2019 m. vasario 16 d. 21:31 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Visuomenė  >  Klaipėdiečiai

Klaipėdiečiai

Loreta Juodkaitė: "Bręstu apie gyvenimą kalbėti šokiu"

(2)

Loreta Juodkaitė: "Bręstu apie gyvenimą kalbėti šokiu" nuotrauka, foto

APSISPRENDIMAS. Choreografė ir šokėja Loreta Juodkaitė savo kūrybinį kelią nusprendė tęsti Klaipėdoje, imdamasi ir pedagogės pareigų.

© Eimanto CHACHLOVO nuotr.

"Plėšiausi tarp pačių įvairiausių menų, bet galų gale pajutau, kad svarbiausia man - šokis. Ir tuo keliu privalau eiti, nes aš jį pasirinkau", - sakė modernaus šokio puoselėtoja ir propaguotoja, "Auksinio scenos kryžiaus" laureatė, nuo rudens pradėsianti dirbti Klaipėdos universiteto Menų fakultete, Loreta Juodkaitė.

Ir vis dėlto kuris iš menų buvo "pirminis"?

Sukinius daryti pradėjau tuomet, kai ėmiau vaikščioti... Na, o kelio į meną paieškos prasidėjo nuo baleto. Tačiau mama, medikė, mane labai greitai nuo baleto lazdų atitraukė. Jai atrodė, kad vaikui per sunkus toks krūvis. Paskui buvo folkloras, pianinas, choras, estradiniai šokiai, Justino Vienožinskio dailės mokykloje mokiausi tapybos, grafikos paslaptis įminti. Bet šokis buvo visada. Kai reikėjo rinktis gyvenimo kelią, vis dėlto stojau į Dailės akademiją studijuoti scenografijos. Baigusi vėl draskiausi - negaliu savęs išreikšti, realizuoti, toliau lankiau Vyčio Jankausko modernaus šokio studiją. O tuomet jau buvo prasidėję "Baltijos šokio" festivaliai, atvėrę akis ir sielą. Man tai atrodė labai įdomu, patrauklu: naujos idėjos, mintys, o ir galimybės. Aš tame norėjau nardyti. Bet suvokiau - stinga žinių.

Išvažiavau į Vokietiją, Eseną, kuriame labai stipri šokio mokykla. Nors tebuvau perkopusi vos dvidešimt, ten pareiškė, kad esu per sena... Pradėjau dairytis, ieškoti, kur vis dėlto ir "senė" galėtų mokytis. Atradau - Zalcburgas.

Bet tai privati mokykla.

Ieškojau rėmėjų. Pirmiausiai parėmė Zalcburgo ROTARY klubo prezidentas ponas Kronas. Ir nurodė, kas galėtų dar paremti. Galiu pasakyti, kad man galimybes studijuoti suteikė Zalcburgo miesto žmonės. Savaitgaliais dirbdavau, tvarkiau namus, dažiau sienas. Ak, ko tik nesu dirbusi! Be abejo, kiek įstengdami padėjo ir tėvai.

Kuo išskirtinė toji Zalcburgo šokio mokykla?

Nekenčiu rutinos, sustabarėjusios sistemos. Visada maištaudavau prieš mokyklines taisykles. O čia mane viskas tenkino. Tik pirmaisiais metais hatha jogos pamokos, kuriomis prasidėdavo kiekvienas rytas mokykloje, man atrodydavo beprasmės. Viską atlikdavau, kaip liepiama, bet... absoliučiai nieko nejaučiau. O vėliau supratau, kaip tos jogos pamokos reikalingos: paruošti, sustiprinti kūnui, valiai, ugdyti koncentracijai. Ir tuomet jau eini į šokio salę mokytis. Be jogos, buvo dar ir kitoks fizinis krūvis ir be galo daug įdomios, reikalingos informacijos.

Kai baigiau studijas Zalcburge ir pradėjau dirbti, dar labiau įsitikinau: kaip gerai, kad turėjome jogos pamokas. Jose išmokau susikaupti, kontroliuoti mintis. Ir dabar, kai buitis, aplinka išbalansuoja, stveriuosi jogos, ji viską sustato į savo vietas. Tačiau tiesiogiai joga aš to nenorėčiau įvardyti, nes nesuraitau, pavyzdžiui, kojos už sprando. Tai būtų judėjimo pratybos ar kas nors panašaus.

Ir kas po Zalcburgo?

Grįžau į Lietuvą vietos po saule ieškoti.

Ir?

Ir - į Dailės akademiją. Čia radau entuziastų tam, ką buvau sumąsčiusi. Surinkau būrį studentų ir sukūrėme šokio teatrą. Dabar iš to teatro kai kurie ne tapo, ne kuria grafiką ar skulptūrą, o blaškosi po pasaulį ieškodami savo kelių šokio pasaulyje. Nes jis užbūrė, pakerėjo lygiai taip pat kaip mane.

Kai susipažinau su Vladimiru Čekasinu, pirmą kartą išbandžiau improvizacijos galimybes su tokiu garsiu džiazo muzikantu, nes gyvai dar nebuvau improvizavusi. Tai buvo nauja ir svarbi patirtis ateičiai. Paskui projektai su muzikantais Mariumi Aleksa, Vyčiu Nivinsku, Andre Pabarčiūte, Liudu Mockūnu, Arkadijumi Gotesmanu. Jau tarsi ir turėdama ką parodyti ir pasiūlyti, kreipiausi į Menų spaustuvę. O joje - tik skurdoka salytė. Sulaukiau tik tiek paguodos: "Patys nieko neturime. Taigi nieko ir pasiūlyti negalime."

Supratau, kad galiu pasikliauti tik pati savimi. Nelaukiau, kol kas nors ką nors pasiūlys. Nežinau, kaip tai pavadinti - įkvėpimu, nušvitimu ar dar kaip nors, tačiau projektai su muzikantais manyje atvėrė versmes, kuriose galėjau panaudoti beveik viską, ko išmokau, ką sukaupiau per savo kelio paieškas, ir tuo pat metu tyrinėti savo kūno ir fantazijos galimybes. Supratau, kad tos improvizacijos padeda mokytis šokiu kalbėti apie gyvenimą. Tuo laiku ir gimė šokio spektaklis "Čia ir dabar". Šio spektaklio esmė - čia ir dabar tu kovoji dėl kiekvieno žingsnio, o paskui jį žengi. Ir tai buvo tarsi nuojauta - šiuo spektakliu aš įžengiau į "Baltijos šokio" festivalį. Ir šokio pasaulis mane priėmė.

Už šį ir kitą spektaklį - "Salamandros sapnas" - 2007 metais pelnėte "Auksinį scenos kryžių". Kaip užgimė "Salamandros sapnas"?

Kai buvo repetuojamas spektaklis "Čia ir dabar", susiradau maestro Valentiną Masalskį ir paprašiau patarimo, įvertinimo. Neturėjau jokios režisūrinės patirties. Tuomet mes daug kalbėjomės apie meną apskritai ir jo "šiukšles". Valentiną Masalskį laikau savo MOKYTOJU. Jis man - labai svarbus žmogus. O tuomet pradėjome bendradarbiauti. Užgimė idėja dėl sielos ir kūno transformacijos. Atsiklausiau Masalskio, ar imtųsi režisūros? Jis sutiko. Tuomet Menų spaustuvei pateikiau paraišką. Kai jau muzikinė ir judesio struktūra buvo, maestro viską sudėliojo į savo vietas. Ir labai kratėsi režisieriaus titulo, nes teigė, kad esąs tik šio spektaklio sudėliotojas...

Dabar jau taip klostosi - kiekvienas Jūsų choreografijos projektas tampa įvykis ne tik šokio, bet ir teatro pasaulyje. Ir Jūsų spektakliai laukiami, nes kaskart kuo nors nustebinate ir net pribloškiate. Gal todėl, kad liepsnojate?

Jeigu nedegi ir neliepsnoji, nėra ko lipti ant scenos. Džiaugiuosi, kad lygiai taip pat dega ir liepsnoja spektaklių partneriai - tiek muzikantai, tiek šokėjai, tiek kostiumų kūrėja Renata Valčik.

Ir štai su tokiu sukauptu bagažu Jūs atvažiuojate į Klaipėdą, ketinate dėstyti Menų fakultete ir toliau pati tęsti mokslus. Kas Jus parviliojo į mūsų miestą, kurį vilniečiai laiko gilia provincija?

Pirmiausiai - jūra, iš kurios nemokamai galėsiu semtis įkvėpimo ir idėjų. Antras dalykas - jaučiu, kad turėsiu ką perteikti studentams. Noriu dalintis tuo, ką jau pati sukaupiau. Trečia - Valentinas Masalskis renka aktorių kursą Klaipėdos universitete. O mes turime nemažai idėjų bendram darbui. Ir Klaipėdoje - palanki dirva jas realizuoti.

Kaip į Jūsų planus persikelti į Klaipėdą reagavo vilniečiai tėvai?

Mano tėveliai labai priešinosi, kai rinkausi Dailės akademiją, paskui atsidaviau šokiui. Ypač mama medikė labai norėjo, kad minčiau jai žinomais medicinos keliais ir takais, įgyčiau stabilią profesiją su tegul ir nedideliu, bet nuolatiniu atlygiu. Ir dabar, kai paprašau lito dviejų autobusui (gauti honorarai čia yra, čia jų nebėr...), mama vis palinguoja galvą: "Ar aš tau, dukra nesakiau?" Bet, žinoma, pinigų duoda... Jau suprato, kad niekuo nebepaveiks mano pasirinkimo. Mamą paguodžiu taip: "Mama, tu gydai kūną, o aš - žmogaus sielą. Tai manyk, kad žingsniuojame tuo pačiu keliu."

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Mačiusi

2011-07-09   14:46

IP: 78.61.75.177

Mačiau Juodkaitės kelis spektaklius. Klaipėda dar neįsivaizduoja, kas ryžosi čia atvažiuoti. Kad tik jos neapleistų tas degimas.

Danceris

2011-07-09   01:37

IP: 78.61.75.177

Sėkmės po Klaipėdos saule

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Klaipėdiečiai

Vos perkopęs per trečią metų dešimtį, jis tvirtai paneigė mažiausiai du stereotipus:...

Arūnas Eimulis: "Noriu kurti, o ne šlietis" nuotrauka, foto

Klaipėdietis Linas Varanauskas tvirtina, jog atostogas sugalvojo tinginiai. "Kaip alpinistui - kalnai,...

Veterinaras su kaubojaus skrybėle nuotrauka, foto

Jaunystėje skaitydami žymių žmonių biografijas, stebėjomės Poliu Gogenu, kuris, sulaukęs brandos, metė...

Pasiklydus profesijoje kompasu tampa širdis nuotrauka, foto

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) mokslininkai, tiriantys Mažosios...

Tarp praėjusio gyvenimo ir dabarties nuotrauka, foto

Pralaimėjęs „Neptūnas“ kausis dėl KMT bronzos nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos „Neptūnas“ neatsigavo nuo ankstyvų tolimų Vilniaus „Ryto“ dūrių ir „Kidy Tour“...

Sankt Peterburge sugriuvo pastatas - viduje yra žmonių nuotrauka, foto

Pasaulis, Sankt Peterburge, Lomonosovo gatvėje esančiame penkiaaukštyje sugriuvo namo pertvaros, pranešė „RIA Novosti“, nurodydama skubios...

Alytuje „Dragūnas“ nukovė „Varsą-Stronglasą“ nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai šeštadienį Alytuje įsirašė dar vieną pergalę Lietuvos rankinio lygoje....

Šventinė mero kalba - su netikėtomis įžvalgomis nuotrauka, foto

Klaipėda, "Žmonės kartu gali padaryti tai, ko nepajėgtų padaryti pavieniui. Kiekvieno žmogaus...

Sportas, Paskelbta prieš 2 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 4 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...