemiga, intensyvus pasitenkinimo jausmas. Tyrimai rodo, kad tokia būsena paprastai trunka nuo pusantrų iki trejų metų. Taigi teiginys, kad meilė trunka trejus metus, turi realų pagrindą...

Išsiaiškinome, kad meilė gali veikti kaip narkotikai. Be to, nauji santykiai paprastai labiau remiasi fiziniu potraukiu, o bėgant laikui ši reakcija mažėja, aktyviau dirbant kitoms smegenų sritims, atsakingoms už ilgalaikius santykius ir įsipareigojimus.