2020 m. rugpjūčio 6 d. 13:12 val., ketvirtadienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Klaipėdiečiai

Klaipėdiečiai

Remigijus Lukas: "Pilvas auga ne nuo alaus!"

2005-12-10, 12:00

Kalbino Giedrė PETKEVIČIŪTĖ

Remigijus Lukas: "Pilvas auga ne nuo alaus!" nuotrauka, foto

"Štai čia ir gimsta alus", - atidengdamas didžiulį katilą sako Remigijus Lukas. Čia supila daugiau nei 400 litrų vandens, įdeda prieš tai sumaltą salyklą, kiek vėliau - ir visus kitus komponentus. Jis vienas išverda alaus visiems restorano "Memelis" lankytojams.

Pats alaus receptūrą sukūrėte, pats jį ir verdate...

Taip, dirbu vienas! Pagalbininkų neturiu, bet man jų ir nereikia. Alus dėl to tik geresnis, nes nė vienu žmogumi negalėčiau taip pasitikėti, kaip savimi, - tvirtina Remigijus, gamybos technologas.

- Pradžia buvo sunki. Kai "Memelis" buvo atidaromas ir man reikėjo nuo ko nors pradėti, ieškojau lietuviškos literatūros apie alaus gamybą, bet... nieko neradau. Pasiklausti kolegų iš kitų įmonių gi negalėjau - gamyba laikoma didelėje paslaptyje. Laimei, bibliotekoje radau seną rusišką knygą, 1964 metų alaus enciklopediją. Nors ir sena, bet įdomi, gerai parašyta - ji labai man padėjo. Kurdamas receptūrą daug eksperimentuoju. Štai paskutinės receptūros šviesaus alaus eksperimentai užtruko apie dvejus metus. Juodojo alaus - apie metus. Beje, maždaug pusmetį eksperimentai vyko mano namuose...

Tai ir namuose alų verdat?

Gaminu šiek tiek, turiu tokį didesnį katiliuką, kokius 5 litrus išsiverdu. Bet tik eksperimentuodamas. Na, jei jau aludaris nesugeba namų sąlygomis alaus išvirti, koks jis aludaris! - juokiasi.

Įsivaizduoju, kiek vyrų jums pavydi! Turbūt sakytų, kad čia svajonių darbas.

Darbas tikrai įdomus, jame daug kūrybos. Štai jau šį savaitgalį ruošiamės pateikti naujovę - kalėdinį alų. Jis tikrai bus kitoks. Išviriau 700 litrų.

Aš manau, kad gaminti alų - mano pašaukimas. Nors į fermentacijos specialybę Kaune įstojau visai netyčia.

Po kiek laiko išvirtą alų jau galima gerti?

Šviesųjį alų virti reikia 8-9 val., o juodąjį kiek ilgiau - 11-12 val. O vėliau dar reikia trijų savaičių fermentavimui. Pagal technologiją alus geriamas po 23 dienų. Tačiau kuo ilgiau alus brandinamas, tuo geriau. Alus - kaip ir konjakas: kuo ilgiau stovi, tuo skanesnis. Buvo toks nutikimas. Atidarydami "Memelį" priagaminome alaus, bet kelis mėnesius negalėjome prekiauti, nes dar neturėjome licencijos. Ką gi - teko laukti. Pirmasis mūsų alaus paragavo Vytautas Čepas, dabartinis Seimo narys. Gurkštelėjęs paklausė barmenų: "Tai jūsų alus iš medaus gaminamas?" Žinoma, medaus nebuvo nė lašo, bet alaus skonis tikrai buvo geras.

Virdamas nuo katilo nė akimirkai neatsitraukiat?

Taip, be to, jei jau verdu, iš karto dvi partijas. Tai užtrunka 18-20 val. Žiemą išgeria 3-3,5 t alaus, vasarą - dvigubai daugiau: apie 6 t. Tad vasarą "Memelis" tampa mano gimtaisiais namais...

Alų verdate restorano lankytojams matant - ar tai netrikdo?

Iš pradžių buvo keista. Bet pripratau.

Kokių replikų išgirstate?

Kartais, kai atidaręs dangtį verdamą alų pamaišau specialia mente - mes su kolegomis "irklu" vadiname - pasipila klausimai: "Oho, tai gal alų maišot? Gal pasemkit mums?" Kai atsakau, kad alus be laipsnių, vis tiek neatstoja: nieko tokio, jiems ir nereikia, svarbu, kad kvapas alaus būtų. Tiesiai į akis dar niekas nesakė, kad mano alus nepatiko. Dažniausiai pagiria. Apie 60 proc. klientų geria būtent "Memelio" alų.

Ką sako jūsų žmona - ar tik negrįžtate namo prisiragavęs?

Ne, ką jūs, - šypsosi. - Išgeriu vieną bokaliuką, ir tiek. Kai eksperimentuoju, tada daugiau ragauju, o įsivažiavęs galiu net neragauti - žinau, kad viskas bus gerai. Dirbu jau kaip robotas.

Tai nesate didelis alaus mėgėjas?

Jei atvirai, tiek jo ir tegeriu. Alus man - ne draugas. Man patinka atsigaivinti, bet tikrai negeriu tiek, kad apsvaigčiau.

Tai didelis pilvas jums negresia.

Ne nuo alaus pilvas auga! Jei gerdamas alų neužkąstum, tai nieko ir nebūtų. Bet kad lietuviai įpratę gurkšnodami ką nors kramsnoti...

"Žmonės nori pigiai ir daug"

Vaikščiodama paskui Genovaitę Laukienę po gamybines patalpas gaudžiau kvapus. Kaip skaniai kvepia... Kvapnesnio darbo tikrai nebūna!

Nieko nuostabaus, kad ponia Genovaitė, įmonės "Skonių aibė" technologė, apie savo darbą juokdamasi sako: "Darbo sąlygos puikios - kvepiančios..."

Ką gi čia gaminate? - klausiu smalsiai.

Daugiausiai pagaminame įvairiausių rūšių vaisvandenių. Taip pat - sirupus, mineralizuotą vandenį, dirbtinį medų. Mano žinioje - beveik visa gamyba. Sudarinėju receptūras, stebiu technologinį procesą ir t.t.

Nuo manęs priklauso, koks produktas pasieks vartotoją - kokios gėrimas bus kokybės, kokio skonio...

Didelė atsakomybė...

Taip. Tačiau padeda patirtis. O vos tik pradėjusi dirbti per dieną padarydavau tiek, kiek dabar per valandą nuveikiu.

Tokiame darbe labai svarbus kruopštumas. Be to, saldiklių, konservantų ir kitų medžiagų turi griežtai įdėti tik tiek, kiek reikia - nei daugiau, nei mažiau. Viskas reglamentuota, negali berti "iš galvos", - kitaip sugadinsi.

Bet ar taip yra buvę?

Visko gali būti. Pavyzdžiui, gali neatitikti rūgštingumas. Bet paprastas žmogus gerdamas jokio skirtumo net nepajustų.

Tokie vaisvandeniai į prekybą nepatenka?

Tikrai ne, - patikina specialistė. - Apskritai broko pas mus labai mažai. Nėra buvę, kad vaisvandenius tektų išpilti lauk, kaip netinkamus vartoti... Įrengimai dabar geri, nebėra taip, kaip seniau, kai į butelį įleisdavo dozę sirupo, ant viršaus - gazuoto vandens, ir viskas...

(Į pokalbį įsiterpia Genovaitės viršininkas p. Džeraldas Pagojus: "Taip nebūna, kad produkciją reikėtų išmesti. Jei kas truputį ne taip, patys išsidalinę išgeriame, kaimo žmonėms pigiau atiduodame. Juk produktas vis tiek būna geras.")

Kaip vyksta pati gamyba?

Nieko sudėtinga. Man čia viskas atrodo labai paprasta, - šypsosi. - Pirmiausia pagaminamas sirupas. Jis kupažuojamas, nustatomas rūgštingumas, sausos medžiagos. Pagaminę sirupą sandėliuojame - laikome specialiose talpyklose. O vėliau atiduodam į vaisvandenių gamybą. Sirupas sumaišomas su vandeniu, prisotintu angliarūgštės...

Per pamainą galime pagaminti 10 tūkstančių 2,5 l talpos butelių. Kiek turime užsakymų, tiek ir gaminame. Dabar darbo mažiau, ne sezonas, o štai vasarą pagaminame gal dešimt kartų daugiau vaisvandenių. Tiesa, čia, Lietuvoje, mūsų gėrimų parduodama mažai. Didžiąją dalį eksportuojame į Estiją. Estai daugiau nei lietuviai išgeria.

Kokie vaisvandeniai populiariausi?

Lietuviai yra konservatyvūs: jie mėgsta tradicinius citrinų, apelsinų, kriaušių skonio vaisvandenius, o kitus gėrimus priima sunkiai. O pats populiariausias Klaipėdos regione - "Tarchunas". Kodėl? Neįsivaizduoju, gal kad specifinio skonio... Bet va estai jo nemėgsta.

Suprantate, mes galėtume dar skanesnių gėrimų pagaminti, ir netgi labai geros kokybės, bet ir kaina atitinkamai kiltų, o žmonės brangių gėrimų neperka, - apgailestauja pašnekovė. - Galėtume geresnių kvapiųjų medžiagų įdėti, daugiau natūralių emulsijų, dažiklių naudoti... Bet pirkėjai nori daug ir pigiai.

Ar gėrimo kokybė mažesniame ir dideliame butelyje skiriasi?

Taip. 0,5 litro buteliukuose gėrimai geresnės kokybės. O tie 2,5 litro - jau prastesni.

Bet sutikite, vyrauja nuomonė, kad vaisvandenius gerti nesveika...

O kas dabar sveika? Štai kad ir pomidorų padažas. Kilogramui padažo leidžiama naudoti 1 gramą konservantų. O mes į 1 litrą gėrimo įdedame 0,014 mg. Skirtumas juk didžiulis! Be to, parduotuvėse parduodamose salotose juk irgi yra konservantų. Bet salotų valgyti žmonės kažkodėl nebijo...

Labiausiai bijoma dažų, kad gėrimai spalvoti, bet ar jie kenkia? Ogi ne. Mes net nesudedame tiek dažiklių, kiek higienos norma leidžia.

Bet atsigėrus liežuvis lieka raudonas.

O kai mėlynių pavalgote, ar nenusidažo? Tikrai galima gerti drąsiai. Ar neščiau tada gėrimų savo vaikams, anūkams? Juk nelinkiu jiems bloga...

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėdiečiai

Vos perkopęs per trečią metų dešimtį, jis tvirtai paneigė mažiausiai du stereotipus:...

Arūnas Eimulis: "Noriu kurti, o ne šlietis" nuotrauka, foto

Klaipėdietis Linas Varanauskas tvirtina, jog atostogas sugalvojo tinginiai. "Kaip alpinistui - kalnai,...

Veterinaras su kaubojaus skrybėle nuotrauka, foto

Jaunystėje skaitydami žymių žmonių biografijas, stebėjomės Poliu Gogenu, kuris, sulaukęs brandos, metė...

Pasiklydus profesijoje kompasu tampa širdis nuotrauka, foto

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) mokslininkai, tiriantys Mažosios...

Tarp praėjusio gyvenimo ir dabarties nuotrauka, foto

Ūkininkai vėl pjauna ne tik javus, bet ir elektros stulpus nuotrauka, foto

Ūkis, Šiemet užfiksuota 11 įvykių, kai dėl žemės ūkio technikos kliudytų ar nugriautų...

Studijuoti į Klaipėdą – iš Vilniaus, Kauno ir net iš už Atlanto nuotrauka, foto

Švietimas, „Klaipėdoje gyvenu jau dvejus metus, ir be galo įsimylėjau šį nuostabų miestą!“...

Šeštadienį Klaipėdoje - neįgaliųjų sporto festivalis nuotrauka, foto

Sportas, Jau šį šeštadienį Klaipėda įvairių Lietuvos miestų neįgaliuosius suburs į pajūrį, į...

Mokslo metai prasidės mokyklose nuotrauka, foto

Švietimas, Netylant kalboms apie antrosios koronaviruso bangos atėjimą ir vis garsiau spėliojant, kaip...

Švietimas, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...