VSD neigiamo atsakymo nepriims

Ar be reikalo visuomenė puolė į paniką, kad prezidentūros pateiktos pataisos (jei joms pritars Seimas) suteiks daugiau galių žvalgybos institucijoms? Ne, tą „Vakaro žinios“ sužinojo iš pirmų lūpų.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis interviu dienraščiui pripažino, kad piliečiams, net ir tiems, kuriems nepareikšti jokie įtarimai, už nepaklusimą žvalgybininkams grės sankcijos, kokių dabar nėra. Ir nebeliks teisės į privatumą.

- Didelį visuomenės pasipiktinimą sukėlė prezidentūros kartu su žvalgybos institucijomis stumiama pataisa, kad pastarosios be teismo sprendimo galėtų išsireikalauti bet kokią informaciją, susijusią su juos dominančiu asmeniu. O kur teisė į privatumą? - „Vakaro žinios“ teiravosi saugumiečių vado Dariaus JAUNIŠKIO.

- Juk kalbama tik apie bankų sąskaitas. Problema yra ta, kad visos tarnybos turi teisę gauti tokią informaciją be teismo sprendimo - FNTT, policija ir t.t., o VSD kažkodėl ne. Imant kitų tarnybų patirtį ir buvo noras, kad ir mes turėtume tokią teisę. Mat kai einame per kitas tarnybas, žlunga tyrimas, nes pavėluojame gauti informaciją, nespėjame laiku sureaguoti ir visi galai būna sumerkiami į vandenį, nieko nebegali rasti.

- Tačiau pataisose kalbama ne tik apie bankų sąskaitas...

- Ne, ne, kalbama tik apie gavimą informacijos iš bankų. Dabar turime eiti per kitas tarnybas arba sankcionuoti veiksmus, o tai užtrunka. Bendradarbiavimas vyksta, bet norime būti efektyvesni. Nieko blogo tame nematau.

(Deja, D.Jauniškis neteisus: pataisose kalbama apie teisę gauti „iš juridinių asmenų informaciją apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą ir kitą žvalgybos institucijų veiklai reikalingą informaciją“, - aut. past.).

- Visuomenėje didelį rezonansą sukėlė ir nuostata, kurią norima įteisinti, kad asmuo saugumiečių gali būti iškviestas į prevencinį pokalbį...

 - Matote, buvo keletas atvejų, kai žmonės nenori ateiti kalbėti, ir viskas. O mes kaip tik norime padėti, ir žmogui pačiam būtų lengviau, jei žinotų rizikas, su kuriomis susiduria. Štai ir ponios Irinos Rozovos (Seimo narės - aut. past.) atveju buvo taip: ne, manęs niekas neįspėjo, su kuo negalima bendrauti. Pataisomis norima aiškiau apibrėžti, kas yra tas prevencinis pokalbis.

- Jei įstatyme atsirastų terminas „Prevencinis pokalbis“, VSD dominantis asmuo turėtų teisę atsisakyti jame dalyvauti?

- Žmogus turėtų ateiti ir kalbėtis, šis faktas būtų fiksuojamas.

- Buvęs VSD šefas Gediminas Grina „Vakaro žinioms“ sakė, kad prevencinių pokalbių įteisinimas būtų slaptos veiklos viešinimas. Pasak jo, gali būti, kad operacija sužlugs vien dėl prevencinio pokalbio.

- Man keista tai girdėti. Gal ponas Grina turi savo paaiškinimą. Mano nuomone, išviešinta nieko nebūtų, išskyrus tai, kad žmogumi domimasi. Visi įrašai apie pokalbį liktų pas mus institucijoje. Mes nesame ta institucija, kuri viską turi pateikti žiniasklaidai ar kitiems. Viskas priklausytų nuo paties žmogaus diskrecijos - nori jis ar nenori atskleisti informaciją.

- Už neatvykimą į prevencinį pokalbį lauktų sankcijos?

- Būtų administracinė atsakomybė, jei piktybiškai neateitų. Būna, kad žmogus vykdo piktybišką veiklą, mes norime, kad jis ateitų, o jis kategoriškai neina. Dabar svertų priversti jį ateiti neturime. Pokalbis prevenciniu tam ir pavadintas, kad jo metu mes galėtume įspėti, kas žmogaus laukia, jei jis nenutrauks veiklos. Yra veikų pradinėse stadijose, kurias nutraukus - jokių pasekmių nebus.

- Bet jei žmogui nepareikšti jokie įtarimai ir jis nenori turėti nieko bendra su saugumiečiais, ar teisinga jį už tai bausti?

- Sutinku, kad tai - represinė priemonė, bet tokia nuostata paimta remiantis praktika. Dabar bet kas gali pasakyti „ne, neateisiu“ - ir viskas. Lygiai taip pat, kaip ir su dokumentais. Jei aš jūsų paprašysiu parodyti dokumentus, jūs turite teisę jų nerodyti. Policininkai turi teisę reikalauti parodyti pasą, kariškiai turi, FNTT, kaip ir kitos tarnybos, atrodo, irgi turi, o VSD - ne.

Štai pavyzdys. Yra mūsų pastatas ir atvažiuoja mašina, kurioje sėdintys pradeda akivaizdžiai fotografuoti mūsų darbuotojus, mašinų numerius ir t.t. Mano pareigūnai neturi jokios teisės prieiti ir pareikalauti parodyti dokumentus. Tokiu atveju mes turime kviesti policiją, o kol ji atvažiuoja, fotografuotojai nuvažiuoja. Ir ką tada įrodysi?

Grįžtant prie prevencinių pokalbių, jie reikalingi, kad galėtume įspėti: jei toliau darysi tai, ką darai, galų gale atvažiuos policija ir tave išsiveš už kenkėjišką veiklą. Kai tie pokalbiai bus reglamentuoti, žmogus, tokiame pokalbyje dalyvavęs, jau negalės teisintis, kad nebuvo įspėtas.

- Vyrauja nuomonė, kad Lietuvoje masiškai klausomasi telefoninių pokalbių.

- Iš karto sugriausiu šį mitą. Tikrai labai mažas procentas žmonių, kurių pasiklausoma, iš jų daugiau nei 50 proc. yra iš viso ne Lietuvos piliečiai.

- Pasiklausymui reikia teismo sankcijos?

- Žinoma. Žvalgybos veikla yra labai reglamentuota, aš negaliu pasirašyti sankcijų, teisėjui pateikiama visa medžiaga. Jis ir daro sprendimą. Masinio sekimo Lietuvoje tikrai nėra, mes neturime tokių pajėgumų. Suprantu, kad yra senas stereotipas apie KGB, bet net ir KGB nesugebėjo visų sekti. Romo Kalantos taip ir nesusekė.

- Nes mobiliųjų telefonų tais laikais nebuvo.

- Taip, ir „mobiliakų“ nebuvo. Tačiau žvalgyba dabar taip pasikeitusi, kad tikrai melas, kai sako, kad saugumiečiai seka niekuo dėtus.

- 2015 m. grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje buvo paminėtos konkrečios pavardės - signatarų Rolando Paulausko, Zigmo Vaišvilos. Dabar pristatytoje ataskaitoje lietuvių pavardžių nebeliko. Bijote ieškinių?

- Dabar nėra konkrečių veiksmų iš jų pusės, nes jie ėmė ir nustojo tai daryti. Suveikė kaip prevencija. Nebuvo jokio kaltinimo jiems, tebuvo pasakymas, kad jie yra išnaudojami. Buvo įspėjimas: kai duodate interviu, pagalvokite. Jūs, turėdami geriausių ketinimų, pasakote viena, o apsukama kitaip.

Priešiškoms jėgoms labai naudinga, kad atsiranda signatarai, kurie kritikuoja Lietuvą dėl kažkokių dalykų. Tos jėgos visada tai pakreips taip, kaip joms reikia. Ir nesuprantu tų signatarų, ypač vieno iš jų, susierzinimo. Atrodo, kad įdėjome jo veidą bei pavardę ir taip sugriovėme gyvenimą. Ne.

Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaita

Vakar Seime VSD šefas D.Jauniškis ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius Remigijus Baltrėnas visuomenei pristatė 2019 m. grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą. Kaip ir kasmet, didžiausia grėsme įvardinta Rusija, antrus metus iš eilės ši „garbė“ skiriama ir Kinijai.

Šios valstybės esą veikia kibernetinėje erdvėje, pasitelkdamos šnipinėjimo veiklą, suteikdamos nemokamas vizas į tam tikrus regionus, taip pat dalyvaudamos bei organizuodamos įvairius tarptautinius renginius.

Kinija, pagal ataskaitą, verbavimui ir taikinių paieškai Lietuvoje daugiausia naudojasi socialinio tinklo „LinkedIn“ galimybėmis. Akcentuojama, kad nauju rizikos veiksniu gali tapti 5G technologijų, kurias plėtoja Kinijos telekomunikacijų milžinė „Huawei“, vystymas.

Iš dar negirdėtų dalykų paskelbta, kad pernai birželį Astravo atominės elektrinės pirmajame bloke (šalia reaktoriaus pastato) buvo kilęs gaisras, kuris buvo nuslėptas ne tik nuo tarptautinės, bet ir nuo Baltarusijos bendruomenės.