Depresija - šių laikų "mada"

Depresija - šių laikų "mada"

Apsilankymai pas psichiatrus, psichologus bei psichoterapeutus sergantiems yra tarsi gili stigma. Žmonės suvokia, jog jiems reikia pagalbos, tačiau drovisi, bijo. O gydytojai, besirūpinantys rimtų psichikos sutrikimų turinčiais asmenimis, neretai susiduria ir su agresyviais pacientais - medikai būna sekami ar patiria smurtą.

Psichinių ligų rizikos faktorius yra vienodas tiek vyrams, tiek moterims. Tačiau, teigiama, senatvinė demencija arba Alzheimerio liga dažniau pasireiškia moterims.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ūmios psichiatrijos skyriaus stacionaras iš tiesų sulaukia daugiau moterų nei vyrų, besiskundžiančių demencija. Gana sudėtingos ligos pasireiškia ir jaunesniame amžiuje ar net vaikystėje.

Tačiau tuomet atsirandantys sutrikimai kitokie, vaikai turi elgesio sutrikimų, protinių atsilikimų.

Nors vaikų sergamumo procentai yra mažesni nei suaugusiųjų, tačiau jų problemos nėra mažesnės.

Lėtinėmis ligomis sergantys žmonės pradeda nepasitikėti gydytojais ir taip susiduria su paūmėjimais. Depresija ir kitos psichinės ligos yra pagydomos, tačiau tam reikia nuolatinio gydymo ir pacientų sąmoningumo. Sveikstantieji, naudodami stiprius, individualiai pritaikytus preparatus, jaučiasi geriau ir jų gyvenimas tampa lengvesnis.

Pastebėję šį pasikeitimą, jie pradeda abejoti gydytojų kompetencija ir vaistų vartojimo svarba. Nutraukus gydymo procesą, liga paūmėja.

Psichiatras, susidurdamas su rimtų problemų turinčiu ligoniu, privalo laikytis tam tikrų normų. Atsidavimas, nuoširdus pokalbis, parodomas rūpestis, supratimas padeda pagalbą paversti realia ir labiau veikiančia psichikos sutrikimų turintį žmogų.

Kad ir kokį dėmesį tenka skirti pacientui, kartais gydytojams privalu susitikti ir su jo šeima. Dalis ligoninės Ūmios psichiatrijos skyriaus pacientų nebėra pajėgūs pasirūpinti savimi. Tokius žmones priglaudžia artimieji.

Giminaičių nebeturinčiais ligoniais rūpinasi socialinės tarnybos. Lietuvoje įkurtuose pensionuose ligoniai gauna šimtaprocentinį aprūpinimą - maitinimą, priežiūrą, nuolatinę pagalbą. Paūmėjus psichiniams sutrikimams, jie siunčiami į gydymo centrus.

Depresija ar nerimas?

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ūmios psichiatrijos skyriaus vedėja Veronika Žalimienė savo 28 metų darbo istorijoje išklausė ne vieno paciento istoriją. Žmonių nerimas dėl išsiskyrimo, traumos, netekties ir kitų dalykų - gydytojos kasdienybė.

Psichiatrė susiduria su taip dažnai šių laikų žmones kankinančia depresija, taip pat yra patyrusi ne vieną, į filmo sceną panašų išpuolį.

Psichiatro profesija gana pavojinga. Ką esate patyrusi dirbdama šioje srityje?

Buvau sekama gatvėje, smaugiama. Taip pat man buvo grasinama pistoletu. Tačiau vienas baisiausių nutikimų - tai priėmimo metu susipešusi pora. Tuo metu buvau nėščia, iš išgąsčio teko slėptis po stalu... Buvo ir tokia situacija, kai mane kabinete užpuolė agresyviai nusiteikęs pacientas, kuriam rašiau siuntimą gydytis Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje.

Ar tiesa, jog šiais laikais žmonės nepaliaujamai skundžiasi depresija?

Depresija yra tarsi šių laikų "mada". Žmonės, vos pasireiškus liūdnai nuotaikai ar kitiems simptomams, patys sau diagnozuoja ligą.

Kartais, vos peržengę gydytojo kabineto durų slenkstį, jie ištaria - "man depresija". Tačiau kai pradedi kalbėtis bei aiškintis, supranti, jog nusiskundimai nė nekvepia depresija ir tai tiesiog nerimas. Žinoma, nerimas kartais gali būti susijęs su depresija, o kartais neturėti nieko bendro. Kaip tai pažinti - išmokstama, yra tam tikri kriterijai.

"MADA". "Depresija yra tarsi šių laikų "mada". Žmonės, vos pasireiškus liūdnai nuotaikai ar kitiems simptomams, patys sau diagnozuoja ligą", - pabrėžia Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ūmios psichiatrijos skyriaus vedėja Veronika Žalimienė. Redakcijos archyvo nuotr.

Rudens depresija, pavasario depresija - tai realu?

Viena pacientė, atėjusi konsultuotis su manimi, ėmė pasakoti: "Ir vėl artėja ruduo, aš bijau šio laikotarpio, kai viskas sustingsta ir atrodo, kad širdis apsipila krauju..." Ji teigė, kad yra aprūpinta, mylima vyro bei vaikų, tačiau liūdna. Ir taip kiekvieną vasarą, be jokios priežasties.

Jau keleri metai artėjantis ruduo sukelia moters depresijos paūmėjimą. Žiemą bei pavasarį ji jaučiasi gerai.

Kai kuriems pacientams depresijos simptomai pasireiškia rudenį, kai kuriems pavasarį, kitiems sezoniškumas visai nesvarbus. Taip pat yra ir su ilgalaikiškumu. Vieni depresija serga ilgą laiką, tad medikamentus vartoja visą gyvenimą, kiti išgyvena tik vieną epizodą.

Kokie yra šios ligos požymiai?

Depresija turi begalę rūšių, kurių simptomus žmonės įpratę traktuoti kaip liūdesį, ašaras, abejingumą, užsidarymą, nekalbumą. Tačiau tikra depresija kitokia. Pavyzdžiui, epitaksinis sutrikimas, kai žmogus sudirgsta, visada jaučia tam tikrą jaudulį, barasi su aplinkiniais, nesutvardo savo emocijų, neįstengia susikaupti. Greta tokių sutrikimų pasireiškia ir nemiga, apatija, kartais net apsileidimas ar noras užsidaryti savyje. Tokių netipiškų sutrikimų gausu ir juos privalu atpažinti.

Ar iš tiesų depresija turi labai daug savo atmainų?

Taip, depresija yra daugiaveidė, tad ir jos rūšių egzistuoja daug. Yra depresijų, kurios atsiranda be priežasties. Tokios ligos atsiranda, kai žmogus pradeda jaustis kitaip, tada jam nesinori dirbti, blogėja nuotaika, dingsta energija, sutrinka miegas, apetitas, jam sunku mąstyti ar net kur nors išeiti.

Daugelis pacientų teigia, jog jiems pablogėja atmintis, bet jie klysta.

Simptomas kitas - tai mąstymo sulėtėjimas. Jiems sunkiau sekasi prisiminti naują informaciją.

Yra depresijų, kurios turi aiškią priežastį. Netekus artimojo ar patyrus kitokį sunkų išgyvenimą. Dar yra depresijų, kai ir nuotaika nebūna pablogėjusi, ir energijos pakanka, ir apetitas nepasikeitęs, bet žmogus išsako begales somatinių (vidaus ligoms būdingų) nusiskundimų. Dažniausiai jie aplanko labai daug gydytojų, išeikvoja daug laiko bei pinigų tyrimams, tačiau atsakymo taip ir negauna. Tokia depresija - somatogeninė, užmaskuota.

Reikia drąsos gydytis

Depresija nesirenka pagal metus. Tad kaip smarkiai skiriasi vaikų bei suaugusiųjų ligų simptomai?

Tiesa, vaikų bei suaugusiųjų depresija skiriasi, savitos ir senjorų ligos. Pavyzdžiui, senolių išsakymai - nihilistiniai, daugiausiai skundžiamasi somatinėmis ligomis. Vaikų depresija dažniausiai pasireiškia elgesio neadekvatumu, pykčiu, tačiau tokių bruožų pasitaiko ir suaugusiems.

Kas lemia depresinius susirgimus?

Šią ligą lemia begalės faktorių. Tai gali būti paveldimumas, somatinės ligos, išgyvenimai, kurie trunka labai ilgą laiko tarpą, traumos, išgąstis.

O kaip vyksta depresijos gydymas?

Atsidavimas, nuoširdus pokalbis, parodomas rūpestis, supratimas padeda pagalbą paversti realia ir labiau veikiančia pacientą. Kad ir kokį dėmesį tenka skirti, kartais mums privalu susitikti ir su paciento šeima, sužinoti apie jo gyvenimą iš kitos pusės. Taip pat šios ligos gydymą lydi antidepresantai.

Ar šiuolaikiniai žmonės bijo psichiatrų?

Apsilankymai pas psichiatrus, psichologus bei psichoterapeutus sergantiesiems dažnai yra tarsi gili stigma. Ligoniai suvokia, jog jiems reikia pagalbos, tačiau drovisi, bijo, jog gydytojai pavers juos tuščiais, užsidėjusiais vadinamąsias "pamišėlių kepures".

Tačiau jaunas žmogus, kuris jaučiasi prislėgtas, pripažįsta psichiatro pagalbą. Kadangi mokykloje yra psichologai, paaugliai suvokia tokios pagalbos svarbą, jie dalinasi savo patirtimi ir taip pripažįsta gydymo reikalingumą.

Žmonių domėjimasis, švietimo sistema leidžia jiems tapti laisviems, pabėgti nuo senų stereotipų ir savanoriškai kreiptis dėl reikalingo gydymo. Dėl tokių drąsių pacientų tiek šeimos gydytojams, tiek mums ligą pažinti yra lengviau, todėl ir pagalba suteikiama greičiau.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder