Bendražygiai pagerbė Cirilio Norkaus atminimą

"Cirilis Norkus visą gyvenimą buvo teisingas, inteligentiškas žmogus, ir visiškai neatitiko buvusio sovietų armijos papulkininkio įvaizdžio. Jis buvo nestandartinio mąstymo ir įžvalgų. Gal todėl vyko tokie paradoksalūs dalykai, kaip karinio Lietuvos jūrų laivyno kūrimas likus dar keletai metų iki sovietų armijos išvedimo", - sakė atsargos karininkai, Klaipėdos miesto rinktinės savanoriai, susirinkę paminėti 5-ųjų savo bendražygio mirties metinių prie jo kapo, o vėliau - ir "Vakarų ekspreso" redakcijoje.

"Pirmą kartą C. Norkų pamačiau 1990-ųjų kovo 18 dieną. Jis nė iš tolo nebuvo panašus į buvusį tarybinį karininką, su kuriais buvo tekę susidurti, ir man paliko keistą įspūdį: mandagus, nepertraukiantis kalbančio. Kai su juo ir pasiryžusiais tapti atsargos karininkais važiavome į Panemunę įrengti pirmąjį nepriklausomos Lietuvos pasienio postą, jau viskas buvo paruošta: ženkliukai, kepurės, uniformos", - sakė Raimondas Praleika.

"Mes susipažinome 1989 metais, kai Cirilis pasakė norįs prisidėti prie Sąjūdžio veiklos, ir tapo jo tarybos nariu. Jis nustebino savo pragmatiškomis įžvalgomis, kad reikia burti Lietuvos kariuomenės savanorius, reikia sienos, ją saugoti, nes valstybė be sienos yra ne valstybė", - prisiminė Algirdas Grublys.

"Kai pagalvoji, kad Lietuvos kariuomenė praktiškai buvo kuriama Klaipėdos Sąjūdžio būstinėje, atrodo neįtikima. Vilniuje irgi buvo to užuomazgų, bet čia užregistruotas pirmasis Lietuvos savanoris, sukurta kario apranga ir atributika. C. Norkus nustebino, parodęs, kokia jam brangi lietuvybė, kad mokėjo daug tautiškų dainų, net tų, kurias dainuodavo pokario partizanai", - kalbėjo buvęs sąjūdininkas Leonas Stonkus.

Jis su šypsena prisiminė kai C. Norkus, buvęs zonos komendantu, kartą pasitarimą nukėlė pusvalandžiui, tiesiog pasakęs artimiausios kirpyklos adresą, mat keleto iš karių šukuosena buvo ne pagal statutą.

Prisiminta, kaip kruvinąją Sausio 13-osios naktį visi, stebėjusieji įvykius prie Vilniaus televizijos bokšto, jautė baimę, o C. Norkus buvo vienas iš tvirčiausių, stoiškiausių, ir numatė, ko gali imtis Klaipėdos sovietų kariuomenė. Jis buvo vienas iš sumaniausiai vedusiųjų derybas su ja, ir priėmusių tinkamiausius sprendimus. Buvo apgalvota strategija, kaip autobusais, smėlio barstytuvais užblokuoti miesto gatves, kad nepravažiuotų rusų šarvuočiai, suformuotas 200 žmonių būrys, jog stumtų susirinkusias moteris su vaikais iš gatvės, kad tik būtų išvengta aukų.

"Kuriant Lietuvos karinio laivyno viziją bei įvaizdį dalyvavo ir Cirilis, nors jis buvo sausumos kariuomenės karininkas. Ir visa tai vyko 1991-aisiais, likus keletui metų iki sovietų kariuomenės išvedimo iš šalies", - sakė Vytautas Urbas.

C. Norkus, sakydamas, kad bėgant laikui faktai būna iškraipomi, rūpinosi pasverti ir patikrinti kiekvieną savo dokumentinės prisiminimų knygos "Tėvynės labui" faktą ir kalbinto savanorio žodį. Jeigu gyvenimas nebūtų per anksti nutrūkęs, tikėtina, būtų parašęs ir II-ąjį šios knygos tomą. Svajojo parašyti knygą ir apie bitininkystę, nes ja domėjosi, mylėjo bites.

Faktai

C. Norkus buvo pirmosios po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, vienas iš Lietuvos kariuomenės atsargos karininkų sąjungos atkūrėjų.
1989 m. jis subūrė atsargos karininkus ir įkūrė Klaipėdos miesto skyrių, buvo išrinktas pirmininku, vėliau Lietuvos atsargos karininkų sąjungos (LAKS) Centro valdybos nariu. Klaipėdos miesto LAKS skyrius įkūrė karinės tarnybos reikalų komisiją ir aktyviai dirbo gelbėdamas Lietuvos jaunuolius nuo sovietinės kariuomenės smurto ir patyčių.
1990-1993 m. C. Norkus savo energiją, sumanumą, profesines žinias skyrė Krašto apsaugos sistemos atkūrimui, buvo Klaipėdos apskrities komendantas, miesto gynybos komiteto narys, apskrities teritorinės gynybos vadas.
1991 m. rugpjūčio 19-21 dienomis Maskvos komunistinio pučo metu C. Norkus organizavo KGB ir sovietinių karinių dalinių galimų veiksmų žvalgybą, 1992-1993 m. buvo Rusijos kariuomenės išvedimo ir jos turimų pastatų perėmimo Klaipėdos apskrityje pagrindinis vadovas ir kontrolierius.
C. Norkus už tarybą Lietuvai buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių medaliu, Sausio 13-osios atminimo medaliu, Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu ir vardiniu ginklu.