„Lyginant ES šalyse parduodamus tarpvalstybinių prekių ženklų produktus, Lietuva nėra pigių prekių šalis. (...) už daugumą populiarių prekių mokame panašiai kaip Vakarų Europa, nuo ES vidurkio atsiliekame tik 5-6 proc., o už atskirus produktus kartais mokame ir brangiau“, – tyrimo pristatyme sakė teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė.
Anot tyrimo, produktų kainos Lietuvoje sparčiai vejasi ES vidurkį: nė už vieną žinomo gamintojo maisto prekę lietuviai nemoka nei mažiausios, nei didžiausios kainos.
Tyrimo metu buvo lyginamos 40 skirtingų maisto prekių kainos 12-os ES valstybių maisto prekybos tinklų interneto parduotuvėse.
Buvo lyginami populiariausi ir svarbiausi maisto produktai: pienas, mėsa, žuvis, duonos gaminiai, saldumynai, gėrimai, padažai.
Atliekant tyrimą buvo ieškoma identiškų arba itin panašių prekių skirtingose šalyse, daugiausiai lyginti tarptautiniai prekių ženklai.
„Iš patikrintų prekių 16 produktų buvo galima palyginti visose 12-oje valstybių, kiti produktai buvo lyginami atsižvelgiant į panašią sudėtį, panašias savybes, kadangi nepavyko rasti visur prekių, kurios būtų tarptautinių prekių ženklų, kaip, pavyzdžiui, „Coca-cola“, „Nestle“ ar „Milka“, – teigė vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Neringa Ulbaitė.
Tyrimo duomenimis, juodosios arbatos „Lipton Yellow Label Tea“ pakuotė Lietuvoje yra ketvirta pagal brangumą – ji kainuoja 1,57 euro. Vokietijoje jos kaina yra 2,24 euro, Prancūzijoje – 1,12 euro, Lenkijoje – 1,28 euro.
600 gramų šokolado ir riešutų kremas „Nutella“ Lietuvoje yra trečias pagal brangumą – 4,99 euro. Brangiau moka tik Slovakijos ir Latvijos gyventojai, o Vokietijoje jis kainuoja 3,03 euro, Belgijoje – 3,32 euro.
Tačiau už vieną litrą pieno Lietuvos gyventojai moka beveik mažiausią kainą tarp 12-kos šalių – 0,95 euro. Pigiau moka tik lenkai ir estai, o belgai – 1,15 euro.
Tyrimas atliktas lyginant Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės ir Airijos maisto prekių kainas interneto parduotuvėse. Didžiausios kainos buvo užfiksuotos Airijoje, mažiausios – Lenkijoje. Lietuvoje buvo tiriamos „Barboros“ tinklapyje esančios kainos.
Tyrimą atlikusios bendrovės „Pricer.lt“ atstovas Arūnas Vizickas teigė, kad buvo nuspręsta tirti elektronines parduotuves, nes tai gerokai atpigino patį tyrimą.
„Vienas iš kriterijų – efektyvumas, kaip per vieną dieną užfiksuoti kainas visose 12-koje šalių, ir kaip užfiksuoti optimaliais kaštais, alternatyva, važiuoti ir siųsti 12 žmonių į tas šalis ir koordinuoti juos, būtų tiesiog neįmanoma“, – aiškino A. Vizickas.
Anot jo, siekiant pamatyti esamas tendencijas, pasirinktas būdas tirti yra optimalus, bet nepretenduoja į absoliučią tiesą.
„Lokaliai atlikome kainų palyginimą Lietuvoje elektroninėje ir fizinėje parduotuvėje, palyginom „Barboros“ kainas su „Maximos“ kainomis ir „Rimi“ kainomis“, – teigė A. Vizickas.
Anot jo, „Barboros“ kainos buvo identiškos „Maximos“ kainoms, o lyginant su „Rimi“, kainos skyrėsi iki 5,5 procento.
Vartotojų instituto vadovė Zita Čeponytė sako, kad tai, jog fizinių ir internetinių parduotuvių kainos yra panašios arba identiškos, „nėra normalu“.
„Dėl to, kad mes neturime Lietuvoje pakankamai didelės konkurencijos. Turime vieną didelę internetinę parduotuvę, kur vartotojai gali apsipirkti. Dėl to yra tam tikros galimybės išlaikyti aukštesnes kainas ir neturime pasirinkimo galimybių“, – teigė Z. Čeponytė.
Anot jos, internetinėse parduotuvėse maistą tikriausiai perka didesnes pajamas gaunantys žmonės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą