Destruktyvios emocijos: savaime nepraeis

Destruktyvios emocijos: savaime nepraeis

Paprastai mes griebiamės kraštutinių priemonių "kovoti" su pykčiu: leidžiame jam išeiti (išsiliejame) arba bandome jį sulaikyti (numalšiname). Abi priemonės pavojingos.

Pirmoji - tuo, kad galime sugriauti santykius, karjerą ir netgi padaryti nusikaltimą, antroji - užsidirbti infarktą ar kitų sveikatos problemų.

Savikontrolės tyrinėtojas Stenfordo universiteto prof. Volteris Mišelis (Walter Mischel), vienas iš dažniausiai cituojamų 25 praėjusio amžiaus psichologų, aiškina, jog emocinio dirgiklio poveikis priklauso nuo to, kaip mes tą dirgiklį įsivaizduojame mintyse. "Jeigu žmogus sugeba pakeisti dirgiklio įsivaizdavimą, jis sugeba ir sustiprinti savikontrolę, kartu išvengdamas pavojaus tapti jo auka."

Pavyzdžiui, žmogų, kuris mus supykdė, esame linkę mintyse "nudažyti" vien juoda spalva. Pasak V. Mišelio, reikėtų sąmoningai vengti tai daryti ir stengtis išlaikyti tikroviškesnį vaizdą: juk, pirma, niekas nebūna vien "juodas"; antra - mes irgi kartais klystame; trečia - negalime žinoti visko, kas paskatino žmogų blogai pasielgti; ketvirta - gali būti, jog ir patys iš dalies prisidėjome prie konflikto sukūrimo... ir t. t. Svarbiausia - atskirti situacijas, klaidas, poelgius, kurie kelia pyktį, nuo asmenybės. Kitaip tariant, prisiminti, kad mus pykdo ne žmogus, o jo poelgis.

Panašiai kalba ir Rytų išminčius Dalai Lama. Jis pataria pyktį analizuoti - ir ne tada, kai jis kyla ar jau yra pridaręs bėdos, bet iš anksto ir nuolat. Reguliariai protu analizuoti destruktyvų pykčio poveikį sau ir kitiems.

Atsakydamas į auditorijos klausimą apie pykčio valdymą viename iš susitikimų Londone, Tibeto dvasinis vadovas kalbėjo: "Pyktis, kaip ir kitos negatyvios emocijos, yra dalis mūsų proto. Tačiau mūsų prote esama vietos ir atjautai. Todėl svarbu analizuoti savo mintis: kurios iš jų - naudingos, o kurios - žalingos.

Paklauskite savęs, kokią naudą jums duoda neapykanta, ir kokią - meilė, gerumas. Jeigu meilę ir gerumą laikysite naudingomis savybėmis, tai pasistengsite jas sustiprinti ir naudoti kaip kontrpriemonę neapykantai ir pykčiui. Jeigu jūs nesuvokiate griaunamosios pykčio jėgos, laikote jį natūralia žmogaus psichikos savybe, kuri tai pasirodo, tai išnyksta, ir leidžiate jai reikštis nekontroliuojamai, tai, pasiduodami negatyvioms emocijoms, sustiprinate savo polinkį į jo proveržius. O jeigu aiškiai matote jo griaunamąjį potencialą, jau vien tai privers jus nuo jo atsiriboti. Ir tuomet palaipsniui jis neteks jums savo valios."

Neigiamos mintys ir jausmai verčia mus kentėti, o teigiamos - padeda jaustis laimingiems. Būtent dėl šios priežasties teigiamoms mintims teikiama pirmenybė ir jas rekomenduojama puoselėti. Juo labiau mes pataikaujame neigiamoms emocijoms, kaip antai pyktis ir neapykanta, tuo stipresnės jos tampa.

"Kai teigiamų minčių daugėja - joms priešingų minčių mažėja. Tokia yra proto treniravimo esmė, - aiškina Tibeto išminčius. - Laimė ir kančia nuolat keičia viena kitą, ir jei vadovausimės logika, kad viskas vyksta savaime, tai išeitų, jog nėra būtina siekti laimės ir stengtis išvengti kančios!

Jeigu tik lauksite, kol pyktis praeis savaime, vargu ar tai bus teisingas elgesys. Reikia sąmoningai daryti veiksmus, kurie atneš laimės, ir sąmoningai vengti tų, kurie suteikia kančios.

Nepriklausomai nuo to, ar jūs tikintis, ar ne, kuo labiau puoselėjate meilę ir gerumą, tuo laimingesni ir ramesni tampate; o jeigu kas nors jums praneša nemalonią naujieną, sugebate išsaugoti savitvardą."

Dalai Lama sutinka, jog pyktis suteikia energijos, tačiau tai, primena jis, yra akla, griaunanti jėga. "Remdamiesi savo patirtimi, jūs galite įsivaizduoti, kokios aplinkybės gali jus privesti prie neigiamų emocijų proveržio, ir tuomet padarykite viską, kas nuo jūsų priklauso, kad to išvengtumėte."

Daugiau Rytų ir Vakarų išminties bei naudingos informacijos galite perskaityti dr. Danieliaus Goulmano (Daniel Goleman) knygoje "Destruktyvios emocijos. Kaip su jomis tvarkytis? Mokslinis dialogas su Dalai Lama" ("Destructive Emotions: A Scientific Dialogue with the Dalai Lama") arba "Dalai Lama ir dr. Paul Ekman. Emocinis sąmoningumas. Pusiausvyros psichologija".

Parengė Vaiva VAIDILAITĖ

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder