Kaip susikalbėti su Y karta?

Kaip susikalbėti su Y karta?

Profesionalus derybininkas, juristas, profesorius Motis Christalas dalijasi patarimais, kaip bendrauti su žmonėmis, gimusiais paskutiniaisiais 20 amžiaus dešimtmečiais.

55 metų kompanijos viceprezidentas įniršęs: kiek kartų šį rytą jis prašė naujosios biuro administratorės sujungti jį su viešųjų ryšių skyriaus vadovu! O kur ataskaitos kopija, paruošta susitikimui? Ji jau seniai turėjo gulėti ant jo stalo! Užuot pasiaiškinusi, administratorė parašė šefui trumpą žinutę: "Perskambinsiu vėliau." Tačiau vėliau nepaskambino - parašė antrą žinutę: "Ataskaita yra jūsų pašto dėžutėje jau nuo šeštadienio."

Prieš atleidžiant administratorę, profesorius Motis Cristalas viceprezidentui rekomenduoja susipažinti su jo patarimais, kaip derėtis su Y karta. "Šios kartos žmonės kitokie. Jie kitaip mąsto ir kitaip veikia. Jeigu jų nesuprasite, negalėsite su jais ir bendradarbiauti. O tai bet kuriai kompanijai ne į naudą", - sako jis.

Y karta

Jeigu einate vadovaujamas pareigas, tikriausiai daugelis perspektyviausių jūsų pavaldinių priklauso Y kartai.

Daugiau nei 60 proc. darbdavių susiduria su įtampa, kurią sukelia santykiai tarp skirtingų kartų darbuotojų

Karta Y - tai žmonės, kurie atėjo į šį pasaulį paskutiniaisiais praėjusio šimtmečio dešimtmečiais ir dabar tampa kompanijų darbuotojais. Puikiai kalbantys angliškai, apsiginklavę planšetiniais kompiuteriais ir vienu metu sugebantys daryti keletą darbų. Jie talentingi, nedreba prieš autoritetus ir yra pilni vyresniems kolegoms nesuprantamų paradoksų.

Y kartos žmonės negali ilgai išlaikyti dėmesio ties vienu dalyku, greitai ima nuobodžiauti, todėl visada rinksis profesinį ir socialinį mobilumą, o ne stabilią darbo vietą.

Kaip rasti su jais bendrą kalbą ir sėkmingai bendradarbiauti? Profesorius M. Cristal suformulavo 7 taisykles.

7 taisyklės, kaip bendrauti su Y karta

1. Leiskite jiems kalbėti.

Y kartos atstovai labai susierzina, kai juos pertraukia. Todėl nedemonstruokite jiems savo valdžios - verčiau išklausykite. Jeigu jūsų pokalbis tęsiasi valandą, klausykitės jų 50 minučių, ir tik per paskutines 10 minučių lėtai ir aiškiai suformuluokite savo pasiūlymą.

2. Būkite lakoniški.

Tai svarbiausia taisyklė. Nesistenkite jiems aiškinti savo nuomonės: jiems to nereikia. Būtent todėl Y karta naudojasi "Twitteriu", o ne rašo laiškus. Neverta jų įtikinėti - verčiau duokite laiko pamąstyti.

3. Nesiūlykite ilgalaikių vizijų.

Y kartos atstovai nenori galvoti apie tai, kas nuostabu, bet toli. Geriausia laiko riba pasiūlymui - metai, ne vėliau. Jeigu abi pusės bus patenkintos baigiantis šiam terminui, jūs tikrai galėsite pratęsti susitarimą.

4. Vertinkite juos pagal tai, ko pasiekė, o ne kiek daug dirbo.

Jų nedomina santykiai, juos domina rezultatas. Todėl visus finansinius reikalus grįskite konkrečiais pasiekimais, o ne tuo, kiek laiko jie dirbo kompanijai.

5. Netempkite gumos.

Vienas du susitikimai, ne daugiau. Bet kokie bandymai "tempti gumą" bus ne jūsų naudai. Y kartos atstovai puikiai jaučiasi ir neapibrėžtomis sąlygomis.

6. Skaičiuokite delspinigius.

Šios kartos atstovai puikiai susipažinę su terminu "deadline". Jeigu vėluoja - priverskite juos mokėti.

7. Neklauskite kodėl.

Atminkite: Y karta kupina nepaaiškinamų prieštaravimų. Todėl neklausinėkite jų "Kodėl?". Jei norite juos kontroliuoti - tiesiog darykite tai veiksmais.

Ko iš jų tikėtis?

Humanizmo idėjos, amžinosios vertybės, asmeninis tobulėjimas - pirmiausiai būtent tai, o ne pinigai domina 22 - 32 metų žmones, teigia tyrimo "PwC "Millenials at work: Reshape the workplace" autoriai savo išvadose. Tyrėjai įsitikinę, kad Y kartos atstovai, gimę 1980-1990 metais ir jau pasiekę sėkmės ar darantys pirmuosius žingsnius karjeros laiptais, neišvengiamai pakeis korporacijų ateitį visose jų veiklos srityse.

Jie siekia sėkmės, bet, kita vertus, sugeba pasitenkinti mažu, kad tik nepersidirbtų. "Man užtenka", - tokia štai publika.

Ko iš jų tikėtis? Kokiomis vertybėmis jie gyvena?

Krizė aplaužė ragus

Galimybė kilti karjeros laiptais Y kartos atstovams yra svarbesnė už pinigus, kuriuos jie gali uždirbti. Didžiausią reikšmę turi įmonės prestižas ir jos socialinė atsakomybė.

Y-ai nevertina ištikimybės darbdaviui ir savirealizaciją iškelia aukščiau už atsidavimą darbui. "Atsidavimas korporacijai - feodalizmo liekana", - sako jie.

Korporacinė aplinka reikalauja iš žmogaus atkakliai dirbti, "atsiduoti", o Y karta labiau linkusi imti, o ne duoti. Neskubėkime sakyti, kad jie - tinginiai ir egoistai: jie tiesiog, be darbo, turi ir kitų vertybių.

Iki 2008 metų Y kartos atstovai pervertino save darbo rinkoje. Jie turėjo didelių tikslų ir lūkesčių ir norėjo visko pasiekti lengvai ir greitai.

2011 metais buvo atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 4 364 aukštųjų mokyklų absolventai iš 74 pasaulio šalių (mokslus baigę 2008-2011 m., ne vyresni nei 31 metų). Paaiškėjo, kad (2008 m.) 86 procentai samdomų Y kartos darbuotojų buvo pasirengę išeiti iš darbo, jeigu darbdavo vertybės jiems nebuvo artimos, o 88 proc. ieškojo darbdavių, kuriems nesvetima socialinė atsakomybė.

Po trejų metų socialiai naivus entuziazmas kiek prigeso: išeiti iš darbo dėl "nesutapusių vertybių" buvo pasiryžę jau tik 56 proc. jaunų darbuotojų. Krizė aplaužė ragus.

Dėmesio išlepinti

Y kartos bruožai susiformavo ne šiaip sau, o kaip atsakas į laikmečio iššūkius.

"Jie augo nuolat būdami dėmesio centre, - aiškina Cathy O'Neill, konsultacinės kompanijos "Lee Hecht Harrison" viceprezidentė. - Jų visai kitokie lūkesčiai. Jie nori, kad su jais nuolat bendrautų."

Vyresnių kartų atstovai įpratę prie kasmečių jų darbo vertinimo procedūrų, o Y karta tikisi nuolatinio grįžtamojo ryšio ir pasijunta pamesti likimo valiai, jeigu vadovybė negali pasirūpinti reguliariu bendravimu. Y kartai dėmesio stoka - didžiausias streso faktorius.

"Manau, kad tėvai mus per daug lepino. Mums nėra nieko neįmanomo. Mus vedžiojo į Rytų kovos menų treniruotes, futbolą ir dar į šimtus įvairių būrelių, todėl mums dabar trūksta elementarių socialinių įgūdžių. Pavyzdžiui, mes nelabai pagarbiai bendraujame su vyresniais", - sako 24 metų Mattas Berkley, "St. Louis Small Business Monthly" korespondentas.

Konfliktai tarp kartų

"Lee Hecht Harrison" duomenimis, daugiau nei 60 proc. darbdavių susiduria su įtampa, kurią sukelia santykiai tarp skirtingų kartų darbuotojų. Y kartos atstovai ginčų su vadovybe nelaiko subordinacijos pažeidimu: tai gamybinė būtinybė.

Daugelio ekspertų nuomone, konfliktas gali kilti ir dėl išvaizdos. Y kartos atstovai sunkiai priima faktą, kad jų išvaizda darbe nėra vien jų asmeninė problema. Ginčų gali kilti dėl avalynės, tatuiruočių ir šortų, nes jaunimas mano, kad daugelyje kompanijų taisyklės, reglamentuojančios aprangą, smarkiai paseno."Aprangos kodas įkūnija mirties kultūrą", - mano jie.

Abejingi politikai

Y karta kartais vadinama "abejingųjų karta", nes ji nenori dalyvauti politiniame gyvenime ir būti susijusi su neteisybe, kuri neliečia jų asmeniškai. Politiniai žaidimai ir nuolatinis smurtas TV ekranuose pagimdė socialinę apatiją kaip psichikos apsaugos mechanizmą.

Kartų teorija... ir praktika

Kartų teorija atsirado 1991 m. JAV. Jos autoriumi laikomas ekonomistas ir demografas Neilas Howe bei rašytojas ir dramaturgas Williamas Straussas. Abu jie beveik vienu metu (ir nepriklausomai vienas nuo kito) ėmėsi tirti seniai žinomą "kartų konfliktą", nuo seno dominusį filosofus, literatus ir kitus intelektualus...

Gana greitai abiejų tyrėjų dėmesio centre atsidūrė įdomus paradoksas. Pasirodė, kad garsusis "kartų konfliktas" visiškai nesusijęs su tam tikram amžiui būdingais bruožais. Mat jei taip būtų, pasiekus tam tikrą amžių, skirtumai tarp žmonių turėtų išnykti: 40-ies, 50-ies, 70-ies metų žmonės būtų psichotipinės savo bendraamžių kopijos. Formuotųsi tos pačios vertybės, siekiai ir reakcijos į išorinius dirgiklius. Tačiau pasiekę savo tėvų amžių, vaikai mąsto, veikia, kenčia, kuria, vartoja, dirba ir apskritai gyvena kitaip.

Išanalizavę JAV istoriją, Howe ir Straussas išskyrė laikinus periodus, kuriais daugelis žmonių nepriklausomai nuo amžiaus skirtumo skleidžia panašias vertybes.

Būtent vertybės ir tapo kartų teorijos pagrindu.

Vertybes sugeria pasąmonė

Sociologų nuomone, kartai būdingos vertybės formuojasi vaikui nuo 2 iki 14 metų veikiamos visuomenės įvykių (politinių, ekonominių ir socialinių, įskaitant technikos progreso tempą), taip pat šeimos auklėjimo. Vaikas tiesiog gyvena šiomis aplinkybėmis ir kaip kempinė sugeria kontekstą, kurio kol kas neanalizuoja.

Vertybės, susiformavusios iki 12-14 metų, vadinamos "giluminėmis". Jos yra pasąmoninės, dažniausiai visiškai nepastebimos ir neakivaizdžios (taip pat ir patiems kartų atstovams). Tačiau visą gyvenimą kiekviena karta neišvengiamai gyvena jų veikiama. Žinoma, teorijos autoriai neneigia, kad žmogui įdiegtos vertybės lengvai atsiskiria į kartų, bendražmogiškas ir individualias.

"Privalai suvalgyti!"

Sociologai pateikia tokį pavyzdį. Pagalvokite, ką jūsų tėvams arba seneliams reiškia priimti svečius. Atvykę pas juos jūs pirmiausiai būsite sočiai pamaitinti ir pagirdyti. Neaišku, iš kur bus jų tiek paimta, bet tikrai atsiras. Taip, jie mus myli ir laukia, o tai reiškia, kad pagamins ką nors pritrenkiamai skanaus.

Bet kodėl reikia būtent valgyti? Atsakymas aiškus: mūsų tėvai užaugo visiškai kitomis socialinėmis - ekonominėmis sąlygomis, pasaulyje, kur maistas - pirmiausiai sotus ir gausus, o ne delikatesai - buvo besąlygiška, neabejotina vertybė. Ir šia vertybe tėvai nuoširdžiai (ir nesąmoningai) dalijasi su mumis.

Lygiai dėl tos pačios priežasties dėžutė saldainių mūsų seneliams visada kur kas malonesnė ir suprantamesnė dovana nei brangus mobilusis telefonas. O dabar įsivaizduokite savo vaiko reakciją, jeigu padovanotumėte jam ne mobilųjį, o dėželę saldainių... Kad ir pačią brangiausią, elitinę, bet - vietoje mobiliojo telefono... Skandalas, ašaros, nusivylimas...

Panašūs visame pasaulyje

Kas ketvirta (iš išvardytų) palaipsniui susikertanti karta formuoja ciklą, kurį mokslininkai prilygina metų ciklui: žiema, pavasaris, vasara, ruduo. Kiekvieno tokio ciklo trukmė - apie 80 metų. Paskui prasideda nauja šaka. Penktoji (kuri eina po keturių) karta pasižymi vertybėmis, panašiomis į... pirmosios!

Taigi Y kartos vertybės pagal šį dėsningumą turi būti artimos Nugalėtojų kartos nuostatoms. O Z karta bus artimesnė Tyliajai kartai.

 

Kartų teorija buvo susidomėta ir kitose šalyse, ne tik JAV. Atsirado būtinybė kaip nors paaiškinti socialinę "termodinamiką", atkakliai atsisakančią paklusti anksčiau žinomiems modeliams.

Hipotezė apie panašias kartų vertybes buvo patikrinta Pietų Afrikos Respublikoje, Kanadoje, Azijoje ir Europoje. Rezultatas: teorija pripažinta kaip veikianti ir pritaikoma. Žinoma, su vietinėmis korekcijomis - priklausomai nuo ekonominių bei politinių faktorių. Tačiau pagrindinės tezės pasirodė esančios universalios.

Tos pačios kartos žmonės iš skirtingų šalių ir netgi kontinentų yra panašūs. Skirtumai nyksta neįtikimu greičiu. Šrekas kalba angliškai, prancūziškai, vokiškai, lietuviškai etc. ir prisideda prie naujos kartos - jau planetos mastelio - formavimosi. Internetas, tarptautinis turizmas ir vis labiau plintantis mokymasis užsienyje papildo šį paveikslą. Y kartos atstovai vieni į kitus panašūs kur kas labiau nei "iksai". Tai atradimas transnacionalinėms korporacijoms ir kitiems rinkos dalyviams: daugiau nereikia adaptuoti reklamos atsižvelgiant į vietinius ypatumus.

X ir Y

Kartų teorija naudinga tuo, kad ji leidžia kitaip pažvelgti į pasaulį ir suvokti, kodėl jaunimas nenori dirbti vienokio darbo, bet degdamas griebiasi kitokio, kokias kompanijas jie steigs, kai perims mūsų sukauptą kapitalą. Aišku viena: tai tikrai nebus daržovių ar kebabų kioskai.

Taigi gavę diplomus 22 metų "kadrai" beldžiasi į įmonių duris. Virtualiai, per internetą, žinoma, arba elektroniniu paštu.

Abejojate, ar verta priimti žmones "be patirties"? Akivaizdu, kad neturite supratimo apie Y kartą. Mat Y karta išsiskiria tuo, jog sugeba ypač greitai kaupti patirtį!

X kartos žmonės iš pradžių baigė mokyklą, paskui institutą, paskui įsidarbino ir pamažu kilo karjeros laiptais. Daugmaž pastebimas įmonėje darbuotojas tapdavo sulaukęs 30-40 metų.

Su Y karta viskas kitaip...

Jie gali tai, kas X kartai atrodė neįmanoma: pavyzdžiui, baigti mokyklą eksternu arba Kembridžą internetu. Lankytis virtualiuose kursuose, paskaitose, seminaruose. Kaipgi jie "neturi patirties"? Tie, kuriems 22-eji, šiandien turi po keletą diplomų, moka keletą kalbų ir yra apkeliavę nemažai pasaulio.

Y karta sugeba daug darbų daryti vienu metu: atsakinėja į elektroninius laiškus, kalbasi mobiliuoju telefonu ir naršo internete.

Didžiausia X kartos problema - nuovargis. Būtent šiems žmonėms teko "persidėlioti" save pagal išorines aplinkybes. Daugelis pakeitė išsilavinimą, veiklos sritį ir arė iki devinto prakaito. Dėl to tiek daug infarktų, nervų ligų ir kitų nemalonumų.

Tačiau būtent X karta labiausiai vertina žmogiškuosius santykius ir turi turtingą gyvenimo patirtį. Komopanijose jie - geriausi vadovai, metodologai ir "koučai". Jie ne tokie ambicingi kaip Y-ai ir kur kas dėmesingesni žmonėms. Tačiau neturėdami pakankamai resursų šie žmonės serga pervargimo sindromu.

Kaip išvengti konflikto

Kartų konfliktas gali sukelti rimtas krizes kompanijoje. Ką daryti?

Panašu, jog būtent X kartai teks suvokti, jog metas keisti bendravimo būdą: dabar jo pagrindas bus kontrolė ir manipuliacija. Deja, X-ai, bendraudami su Y-ais, dažniausiai kreipiasi ne į tas vertybes, į kurias derėtų. Bandymas "patraukti darbo turiniu" arba motyvuoti "nedideliu, bet stabiliu" atlygiu netinka. Ekspertinis reiklumas - štai kas skatina jų produktyvumą.

Pinigai nebėra statuso simbolis

Krizė visiems parodė, kad pinigai - nelabai stabilus aktyvas. Darbas, kuris užima daug laiko, pasitraukė į antrą planą. Kitaip tariant, iš pradžių neliko pinigų, paskui - būdų juos uždirbti. Todėl žmonės perėjo prie kitų statuso simbolių, kaip antai patirtis ir įspūdžiai. (Šioje paradigmoje išsilavinimas - taip pat patirties rūšis, o ne materiali kategorija.)

Tendencija dematerializuoti vertybes akivaizdi reklamose. Bankų reklamų herojai, gavę pinigų, perka gitarą: tai tiesioginis emocinis poveikis Y kartos vertybėms! Tą patį daro ir reklamos kampanijos, kuriose akcentuojamas bendravimas. Bendravimas yra vertybė!

Dabar jau konkuruoja ne vienos kategorijos prekės, o tie elementai, kurie tampa gyvenimo būdo simboliais: įspūdžiai, bendravimas...

Apeliuokite į įspūdžius - tai pirmasis žingsnis pasitinkant Y kartą.

P. S.

Ar verta stengtis suprasti naująją kartą, ar verta domėtis Y kartos vertybėmis? Ekspertai sako, jog tai tampa neišvengiama. Netikite? Ką gi, sugrįšime prie temos po keleto metų. Jeigu Y karta dar nebus spėjusi nurašyti mūsų į metalo laužą...

Kartos

(Apytiksliai)

Gimę 1900-1920 m.: Nugalėtojų karta.
Gimę 1920-1940 m.: Tylioji karta.
Gimę 1940-1960 m.: Pokario karta - "Baby boomers"
Gimę 1960-1980 m.: X karta.
Gimę 1980-2000 m.: Y karta, dar vadinama Mileniumo arba Interneto karta.
Gimę 2000-2020 m.: Z karta, apie kurią kol kas dar mažai žinome, nors prognozių daug.

Polinkiai

30 proc. Y kartos respondentų Šveicarijoje pareiškė, kad niekada nedirbtų bankų sektoriuje.
41 proc. apklaustųjų linkę naudotis šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis, o ne bendrauti akis į akį ar telefonu.
95 proc. respondentų vertina balansą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo ir nesiruošia aukotis, kad įtiktų viršininkams.
Tik 18 proc. apklaustųjų planuoja likti esamame darbe, 21 proc. - tik jeigu matys perspektyvą, 38 proc. - ieško kito darbo, 43 proc. - atviri pasiūlymams.

 Tos pačios kartos žmonės iš skirtingų šalių ir netgi kontinentų yra panašūs. Skirtumai nyksta neįtikimu greičiu.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder