Gyvybes gali išgelbėti vienas pokalbis

Gyvybes gali išgelbėti vienas pokalbis

Lietuvoje kasmet nusižudo daugiau nei 1000 žmonių, patyčias patiria apie 70 proc. vaikų, o per pastaruosius penkiolika metų depresija sergančių žmonių šalyje padvigubėjo. Dar blogiau - penkios emocinę ir psichologinę pagalbą telefonu gyventojams teikiančios telefono linijos kasmet skaičiuoja augančius skambinančiųjų skaičius. „Vakaro žinios“ kalbėjosi su pagalbos linijų atstovais, teiravosi, kokios problemos kankina Lietuvos žmones.

Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacijos duomenimis, 2014 m. Lietuvoje veikiančios emocinės paramos linijos dėl ribotų išteklių sugebėjo atsiliepti tik į kas dvyliktą pagalbos skambutį.

Ne taip seniai Lietuvoje veikianti „Pagalbos moterims linija“ paskelbė, kad nuo balandžio 1 d. pagalbą moterims Lietuvoje teiks visą parą. Taip dirbti paskatino itin didelis skambučių naktį skaičius. „Per metus sulaukiame dešimtimis tūkstančių skambučių, o atsakyti galime tik į 8000-9000. Todėl naktinis darbas mums leis atsakyti į daugiau skambučių. O tai labai svarbu, nes nakties periodas yra būtent tas, kai norisi su kažkuo pasidalinti kylančiais sunkumais. Be to, naktį dažnai įvyksta nelaimės, atvejai, kai žmonės pakelia prieš save ranką“, - teigia „Pagalbos moterims linijos“ vadovė Gabrielė Razmutė.

Kiekviena moteris skirtingai išgyvena įvairias gyvenimo situacijas, tačiau tam tikra tendencija vis tiek išlieka. Moteris kankinančios problemos gali būti netektys, stiprus vienatvės jausmas, probleminiai santykiai, kitos negandos. Daug metų iš eilės svarbiausia moteris kamuojančia problema tampa smurtas artimoje aplinkoje: „Kartais moterys pačios neįžvelgia smurto, manydamos, kad smurtas gali būti tik fizinis. Dažnai jos net nežino, kad prieš jas gali būti naudojamas ekonominis, psichologinis, seksualinis smurtas. Labai svarbu toms moterims atspindėti situaciją, kuri jas ištiko, ir leisti suprasti, kokius santykius jos iš tikrųjų turi.“

Pasak G.Razmutės, labai svarbu, kad Lietuvoje veikia atskira linija būtent moterims, nes būtent dailiosios lyties atstovėms psichologinė pagalba, ypač Lietuvoje, yra labai reikšminga: „Mes žinome, kad, remiantis Europos duomenimis, Lietuvoje kas trečia moteris patiria smurtą artimoje aplinkoje. Tai yra dideli skaičiai.“

Nors dažnai pagalbos linijų efektyvumą išmatuoti gana sunku, G.Razmutė sako, kad konsultantės visuomet labai gerai jaučia, ar pokalbis pavyko ir skambinanti moteris iš jo gavo jai naudingos informacijos, patarimų, pagalbos ar tiesiog išklausymo. „Konsultantai tikrai sulaukia grįžtamojo ryšio. Moterys labai dažnai dėkoja už atvertas akis, kitos paskambina ar parašo nors ir ne tą pačią dieną, o gal net po metų ir padėkoja už galimybę gyventi kitokį gyvenimą. Pokalbis su konsultantu - tai pokalbis, kai tavęs klausančiam žmogui tu gali pasakoti viską, nes linija yra visiškai anoniminė ir konfidenciali. Tai labai svarbus aspektas. Tai leidžia moterims pasitikėti, atsiverti, būti išklausytoms. Konsultantai ne tik priima skambučius, jie kartu padeda spręsti problemas, siūlo kreiptis į įvairias organizacijas ir institucijas, kurios naudingos vienoje ar kitoje situacijoje. Kartais moterys nė nežino, kur ieškoti joms reikalingos pagalbos“, - teigia G.Razmutė.

Nors 40 minučių pokalbio metu visų svarbiausių problemų išspręsti nepavyksta, pasak G.Razmutės, žinoti, kad visuomet yra žmogus, kuris gali išklausyti, kuris nežers kritikos, tačiau iš tiesų bandys padėti, labai svarbu. Deja, gyvename tokioje visuomenėje, kai kartais gerokai maloniau išsipasakoti ne ant savo, o ant svetimo peties.

Violeta KNIUKŠTIENĖ, „Vilties linijos“ koordinatorė:

- Seniausiai Lietuvoje veikianti ir jau 28-erius veiklos metus skaičiuojanti pagalbos telefonu linija yra „Vilties linija“. Kuo ji išsiskiria iš kitų linijų?

- Į „Vilties liniją“ dažniau skambina 30-60 metų gyventojai. Be to, pastebima, kad pagalbos kreipiasi neįprastai daug vyrų. Daugiausia vyrus kamuojančios problemos - priklausomybė, santykių krizės ar problemos darbe.

Tiek vyrai, tiek moterys neretai paskambina ieškoti pagalbos, kai juos ima kankinti mintys apie savižudybę. Kai žmogus išgyvena emocinę įtampą, jis nemato išeičių. Dažniausiai pokalbis su konsultantu efektyviai padeda sumažinti ją. Žmogus išpasakoja tai, kas jam sunku, kas jį kankina, ir taip atslūgsta slegiantys jausmai, sumažėja dvasinis skausmas, žmogus išgirsta patį save, tada lengviau rasti išeitį, atranda daugiau sprendimų galimybių. Jau pokalbio pabaigoje galim pastebėti, kad pasikeitė žmogaus emocinė būsena, jis nurimsta, pradeda kalbėti apie ateities planus.

Mintims apie savižudybę atsirasti vienos priežasties nėra. Dažniausiai tam tikra situacija yra tiesiog paskutinis lašas. O mintys apie savižudybę yra procesas, kuris formuojasi jau nuo vaikystės, viso gyvenimo metu tarsi kaupiami traumuojantys išgyvenimai ir skaudžios patirtys. Žinoma, finansiniai sunkumai yra labai aktuali problema žmonėms. Pastebime, kad didelės problemos slegia žmones dėl to, jog greitieji kreditai suteikiami psichikos sutrikimų turintiems žmonėms, kurie neturi pajamų.

- Kaip žinoti, kad skambutis buvo sėkmingas ir žmogus tikrai gavo pagalbą, kuri jam bus naudinga?

- Mūsų linijoje dirba psichologai ir specialius mokymus praėję konsultantai savanoriai. Mes galime užtikrinti, kad suteikiama pagalba yra kokybiška ir patikima.

Skambinančiųjų skaičius didėja, didėja ir atsiliepimų skaičius, nors vis dar sugebame atsakyti tik į 21,7 proc. skambučių. Tai reiškia, kad galime atsiliepti tik į kas penktą skambutį. Dirbame visą parą, o nuo 20 iki 24 val. dirba dvi linijos, nes tai yra laikas, kai yra didžiausias skambučių srautas. Kol viena operatorė konsultuoja vieną žmogų, kiti 10 bando prisiskambinti, o jiems rodo, kad užimta. Jei pakaktų finansavimo, būtų galima atsiliepti į didesnį skambučių skaičių.

- Turbūt nemokama pagalba turėtų būti valstybės prioritetas?

- Didžioji dalis mūsų biudžeto yra skiriama Klaipėdos savivaldybės, o iki 20 proc. remia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Džiugu, kad gyventojai yra pilietiški. Po 2013 m. įvykusios Vytauto Šapranausko savižudybės vyko akcija, skatinanti gyventojus aukoti tokiai psichologinei pagalbai. Akcijos metu Lietuvos gyventojai paaukojo didesnę sumą pinigų, nei yra metinis valstybės skiriamas finansavimas visoms linijoms.

Aidas VAGONIS, „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas:

- Kokios dažniausios jaunimą kankinančios problemos?

- Jei reikėtų atsakyti bendrai, tai turbūt sugalvojus bet kokią problemą, aktualią jaunam žmogui, galima drąsiai teigti, jog kada nors į „Jaunimo liniją“ dėl jos tikrai yra skambinę.

Tačiau dažniausios yra santykių problemos. Tai ir porose kylančios problemos, ir problemos su tėvais, bendraklasiais ar kitais aplinkos žmonėmis. Manau, tai jaunimui aktualiausia ir svarbiausia problema. Gana daug skambučių sulaukiame ir dėl minčių apie savižudybę. Tokių skambučių per parą mus pasiekia 17.

- Dažnai suaugusieji jaunimo problemas mėgsta nurašyti kaip nereikšmingas.

- Man atrodo, kad nuvertinti kitų problemas turbūt yra bendražmogiškas bruožas. Dažniausiai kitų problemos atrodo nerimtos, o savos labai svarbios. Jaunimo problemos yra tokio paties rimtumo, tačiau suaugusieji jas jau perėjo, gal todėl šiek tiek nuvertina. Nereikia skirstyti problemų pagal jų dydžius. Nesvarbu, ar tai skola, ar neišlaikytas egzaminas, jei tai žmogui rūpi ir jam tai labai svarbu, nes jis su tuo turi gyventi. Manau, mes dažnai įpratę nuvertinti kitų problemas ir nustatę, kieno problema svarbiausia, tik tas ir sprendžiame. Bet jei žmogui svarbu, kad nugaišo jo kačiukas, turime į tai reaguoti ir apie tai kalbėti. Gal kažkam ir prarastas darbas ne tokia didelė problema.

- Įvairios tarnybos neslepia, kad skirtingomis mėnulio fazėmis ar sezonais skambina ir įvairaus pobūdžio interesantų. Ar jūsų linijoje pastebimas piko metas?

- Mūsų pikas - vakaras ir ankstyva naktis. Dažniausiai dienos metu žmonės dirba ir užsiima kitokia veikla, tad didžiausias skambučių srautas - ankstyvoji naktis. Kuo giliau į naktį, tuo pokalbių dažniausiai pasitaiko mažiau, bet jie yra vis rimtesni. Naktį tikrai pasitaiko mažiau netikrų ar nerimtų skambučių.

- Visuomet pavyksta padėti?

- Jeigu paklaustumėte, kiek žmonių mes padėjome, mes nežinome. Nes kai pokalbis baigiasi, jis tiesiog baigiasi. Žinoma, atliekame apklausas ir jų rezultatai rodo, kad didžioji dauguma žmonių, kurie kreipėsi į mus, gavo pagalbą ir „Jaunimo linija“ jiems padėjo, o pokalbio metu ta pagalba yra vienkartinė ir situacijos tęstinumo mes niekaip negalime sužinoti.

- „Jaunimo linija“ išlaikoma iš privačių asmenų, verslo pagalbos ir apie 20 proc. biudžeto skiriama iš savivaldybės. Ar politikai bent pasidomi, su kokiomis problemomis susiduria šalies jaunimas?

- Deja, dėl valstybės finansavimo visuomet kyla didelių problemų - tuomet valdžia nori kištis ir aiškinti, kur mes turime išleisti tuos pinigus, nes kažkodėl jie geriau žino, kaip reikia teikti emocinę paramą. Tad būna gana didelių problemų.

Šaltinis - Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacija

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder