Žuvys vandenyse, bet ne ant stalo

Žuvys vandenyse, bet ne ant stalo

Birželio 29 d. minima Tarptautinė žvejų diena. Paskelbti šią dieną žvejų švente buvo nuspręsta 1984 m. Tarptautinėje žvejybos sureguliavimo ir plėtojimo konferencijoje Romoje. Ši šventė ne nauja Lietuvoje. Žvejyba Lietuvoje nuo seno yra vienas iš pagrindinių amatų. Žvejų globėju laikomas šv.Petras, kurio varduvės švenčiamos birželio 29 d.

Mums atrodo, kad viską žinome apie žvejybą, galvojame, kad kiekvienas, kuris turi meškerę, yra žvejys. Pasak Lietuvos zoologo, ichtiologo, biomedicinos mokslų daktaro Egidijaus Bukelskio, tradiciškai susiklosčiusi nuomonė, kad žvejys yra tas, kuris visomis įmanomomis priemonėmis gaudo žuvį, - klaidinga.

„Lietuvoje yra du įstatymai. Vienas - Žuvininkystės įstatymas ir Mėgėjų žvejybos įstatymas. Mėgėjas naudojasi valstybės suteiktomis teisėmis, tegul ir privačiuose vandenyse. Jis taip pat yra gaudytojas, bet jis negali būti laikomas tikruoju žveju, kokiu laikomi žmonės visame pasaulyje.

Kultūringas pasaulis seniai nuėjo kita kryptimi. Tiek Šiaurės Amerikos, tiek didžiojoje dalyje Europos valstybių žuvys gaudomos savo malonumui ir paleidžiamos. Žvejys pagauna žuvį ir ją realizuoja arba pats sunaudoja savo reikmėm.

Meškeriotojas turėtų vadovautis nuostata „pagavai ir paleidai“. Tokio, kuris sugavęs žuvelę neša savo katei, žveju negalima vadinti ir jam jokios pagarbos nejaučiu“, - sakė mokslininkas.

E.Bukelskis pastebintis, kad pamažu kultūra vis tik gerėja. Daugėja žmonių, kurie tos žuvies neima. Tie, kurie meškerioja, žuvies nepardavinėja ir negali parduoti. Jeigu pardavinėja, jie pažeidžia taisykles. Kas kita - žuvininkystės įmonės, jie iš to ir gyvena.

Pasak E.Bukelskio, žuvininkystė pas mus yra įstatymu apibrėžta veikla. Yra žuvų auginimas, žuvų perdirbimas ir žvejyba. Būtent čia gaudoma su versliniais įrankiais. Gaudo ežeruose seliavas, žiemą stintas, keli gaudytojai pavasariais keliuose upeliuose gaudo į jūrą plaukiančius ungurius.

Daugiau yra Nemuno žemupy polderiuose ir Kuršių mariose. Baltijos jūroje yra priekrantės žvejyba ir atviros jūros žvejyba.

Mokslininko manymu, situacija pas mus ženkliai gerėja. Žuvų pas mus daugėja, brakonierių beveik nelikę. Susitvarkė žmonių sąmonė. Būtume kur kas turtingesni žuvimis, jei patys valdytume tokius didelius vandens telkinius, kaip Kuršių marios, Vištyčio ežeras.

„Mes turime tik trečdalį marių, du trečdalius naudoja rusai, jų sąmonės mes negalime pakeisti, jie kaip gaudė, taip ir gaudys. Arba Vištyčio ežeras, kurį dalijamės su Kaliningrado sritimi. Jie vien seliavos šiame ežere sugauna per 20 tonų. Kai visuose mūsų ežeruose - 50 tonų. Neužtversi žuviai išplaukti į Rusiją“, - aiškino E.Bukelskis.

Anot mokslininko, nors žuvų gausa savo vandenyse negalėtume skųstis, turėtume mokytis iš kaimynų, savo žmones kur kas geriau aprūpinančiais žuvimi. „Apie 70 proc. lenkų žvejybos plotų - savo ežeruose. Žuvį rūko.

Parduoda gyvenvietėse, prie kelių. Pas mus to negalima. Mes turime tikslą skatinti, kad ta žuvis būtų įvairesnė. Kodėl Rygos turguje yra 3-4 kartus daugiau žuvų rūšių negu pas mus?

Mes turime Klaipėdą prie tos pačios Baltijos jūros. Turime dar ir Kuršių marias. Bet požiūris į žuvininkystę yra savotiškas.

Matome raudoną išaugintą lašišą iš Norvegijos, bet geros žuvies savo parduotuvėse mes neturime.

Už tai reikia tą dieną minėti, pasakyti, kad mūsų tikslas - jog žuvies būtų daugiau, ji būtų įvairesnė, pigesnė ir kad aprūpintume savo gyventojus žuvies produktais, kurie organizmui yra būtini ir kad suvartotume jos bent kaip japonai, 60-70 kilogramų per metus kiekvienas.

Tuomet būtume sveikesni. Oficialiai mes kiekvienas suvartojame tik 16 kilogramų per metus“, - sakė E.Bukelskis.

Mokslininkai teigia, kad...

Riebios žuvys, tunas, lašiša, skumbrė, saugo nuo depresijos;
* Šviežia žuvis mažina cukrinio diabeto riziką;
* Žuvis stiprina imuninę sistemą, stiprina širdies veiklą. Kasdien suvalgant bent po 30 gramų žuvies, galima perpus sumažinti riziką patirti miokardo infarktą;
* Žuvyje gausu B grupės vitaminų. Ypač svarbūs iš jų - B6 (daugiausia - lašišoje, krevetėse, tune), B5 (daugiausia - kalmaruose ir kitose jūros gėrybėse), B12 (daugiausia - skumbrėje, sardinėse ir austrėse). Vitaminas B12 būtinas smegenų veiklai, baltymai - raumenims, be to, jie padeda greičiau gyti po traumų ar sumušimų;
* Žuvyje yra odos grožiui ir jaunystei išsaugoti būtinų vitaminų A, C ir E;
* Labai naudingi yra žuvų taukai. Juose yra riebaluose tirpių A, E, D grupės vitaminų bei polinesočiųjų riebalų rūgščių, galinčių atitolinti Alcheimerio ligos išsivystymą ir progresavimą, stiprina regėjimą, patikima prevencinė priemonė nuo artrito.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder