8 pozos, padedančios pasiekti tikslą

Kūno kalba atspindi vidinę žmonių būseną. Tačiau galimas ir atvirkštinis variantas – kūno pozos gali keisti žmonių elgesį ir savijautą.

Tiesi nugara ir kupra

Ištiesti nugarą ne tik gražu, bet ir naudinga – ji padeda labiau pasitikėti savo jėgomis. Richard Petty atliko įdomų eksperimentą. Tiriamieji, sėdintys išsitiesę arba susikūprinę, turėjo užrašyti tris teigiamas arba neigiamas savo, kaip būsimo darbuotojo, savybes. Vėliau jie turėjo įvertinti savo galimybes gauti darbą. Kaip parodė rezultatai, tiesia nugara sėdėję tiriamieji buvo labiau linkę įtikėti savo parašytais žodžiais – jei jie rašė teigiamas savybes, save įvertino teigiamau, jei neigiamas – neigiamiau. Kupra neturėjo jokios įtakos tiriamųjų vertinimui, tačiau tiesia nugara sėdėję dalyviai vertino save teigiamiau nei susikūprinusieji. Išvada – jei klausotės pamokslų, susikūprinkite, jei norite kam nors padaryti įspūdį ar su pasitikėjimu imtis kokio nors darbo – išsitieskite. Na, o jei susirinkimo salėje ar darbo kabinete galima pasirinkti kėdę, rinkitės kietesnę ir grubesnę. Pastebėta, kad kietoje kėdėje sėdintys asmenys derasi aktyviau ir sėkmingiau nei sėdintys minkštoje.

Imitavimas

Klausytis instrukcijų kur kas lengviau, nei jas vykdyti. Tačiau, mokslininkų teigimu, tai galima „apžaisti“ – tereikia instruktuojant imituoti veiksmą. D. K. Sherman tyrimo dalyviams rodė tam tikrų fizinių pratimų instrukcijas. Vieniems instruktuojamiems dalyviams nurodyta vaikščioti, kitiems – ramiai klausytis. Kaip parodė rezultatai, judėję dalyviai buvo net 27 proc. linkę sportuoti ilgiau nei kiti. O dalyviai, instrukcijų metu rankose laikę dantų siūlą, vėliau daug dažniau juo naudodavosi. Lengvas ir efektyvus būdas save priversti daryti tai, kam ne visada užtenka valios.

Sukryžiuotos rankos

Visiems tenka dirbti nuobodžių ir dėmesio reikalaujančių darbų. O ko tik tuo metu neprisigalvojame! Lekiame į virtuvę darytis arbatos, skambiname seniems draugams, tvarkomės stalčius ar kitaip bandome prasiblaškyti. Mokslininkai siūlo puikią būdą ugdyti kantrybę – tereikia sukryžiuoti rankas. Friedman ir Elliot pastebėjo, kad tiriamieji, kuriems nurodyta sprendžiant anagramas sukryžiuoti rankas, ne tik buvo ištvermingesni, bet ir dvigubai geriau nei kiti dalyviai atliko užduotis. Prieš metant darbus į šalį tikrai verta pabandyti!

Gulėjimas

Jei rankų sukryžiavimas nepadeda įveikti užduoties, pabandykite atsigulti. Lipnicki pastebėjo, kad tiriamieji anagramas kur kas greičiau sprendė prigulę. Ši poza taip pat gali padėti ieškant kūrybiškų ar įžvalgos reikalaujančių sprendimų. Na, o jei netyčia bespręsdami užduotis nusnūsite, nesielvartaukite. Snūduriavimas – taip pat veiksminga priemonė mąstymo procesams pagerinti. Vis dėlto šį miegojimo meną nelengva įvaldyti – snūstelėsite ilgiau, visą dieną jausitės mieguistas, trumpiau – nebus jokio poveikio. Kaip atrasti tą stebuklingą viduriuką? Brooks tyrimo duomenimis, efektyviausias – 10 min. snūstelėjimas. Tiriamieji po tokios trumpos miego pertraukėlės jautėsi energingesni ir geriau atliko įvairias užduotis. Penkių minučių miego poveikis buvo dukart mažesnis nei dešimties, tačiau geriau pamiegoti nors tiek, nei to nedaryti.

Gestikuliavimas

Gestai skirti ne tik kalbai pagyvinti. Pasak Maricchiolo, juos naudojant galima lengviau įtikinti pašnekovą. Žinoma, tai reikia daryti apdairiai ir tikslingai (ne muses vaikyti). Veiksmingiausi tie gestai, kurie susiję su kalbos kontekstu, pavyzdžiui, kalbant apie ateitį ranka galima rodyti į priekį ir pan. Pasinaudokite tuo, jei norite ką nors parduoti ar paprašyti sutuoktinio suplauti indus.

Gestikuliavimas paskatina ir mąstymo procesus. Cook pastebėjo, kad vaikai, kurie mokydamiesi galėjo gestikuliuoti, kur kas lengviau perprato dalyką. O vieno eksperimento dalyviai mosuodami rankomis geriau išsprendė jiems pateiktą užduoti. Iš tiesų, rankos – darbininkės!

Mėgdžiojimas

„Tu manęs visai nesupranti!“, – skundžiasi artimieji. Tačiau ir čia mokslininkai siūlo išeitį. Jei norite išvengti panašaus pobūdžio konfliktų, pabandykite pamėgdžioti pašnekovo elgesį: kalbos manierą, pozą, veido išraiškas ir pan. Tai puikus ir aktoriams gerai žinomas būdas suprasti kito žmogaus išgyvenimus ir įsijausti. Na, o jei kalbate su užsieniečiu, kurio akcentą sunku suprasti, pabandykite imituoti jo kalbą. Kaip rodo Adank tyrimas, tiriamieji kur kas lengviau perprato negirdėtą akcentą, jei jį patys pabandė atkartoti.

Įtempti raumenys

Kartais visi kovojame su savimi – bandome atsispirti riebiam maistui, cigaretėms, prabangiems daiktams. Kad ši kova būtų laimėta, pabandykite pajutę pagundą įtempti raumenis. Net penki Hung ir Labroo atlikti eksperimentai patvirtino šios taktikos veiksmingumą – raumenis įtempę tiriamieji daug lengviau ištvėrė skausmą, atsispyrė skanėstams ir ilgiau galėjo žiūrėti į nemalonius vaizdus.

Dominuojanti poza

Iš kūno kalbos nesunkiai atskirtumėte dominuojančius, lyderiaujančius asmenis. Carney teigimu, norint tokiems pasijusti visai nebūtina būti aukšto socialinio statuso – užtenka imituoti jų kūno kalbą. Pastebėta, kad asmenys, stovintys ar sėdintys atvira poza bei ekspresyviai gestikuliuojantys, jaučiasi kur kas įtakingesni, o jų organizmas išskiria daugiau hormono testosterono.

Psichologijatau.lt