Advokatė Liucija Bagačiovienė Laugalių pensiono
direktorius Rimantas Ramanauskas
Iš gimdytojų paveldime veido bruožus, kūno konstituciją, charakterį. Mes mylime savo tėvus, rūpinamės jais, tačiau ne kokioj tolimoj pasakų šaly, o tarp mūsų gyvena vieniši seneliai, panašūs į suvytusius našlaičius, - netekę savo vaikų paramos arba visiškai praradę ryšį su jais bei susitaikymo viltį, o kartais - ir išvaryti iš savo namų. "Carito" senelių namuose, sąvartyne ar tiesiog gatvėje jie elgetauja, nuolankiai lūkuriuoja, kol atsėlins mirtis, išvaduosianti nuo pavargusio kūno sopulių, širdies gėlos, vienatvės šalčio, tuštumos ir nereikalingumo jausmo. Ar tarp šių žilagalvių pasitaiko tokių, kurie ryžtųsi per teismą pareikalauti paramos iš savo suaugusių vaikų? "Lietuviai stengiasi laikytis oriai, ir gerbdami save, ne kiekvienas tėvas ar motina prašo savo suaugusių vaikų, net ir pasiturinčių, paramos. O kad prisiteistų išlaikymą iš vaikų, tai mūsų visuomenėje ypač retas reiškinys", - sakė advokatė Liucija Bagačiovienė. Paprašėme advokatę pakomentuoti Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3 knygos 205 straipsnį - "Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus".
... ir kitos svarbios aplinkybės
"Negalime spręsti apie tėvų arba suaugusių vaikų pareigas neatsiejamai nuo jų teisių. Esame labai sumaterialėję. O kiek tada privalome tėvams duoti, kokios jų elementarios gyvybinės reikmės? Dėl to kyla didžioji ginčų dalis". Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra įteisinta įstatymo, taip pat įstatymas numato, jog pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis - nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus yra sulaukę tėvai. Nedarbingu laikomas kiekvienas asmuo, sulaukęs pensinio amžiaus arba turintis I arba II grupės invalidumą. Tačiau tas žmogus, kuris yra nedarbingas, dar nebūtinai yra paramos reikalingas; paramos reikalingumą nustato tokie dydžiai kaip mažesnės pajamos negu išlaidos. Dažniausiai paramos reikia tam iš tėvų, kuris, užauginęs savo vaikus, atsitraukia nuo buvusios šeimos ir gyvena savarankiškai, nebeturi bendro ūkio su vaikais - todėl jam pačiam reikia savo samtuku puodą maišyti, ir tuomet paaiškėja, kad jam neužtenka pinigų, kuriuos skiria valstybė. Turto paprastai nebebūna likę, nėra ką realizuoti, o išlaidų, sąskaitų per mėnesį susidaro daugiau, nei yra galimybių jas padengti. Nenumatytų išlaidų pagyvenę žmonės turi dėl ligų, gydymo, reabilitacijos, organo transplantacijos, dėl įvairių procedūrų, taip pat dėl maisto, nes ne viską pasiligoję žmonės begali valgyti. Tėvai turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, reikalauti priteisti tam tikro dydžio išlaikymą iš pilnamečio vaiko, tačiau tėvai turės įrodyti, kad jų materialinė padėtis yra daug blogesnė nei pilnamečio vaiko, kad šis turi galimybių juos materialiai remti, bet vengia tai daryti. Man dažniau tenka atstovauti bylose, kuriose pilnamečiai vaikai teisiasi išlaikymą iš savo tėvų. Bet tais atvejais pilnamečiai vaikai turi būti nedarbingi: I - II grupės invalidai, o jų išlaidos turi viršyti pajamas. Kokią sumą skirti išlaikymui, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų turtinę padėtį ir kitas labai svarbias aplinkybes. Tarkim, besibylinėjanti su vaikais motina yra našlė, negaunanti našlystės pensijos. Ir štai ji tikisi prisiteisti išlaikymą iš sūnaus, kuris turi du mažamečius vaikus, - išaiškėja, kad motina vis dėlto turi didesnes pajamas negu jos sūnus... Pasitaiko bylų, kai tėvai padovanoja vaikams savo turtą, atsisako visų turtinių pretenzijų: iškelia atžaloms prašmatnias vestuves, įkurdina juos erdviuose savo namuose, o patys išeina į kuklų prieglobstį. Kai vienas sutuoktinių miršta, kitas lieka be sveikatos, pragyvenimo šaltinio. Tai ir yra "kitos svarbios aplinkybės". Taip pat ir tai, ar tėvas savo laiku sugebėjo išlaikyti savo vaikus, ar teisme neginčijo savo tėvystės.
Pasikeitusi paveldėjimo tvarka
Ką daryti, jeigu seni tėvai neturi lėšų sumokėti honorarą advokatui bei teismo išlaidas? Susiduriame su tuo, kad jei pagaliau būtų įsteigta Viešoji įstaiga - advokato kontora, žmogus žinotų tiesų kelią, kur kreiptis ir gautų nemokamą konsultaciją. "Manyčiau, kartais žmogus turėtų pripažinti, jog jis netinkamai išauklėjo savo vaiką, kuris nejaučia ir nepripažįsta pareigos išlaikyti savo senus tėvus, - sako advokatė Liucija Bagačiovienė. - Nepriekaištinga žmogaus reputacija - tai ne tik ordinai ar medaliai ant krūtinės, bet ir faktas, kaip jis prižiūri savo artimuosius". "Mes, teisininkai, esame cinikai, nes patariame, kad seni žmonės neskubėtų dovanoti savo turtą", - sakė advokatė. - Atrodo, vis tiek visa atiteks vaikams po tėvų mirties - tegu jie dabar ima turtą valdyti savo nuožiūra. Tačiau tai rizikinga, mes - ne dievai, ateities nežinome: o jeigu tu ilgai sirgsi ir anksčiau tavęs numirs sūnus, kuriam viską padovanojai? Juk jo pirmos eilės turto paveldėtojų tarpe tėvų nebėra! Yra pasikeitusi paveldėjimo tvarka: įpėdinių sąraše tėvai yra tik antros eilės turto paveldėtojai, o pagrindiniai paveldėtojai yra velionio sūnaus sutuoktinė ir jos vaikai. Tad turtą vertėtų išsaugoti iki paskutinės gyvenimo valandos, nes nežinai, kokie žmonės bus šalia". Jeigu dovanojimo sutartis sudaryta nenurodant vienintelės sąlygos - išlaikyti tėvą iki gyvos galvos, vėliau jos teisme nebenuginčysi, jeigu neįrodysi, kad ji neatitinka įstatymo reikalavimų arba sudaryta suklydus. Be to, būkime toliaregiški: ką gali paimti geruoju, tai ir imk, nes jeigu norėsi prievarta paimti, tai gausi ne tokį gerą daiktą. Todėl kartais šalių supriešinimas neduoda naudos. Štai sūnus teisme priekaištavo motinai, kad ji turėjusi prašyti geruoju, o ne daryti jam gėdą.
Kaip sužvarbęs paukštelis narve
Kokios aplinkybės atveda žmogų į prieglaudą, kalbiname Laugalių pensiono direktorių Rimantą Ramanauską. Jis mano, jog visi be išimties žmonės senatvę norėtų baigti gyvenimą įprastoj aplinkoj. Persikėlęs kitur, ypač iš vienkiemio - į miestą, senukas jaučiasi kaip nesavas. Teko girdėti ne vieną medikų pasakojimą, jog net ligoninėn paguldytas šviesaus proto senolis nakčia pradeda "blūdyti": keliasi neva pašert gyvulių, dingojasi, kad griūva jo namai... Kuomet šeima gyvena susispaudę ankštumoj, kai kurie tėvai nenori būti vaikams nereikalinga našta, kategoriškai reikalauja vežti juos į pensioną. Iš pradžių vaikai pyksta ir kurį laiką nelanko. Praėjusiais metais net porą senukų vaikai atsiėmė, pagerėjus gyvenimo sąlygoms. Bet esti ir tokių situacijų, kai tėvai neaugino savo vaikų, o bėdai ištikus, šaukiasi jų jau susvetimėjusių. Vienas senukas dėl palaido gyvenimo buvo tapęs valkata, bet kažkada tėvo nepripažintas sūnus pasirūpino, kad palūžęs tėvas nemirtų gatvėje. To žmogaus charakteris aršus, jis ir pensione su niekuo nesitaiksto; naktiniame puode aptinki odekolono atsargas.
Slepia, kad turi vaikų
- Iš savivaldybių paramos skyrių gauname paruoštą bylą, kur kartais nenurodyti mūsų įnamių vaikų adresai, - pasakoja Laugalių pensiono direktorius R. Ramanauskas. - Mūsų socialiniai darbuotojai sužino, kad senukai turi vaikų, bet šie tai slepia... Viena senutė, visą gyvenimą prauliavojusi, nuolat skundėsi, jog ją apiplėšė sūnus, bet išsiaiškinta ir su seniūnija, kad jos turtas - išpustytas. Ir šiandie ta močiutė, atsiėmusi nemažą pensiją, įkaušusi "pašokdina" ir personalą, ir kambario drauges... Kitas uždaro būdo senukas, nenorodęs sūnaus adreso, sulaukė neprašyto lankytojo: išgėręs sūnus įsiveržė, pareikalavo pinigų ir sumušė savo tėvą. Jis ir močiutė, pasakojusi, jog teisminiai ginčai dėl žemės su dukra išardė šeimą, mūsų prašė: "Kai numirsiu, vaikams nepraneškit"... Kita močiutė našlė, pamiškėje apsigyvenusi su antruoju vyru, susiremontavo butuką, tvartuką, o kai sutuoktinis mirė, jo vaikai iš pirmos santuokos visa tai išsidalijo. Sunku iš biednų įnamių sužinot - ar turėjo turto, gal kam užrašė?" - sako pašnekovas, pridūręs, kad pensione kartais senelius užklumpa savaip neįkainojama vėlyva meilė, tuomet jie vėl turi žmogų, kuriam rūpi.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą