2018 m. lapkričio 16 d. 05:00 val., penktadienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Klaipėdiečiai

Klaipėdiečiai

Valerija Jankūnaitė: "Mes turime ko semtis iš savo protėvių"

(5)

2010-08-06, 00:01

Ivona ŽIEMYTĖ

Valerija Jankūnaitė: "Mes turime ko semtis iš savo protėvių" nuotrauka, foto

- sakė etnologė Valerija Jankūnaitė, Klaipėdos krašto papročių, tradicijų ir folkloro ekspertė, kuriai šiais metais buvo suteiktas Kultūros magistro vardas.

Ar jūs pasirinkote etnologiją, ar ji - jus?

Esu muzikė, dėsčiau solfedžio S. Šimkaus konservatorijoje, vėliau - Klaipėdos universitete. Nuo 1992 metų perėjau į Etnokultūros centrą. Visiškai atsitiktinai. Centro vadovė Nijolė Sliužinskienė paklausė manęs, ar žinau, koks žmogus galėtų ten dirbti, pasakiau, kad tai aš. Prasidėjo naujas gyvenimas. Tarybiniu laikotarpiu užaugusi, buvau tėvų saugoma, jie nepasakojo žiaurios istorijos, prisakė niekur nesikišti, kaip sako mokytojai, taip ir elkis. Tada galėjai vietoje charakteristikos gauti "vilko bilietą", neįstoti į aukštąją mokyklą - drausmė buvo geležinė. Kai uždanga prasiskleidė, pradėjau susipažinti su etnine kultūra, žmonėmis, kurie labai daug žinojo, ir jų pasakojimai buvo geriausia mokykla. Išklausydama įvairių regionų žmonių istorijas, sužinojau apie kalendorines šventes, kaip praktiškai visa vykdavo. Užpildžiusi spragą, pasijutau nepaprastai turtinga: nebegyvenau taip, kaip knygose rašoma, kaip nustatyta. Gyvenau ne tik kaip reikia, bet dar ir jaučiau laiką, ką turiu savyje apversti, priminti sau. Ir tas laiko pažinimas man daug davė; galiu pasakyti, kad man saugu pasidarė. Aš - lietuvė, kuri susipažino su savo senelių ir prosenelių gyvenimu ne tik iš fotografijų; žinau, ką jie konkrečiu laiku veikė ir kodėl. Sunkiu gyvenimo laiku pagalvodavau - kaip ištverdavo mano protėviai? Iš kur jie tos stiprybės gaudavo, kad nesusilenkdavo, bet atsitiesdavo. Ir supratau, kad jie turėjo nepaprastai daug kantrybės: mokėjo klausyti, nusilenkti, gerbti kitą ir būti savimi. Tai tikrojo senojo lietuvio savybės, išlaikiusios mūsų tautą patriotais. Dabar tas patriotizmas yra kitoks; mes bandėme viską atkurti, restauruoti, pritaikyti šiai dienai. Gal per tą dvidešimt nepriklausomybės metų mes ir pasistūmėjome.

Sakėte, kad Klaipėdos miestas - išskirtinis.

Valdžia gerbia, domisi ir palaiko mus. Juk mes ne tik dirbome Etnokultūros centre - mes čia gyvenome, auginome vaikus. Jie dabar sako, kad išmoko gyventi su nepažįstamais kitų kultūrų žmonėmis, bendrauti. Manau, kad etnokultūros pamatai yra padėti, ateina žmonės, kurie ja domisi.

Mes bėdavojam dėl nykstančių vertybių, tampame kosmopolitais, mūsų vaikai išvažiuoja į svečias šalis; ar nenunyks etnokultūra, bus reikalinga?

Atvirkščiai, aš manau, kad ji dvigubai reikalingesnė. Grįžta žmonės iš užjūrio, ir prašo nors primityviai ją paaiškint. Išdidūs, kai gali papasakoti apie savo šventes, kuo mes skiriamės nuo kitų, kaip vyksta vienas ar kitas ritualas. Jeigu visi gyventume čia, gal ir pabostų, nors irgi abejoju: ateina daug jaunų šeimų, domisi šeimos ritualais, norinčių pajusti, kas vyko ilgus šimtmečius. Pas mus suplaukė pasaulio kultūros, ir atsirinkdavome, kas patogu, o ši karta nori atsirinkti tai, kas jiems reikalinga. Jie tvirtai stovi ant kojų. Išvažiavusiųjų yra labai daug, bet susibūrę Etnokultūros centre, jie klauso išsižioję, jiems iškyla daug klausimų, kartais - paneigimų. Jie nori parodyti, kad mes, lietuviai, esame kitokie. Žinome, ką apie mus galvoja užsieniečiai. Vienas kitas yra išsimokslinęs, turintis kelis diplomus ir mokantis kelias kalbas. Bet mes pažvelkime į tą luomą, kuris išvažiavo - masė baigę tik vidurines mokyklas, pakliuvo į sunkias sąlygas, tapo vergais, ir jie negali niekuo atsimušti, net nežino, kas yra tas lietuvis. Bet nieko tokio, jie dabar kaupia žinias po kruopelytę, jie Lietuvoje nebūtų to darę, nes nebuvo poreikio. Jie dabar rengia mergvakarius užsienyje, kokie pas mus senovėje būdavo, o mūsiškiai daro amerikoniškus. Išeiviai džiaugiasi tautiniu kostiumu, nori įsigyti vieną ar kitą detalę, nešioti Mažosios Lietuvos savitai išsiuvinėtą palaidinę. Klausinėja, kas yra tas delmonas (moteriškų drabužių puošmena), kuriame būdavo išsiuvinėti metai, pirmosios vardo ir pavardės raidės. Jį gaudavo kaip palikimą, bet kiekviena mergina pati jį pasidarydavo. Ir lietuvių šeimos, kurios kuriasi svetur, kad ir neturi daug pinigų, neturi kada atsikvėpti nuo darbo, bent mintimis apie Lietuvą, artėjančią kalendorinę šventę, susidvasina. Jie yra orūs; nesvarbu, kad nėra baigę mokslų, savo širdimi yra daug tikresni nei tie, kurie nesuvokia, kas tokie yra.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

ieva

2010-08-06   10:10

IP: 195.14.177.1

Valerija yra nuostabus žmogus, ačiū jai

rute

2010-08-06   09:41

IP: 195.182.93.77

bet kalbedama apie reza, nusisnekejo: jis nebuvo patriotas, nes buvo iki kaulu smegenu imperijos salininkas, o daina srinkos tik del mokslinio intereso, kaip ir kiti vokieciai, norsd kilme ir baltiska, bet juk ir pilsudskio bei zeligovskio ar gerulio kilme taip pat baltiska...

Dale

2010-08-06   08:32

IP: 86.100.105.48

Pamenu,kaip mus,pirmakursius nusivežėte į Nidą švęsti užgavėnių.Pamenu tą aiškią ,vaiskią,saulėtą dieną iki šiol.Praėjo beveik 30 metų...Sveikatos Jums,gerbiama Valerija.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėdiečiai

Vos perkopęs per trečią metų dešimtį, jis tvirtai paneigė mažiausiai du stereotipus:...

Arūnas Eimulis: "Noriu kurti, o ne šlietis" nuotrauka, foto

Klaipėdietis Linas Varanauskas tvirtina, jog atostogas sugalvojo tinginiai. "Kaip alpinistui - kalnai,...

Veterinaras su kaubojaus skrybėle nuotrauka, foto

Jaunystėje skaitydami žymių žmonių biografijas, stebėjomės Poliu Gogenu, kuris, sulaukęs brandos, metė...

Pasiklydus profesijoje kompasu tampa širdis nuotrauka, foto

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) mokslininkai, tiriantys Mažosios...

Tarp praėjusio gyvenimo ir dabarties nuotrauka, foto

Dvi vyriausybės dalyvavo sprendžiant ginčą nuotrauka, foto

Jūra, BNS agentūros išplatintame Susisiekimo ministerijos pranešime teigiama, kad Europos Komisija (EK) šiemet...

Vydūno sode užkasta simbolinė kapsulė nuotrauka, foto

Klaipėda, Skvere tarp Bokštų ir Puodžių gatvių kuriamame Vydūno sode, vietoje, kur iškils...

Klaipėdos universitetas pagerbė savo geriausius sportininkus nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos universitetas (KU) tradiciškai, einant metams į pabaigą, pagerbė labiausiai pasižymėjusius savo...

Seimas dar rimčiau apsisprendė: "bambalių" vis tik neliks nuotrauka, foto

Lietuva, Seimas ketvirtadienį nutarė, kad nuo 2020 metų liepos reikėtų atsisakyti stipraus...

Jūra, Paskelbta prieš 4 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 8 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...