2020 m. rugsėjo 21 d. 19:27 val., pirmadienis

Skaityk dabar

Uostamiesčio verslininkai nepraranda optimizmo, nors nerimo daug

(1)

Uostamiesčio verslininkai nepraranda optimizmo, nors nerimo daug nuotrauka, foto

SITUACIJA. Visoje Lietuvoje statybos darbų apimtis krito apie 30 proc. Tokios tendencijos neaplenkė ir Klaipėdos.

© Redakcijos archyvo asociatyvi nuotr.

Reklama

Bandantys išgyventi pandemijos sąlygomis uostamiesčio verslininkai nusiteikę nepasiduoti, išlaikyti darbuotojus. Vieniems karantinas davė netgi gerų dalykų, kitiems tiesiog pasisekė, kai kurie atsidūrė ties išlikimo riba ir gyvena laukimu, treti šaukiasi Vyriausybės pagalbos, yra ir tokių, kurių darbuotojai iki šiol tebėra prastovose. Tačiau bendra situacija Klaipėdoje verslo atžvilgiu nėra pati blogiausia Lietuvoje.

"Jeigu mieste iš darbo būtų atleidžiama daug žmonių, pirmiausia būtume pajutę per gyventojų pajamų mokestį", - sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Kristina Petraitienė ir pridūrė, kad kol kas dėl Savivaldybės biudžeto didelės panikos nėra.

Deja, Klaipėdai, kaip ir kitiems miestams, nepavyko surinkti visų pajamų, kurios buvo suplanuotos šiemet sausį. Gyventojų pajamų mokesčių surinkta 93,6 proc., palyginti su tuo, kas buvo planuota tam laikotarpiui. Tačiau tokių pesimistinių prognozių, kaip šiemet balandį, kai planuota į miesto biudžetą nesurinkti apie 14 proc. gyventojų pajamų mokesčio, šiuo metu nebėra. Liko prognozė, kad iki metų pabaigos bus surinkta tik 11 proc. mažiau. Be abejo, nežinia, kaip būtų, jeigu prasidėtų antroji pandemijos banga, ar neįvyktų spartus mažėjimo šuolis.

"Pesimistinių prognozių, didelės įtampos šiuo metu nėra. Klaipėda visai neblogai laikosi. Suplanuoti projektai vykdomi toliau, džiaugiamės, kad jų nereikia stabdyti, kad galime duoti žmonėms darbo, kad jie gauna pajamų. Galbūt tokia tendencija išliks ir iki metų pabaigos", - sakė Savivaldybės atstovė.

Rugsėjį turizmas baigėsi

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigė, kad Klaipėdos situacija asociacijai šiuo metu yra neaiškiausia, priešingai nei Palangos. "Tikėjomės, kad uostamiesčio viešbučiai bus labiau užpildyti, bet visi susigrūdo į Palangą, Nidą, Smiltynę. Su Klaipėda dar šnekėsimės, nes vis pritrūksta laiko. Šiuo metu bandome gauti subsidijų", - sakė prezidentė.

Jos teigimu, šis verslas laikosi labai sunkiai. Tik prasidėjus rugsėjui visi turistai dingo, tarsi vėjas būtų nupūtęs, nes jie buvo vietiniai - latviai, estai, lietuviai. "Kai vaikai pradėjo eiti į mokyklas, baigėsi turizmas. Manome, kad didesni verslo klasės viešbučiai iki kito sezono neišgyvens. Todėl norime, kad Vyriausybės rengiamame DNR plane atsirastų atskiras turizmo failas, kad būtų skirta pinigų viešbučiams prisitaikyti pokovidiniu laikotarpiu. Akivaizdu, kad jie neišgyvens ir neišlaikys darbuotojų. Pavyzdžiui, Vilniuje didžiausių viešbučių užimtumas - 6 proc. Nuo rugsėjo kaip nupjauta. 200-300 vietų viešbučiuose užimti vos šeši kambariai. Tuojau prasidės šildymo sezonas, tad situacija labai sudėtinga. Mums šis sezonas yra visiškai prarastas. Dabar esame sulindę į Vyriausybę ir deramės dėl priemonių. Tiesa, kurortuose dabar labai daug medikų registruojasi. Klaipėdos situacija nėra paprasta, nes ji - nei kurortas, nei verslo mietas. Į Vilnių dar daug kas važiuoja iš rajonų", - kalbėjo asociacijos prezidentė.

"Gal į Girulius, į Smiltynę irgi žmonės važiavo vasarą, gal buvo visai neblogai, bet nuo rugsėjo bus visiems blogai", - sakė E. Šiškauskienė.

Koją pakišo saviizoliacija

Pasak viešbučio "Memel hotel" (UAB Bangų gatvės viešbutis) vadovės Jūratės Bertašiūtės-Vitkės, paprastai sezonas baigdavosi spalio viduryje, o dabar jis jau baigėsi. Daug įtakos turėjo saviizoliacijos procesas, ypač reikalavimas iš Vokietijos atvykusiems žmonėms izoliuotis 14 dienų, nes pagrindiniai viešbučio svečiai vasarą būdavo vokiečiai, atvykdavo netgi jų grupės. J. Bertašiūtės-Vitkės teigimu, kol nebuvo saviizoliacijos reikalavimo, viskas dar buvo neblogai.

"Žinoma, nepalyginsi su tuo, kas buvo pernai ar užpernai. Šiemet daugiau buvo latvių ir lietuvių. Išgyvename labai sunkų etapą, bet darbuotojus, kurie per karantiną patyrė prastovas, bandome išlaikyti pasinaudodami subsidijomis. COVID-19 turizmo sferą labai stipriai paveikė", - sakė viešbučio vadovė.

SAVIIZOLIACIJA. Viešbučiui "Memel hotel" daug įtakos turėjo saviizoliacijos procesas, kadangi pagrindiniai jo svečiai vasarą būdavo vokiečiai. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Ji mano, kad gana panaši situacija turėtų būti ir kituose Klaipėdos viešbučiuose. Skalbimo įmonės, su kuria bendradarbiauja "Memel hotel", atstovai, lygindami nešvarių skalbinių kiekį įvairiuose viešbučiuose, sako, kad jis dar neblogai laikosi.

"Paprasčiausia būtų užkalti langus"

Reklama

Restorano "Monai" vadovas Julius Petraitis sako, kad šią vasarą teko tiesiog prisitaikyti prie esamų sąlygų. Kaip vieną iš gerų dalykų jis minėjo tai, kad lietuviai, kurie anksčiau atostogaudavo užsienyje, dabar buvo Lietuvoje, tad restorane atsirado naujų svečių. Tačiau įvairūs apribojimai, kurių privalėjo laikytis viešojo maitinimo įstaigos, turėjo įtakos verslo stabilumui ir tam tikram finansiniam neužtikrintumui.

"Gyvename įdomiais laikais. Vasara buvo kupina iššūkių. Turėjome efektyvinti darbą darbuotojų sąskaita.

Mažinome personalą tiek, kiek tik įmanoma, kad galėtume nors kažkiek kvėpuoti.

Likusiems teko susikaupti, daugiau dirbti kaip vienai šeimai. Tikimės ištverti šitą laikotarpį, kuris anksčiau ar vėliau baigsis, ir judėti į priekį. Vyriausybės pagalba pasiekė pavėluotai ir nebuvo tokia efektyvi, kaip tikėtasi karantino pradžioje. Požiūrio klausimas, ar keiksnoti tai, kas nutiko, ar susikoncentruoti ir bandyti išgyventi. Mes nesikoncentravome į paramos gavimą, o žiūrėjome į tai, ką patys galime padaryti, kaip pritraukti svečių ir jiems suteikti tas pačias paslaugas, prie kurių jie buvo pripratę. Siekėme sudaryti gerą įspūdį, kad norėtų grįžti net tada, kai pajamos sumažėja. Paprasčiausia būtų užkalti langus, atsisveikinti su darbuotojais ir viską palikti. Bet gaila kelerių metų įdirbio, ryšio su kolektyvu, todėl nesinori to paprastesnio kelio - tiesiog užverti duris. Manau, kad viskas bus gerai, svarbiausia negailėti savęs", - sakė J. Petraitis.

Per karantiną vos spėjo kepti

Kepyklos UAB "Javinė" vadovas Petras Ruika pasakojo, kad per karantiną kepinių paklausa pagerėjo, nes žmonės liko namuose be viešojo maitinimo. Išaugo paklausa tiek Lietuvos, tiek eksporto rinkoje. "Mums buvo gana didelis iššūkis spėti viską pagaminti pagal užsakymus. Žmonės buvo išsigandę, pirko daugiau ilgo galiojimo produktų. Labai paklausūs buvo mūsų mažieji riestainiukai, sausučiai, traškučiai. Dabar jau grįžtame į stabilią situaciją, į pernai metų lygi, prie tų pačių užsakymų, šiuo metu jau nebėra nei mažėjimo, nei didėjimo", - sakė P. Ruika.

Jo manymu, šie metai kepyklai neturėtų būti nuostolingi ir blogesni nei praėjusieji. Tačiau nerimo netrūksta. Reikia organizuoti gamybą siekiant išvengti užsikrėtimų. Užsikrėtus bet kuriam darbuotojui iš daugiau kaip šimto jų, įmonė tuojau būtų stabdoma. Išlaidos, be abejo, padidėjo, teko žmones aprūpinti vienkartinėmis kaukėmis, dezinfekciniu skysčiu ir kt. Šiek tiek padidėjo personalo darbo krūvis, nes tenka daug ką dezinfekuoti.

Gelbsti diferencijuotas finansavimas

Reklama

VšĮ "Klaipėdos šventės" direktorius Romandas Žiubrys teigė, kad įmonę iš dalies dabartinėmis sąlygomis gelbsti įgyvendinami tęstiniai projektai, vykdomi dvejus trejus metus. Tokie didieji projektai kaip "The Tall Ships Races 2021", "Europos jaunumo sostinė 2021" orientuoti į kitus metus.

Be to, "Klaipėdos švenčių" finansavimas yra diferencijuotas, pajamų įmonė gauna ne iš vieno šaltinio: susirenka kažkiek pinigų už atliktas paslaugas, dar yra rėmėjų, valstybės ir Savivaldybės biudžeto lėšų. "Jeigu finansavimas eina iš vieno šaltinio, ištikus krizei lieki be pajamų. Šiuo metu mes turime administracinių, o ne didelių organizacinių išlaidų, kurios suplanuotos kitais metais. Viską buvome suplanavę, didelio netekimo nebus. "Europiadą" teko perkelti į kitus metus. Šiuo metu vyksta pasirengimo būsimiems projektams darbai", - aiškino R. Žiubrys.

KUKLESNĖ. Šiemet Jūros šventė buvo kuklesnė, tad "Klaipėdos šventės" gavo mažiau pajamų. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

"Metai tikrai neramūs. Šiemet kovas, balandis, birželis buvo visiškai be pajamų. Bet pasisekė, kad nereikėjo atšaukti "Jūros šventės", ji nepateko į karantino laikotarpį, dalį pajamų vis dėlto gavome", - sako "Klaipėdos švenčių" direktorius

"Manau, šiuos metus kaip nors išgyvensime, jeigu nebus drastiškų pokyčių. Mums didelio streso baigiant metus nebus. Neramu, nes neaišku, kokie bus kiti metai, ar leis organizuoti renginius, ar ne, tad negali per daug džiaugtis. Būtina įvertinti savo jėgas, neišlaidauti be reikalo ir taupyti. Nežinia, ar bus galima organizuoti Šviesų festivalį vasarį ir kokiomis sąlygomis. Jeigu saugumo priemonėms reikės skirtį didelę lėšų dalį, žinoma, nukentės renginio kokybė", - sakė R. Žiubrys.

Reklama

Jūros šventė šiemet buvo gerokai kuklesnė, tad ir įmonės pajamos sumažėjo, bet metų pradžioje taip ir planuota, atsargiau dėliotos išlaidos. "Šiemet per Jūros šventę neturėjome atlikėjų iš užsienio, nes nenorėjome rizikuoti. Pasisekė, kad galėjo atplaukti vokiečių, lenkų laivai, kaip tik pataikėme į tą ramų langą. Dabar atsiranda papildomų išlaidų, kurių anksčiau nebūdavo, turi į tai atsižvelgti. Kad nebūtų susibūrimų, turi skaidyti erdves, tokiu atveju brangiau kainuoja infrastruktūra. Reikia perskirstyti lėšas, tad negali jų daugiau skirti meniniam turiniui", - atviravo "Klaipėdos švenčių" vadovas.

Ketina plėsti veiklą

UAB "Popa Lt", užsiimanti katamaranų nuoma ir gamyba, galima sakyti, tik šiemet rimčiau pradėjo veiklą, nes pernai daugiau vyko testavimo darbai.

Bendrovės vadovas Tomas Vėlius sako negalintis skųstis, nes sekėsi visai neblogai. "Tuos rezultatus, kuriuos planavome, šią vasarą pasiekėme, tad džiaugiuosi, kad visi tie pandemijos dalykai nesutrukdė žmonėms naudotis mūsų paslaugomis. Galbūt lėmė tai, kad jie galėjo būti atskirai nuo kitų, nedidelėse grupėse: buvo tik šeimos, poros, draugų būreliai, leidę laiką ant vandens. Sezonas, kuris, ko gero, tęsis iki rugsėjo pabaigos, visai neblogas, nes ir orai nebuvo prasti. Paprastai nuo rugsėjo 1 d. žmonės jau orientuojasi į vaikus mokyklose, į darbus, tad jų gerokai sumažėja", - sakė T. Vėlius.

Bendrovė planuoja veiklos plėtrą, teikti tokią paslaugą ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose miestuose, ir turėti didesnį pajėgumą. Kol kas ji turi tik du elektrinius katamaranus, bet šiuo metu deramasi dėl investicijų, žadama didinti jų skaičių.

"Gal kitą vasarą pandemija darys įtaką mūsų veiklai, bet, manau, visą gyvenimą būna įvairių krizių. Mūsų klientai yra iš kiek aukštesnės klasės nei vidutinė, mes orientuojamės į ją. Ji visais laikais kažkaip gyveno naudodamasi pramogomis, be to, ir atvykusiems užsieniečiams ji tiktų, todėl ateitį vertiname optimistiškai", - sakė jaunas verslininkas.

Darbuotojams paskelbtos prastovos

"Kol kas su lietuviais dirbti nepradėjome, šiek tiek ekskursijų siūlome medikams. Mūsų pagrindiniai klientai buvo kruizinių laivų turistai. Kadangi laivų nesulaukėme, šie metai mums visiškai be veiksmo", - sakė UAB "Klaipėdos mėja", užsiimančios turizmu, direktorė Monika Stirnaitė.

Reklama

PRASTOVOS."Klaipėdos mėjos" pagrindiniai klientai buvo kruizinių laivų turistai. Kadangi laivų šiemet nebuvo, šios bendrovės darbuotojai iki šiol prastovose.

Bendrovė turėjo sukaupusi šiokią tokią finansinę pagalvę per beveik dvidešimt metų veiklos. Pati direktorė dirba tik tam tikrą dalį laiko, jai dalinė prastova, o kitiems darbuotojams - 100 proc. prastovos ir jos neatšauktos iki šiol."Paskolų neprašėme. Patiriame prastovas, kurios šiuo metu turizmo versle yra suprantamas reikalas. Taip ir gyvename, laukiame, kol viskas pasibaigs. Žiūrėsime, kas bus toliau. Jeigu taip būtų nutikę mums vieniems, būtų liūdna, bet taip dabar yra visame pasaulyje. Kai kurie mūsų kolegos bando persiorientuoti dirbti su lietuviais, mes kol kas to neplanuojame, nes tokiu atveju reikia rasti kokią nors unikalią nišą. Visi siūlo paprastas ekskursijas, norisi surasti ką nors įdomesnio. Artėja žiema, tad nieko neplanuojame, nes tuo metų laiku viskas sulėtėja ir lietuviai nenori žiemą keliauti po Lietuvą. Bet manau, kad mes visi turime būti optimistai. Dabar visi laukiame kitos vasaros."

Darbo Klaipėdoje nėra

Specializuotos statybos įmonės UAB "Klaipėdos monolitas" akcininkas ir valdybos pirmininkas Rimantas Taraškevičius sako, kad jos darbuotojai iš betono gali ir meno kūrinį pastatyti, jeigu tik gerai sumokėtų. Anot jo, statybų versle šiuo metu nieko gero. Nei prieš pandemiją, nei dabar neatsirado daugiau naujų statybų, neišduota daugiau statybos leidimų. Akivaizdu, kad statybų sumažėjo ir statybininkai ieško darbo.

"Visoje Lietuvoje statybos darbų apimtys krito apie 30 proc., investuotojai atsargiau žiūri į naujus projektus, statybos leidimų išdavimas yra sumažėjęs irgi apie 30 proc. Tokios tendencijos neaplenkė ir Klaipėdos. Šiuo metu vyksta vienos iš stambiausių statybos įmonių "Hidrostatybos" bankroto procedūra. Tai rodo, kad statybininkai išgyvena ne pačius geriausius laikus", - kalbėjo R. Taraškevičius. R. Taraškevičius pasidžiaugė, kad pandemija kol kas nepalietė "Klaipėdos monolito" darbuotojų. Šiandien svarbu išsaugoti darbo vietas ir kad žmonės gautų padorų atlygį. Pasak jo, kol kas tai pavyksta. Didžiausia problema - naujų objektų paieška. Klaipėdos mieste kol kas didelių objektų statybų starto nematyti. Uostamiestyje bendrovė turėjo nedaug nedidelių objektėlių, ir viskas. Tokių užsakymų kaip sandėliai uoste jau nebėra. Darbo įmonei Klaipėdoje, galima sakyti, neliko. Dabar pagrindiniai "Klaipėdos monolito" užsakovai yra Vilniuje, nedidelė jo darbuotojų grupė dirba ne Lietuvoje.

Kovoja dėl krantinių

Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos "Pajūrio laivai" prezidentas Algirdas Valentinas sakė, kad šia vasara labai skųstis negali - kadangi AB "Smiltynės perkėla" keltas nebeplaukė iki Lietuvos jūrų muziejaus, žmones į delfinariumą plukdė mažieji laiveliai. Tiesa, iš 16 laivų dirbo tik 6. Keleivių į Smiltynę laiveliai šią vasarą, galima sakyti, nekėlė. Pasak A. Valentino, sekėsi šiek tiek geriau nei vidutiniškai. Tačiau daug laivų stovėjo, nes pramoginės veiklos laukas buvo sumažėjęs.

Reklama

Šiuo metu asociacija kariauja su Savivaldybe dėl krantinių. Nuo 2016 metų krantinė, prie kurios anksčiau švartuodavosi mažieji laiveliai, ir nuo kurios buvo nuvaryti, stovi nenaudojama. "Įpusėjo jau penkti metai. Ateina ruduo, prasidės audros, mes neturime kur laikyti savo laivų. Prie krantinių Danės upėje jie daužomi, laužomi dėl neapdairaus valdininkų elgesio", - sakė A. Valentinas.

Bijojo eiti apžiūrėti butų

UAB "Bilukas" plėtros direktorius, investuotojų atstovas Kazimieras Vaišvila, mano, kad nuo pandemijos nukentėjo visi - vieni daugiau, kiti mažiau. Pasak jo, kad ir kaip būtų, bet šiuo metu, kai kelionės yra ribojamos, vartojimas Lietuvoje didėja, pinigai lieka mūsų šalyje ir tai yra gerai.

"Gal kitai metais visos blogybės baigsis, bet kol kas prošvaisčių nematyti. Mes baigiame statyti paskutinį namą gyvenamųjų namų kvartale "Dangės vingis". Žmonių sumažėjo, jie bijojo eiti žiūrėti butų, kalbėjosi telefonu. Gyvenimas buvo apmiręs. Vystome naują projektą Kretingos g. 100, buvusioje kino studijoje, kurį pavadinome "Klaipėdos Holivudu". Dėl jo problemų turėjome, šiuo metu baigiame jas išspręsti. Tikiuosi, kad iki Naujųjų metų gausime statybų leidimą, griausime tuos pastatus, statysime daugiabučių namų gyvenamąjį kvartalą. Ir dar vieną kvartalą turime galvoje. Po truputį vystomės", - pasakojo K. Vaišvila.

Jo manymu, gyvenimas vis tiek suksis, didelių karantinų nebebus. Žmonės pripras saugotis. "Žmonės bet kokiu atveju pirks ir butus, ir valgys, ir baliavos. Žiūrėkite, kas vyksta Palangoje, ko gero, jos verslininkams šie metai geriausi per 10 metų. Žmogus vis tiek turi gyventi. Ir barai visi pilni. Manau, viskas bus gerai, aš - optimistas. Nereikia sustoti, reikia dirbti ir viską gražinti. Smagu, kad Klaipėda vis gražėja, o pesimistui visada bus blogai", - sakė K. Vaišvila.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

statybiorius is manalita

2020-09-08   21:17

IP: 172.69.190.14

tai tik pradzia tai tik pradziu pradzia..laikykites ten ,nors pinigu ir nera

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Skaityk dabar

Detektyvas Seime: kokį žaidimą žaidžia aplinkos ministras K. Mažeika nuotrauka, foto

Aplinkos ministras ir Seimo narys valstietis Kęstutis Mažeika apsimeta nežinantis, kas jo...

Būgštavimai, kad dėl karantino pavasarį sustojusi nekilnojamojo turto rinka krizę labiausiai pajus...

Karantinas klaipėdiečius paskatino keisti būstą - ieško svajonių namo rajone nuotrauka, foto

Šiandien "Vakarų ekspreso" gimimo diena. Taigi, mums beveik tiek pat metų kaip...

Nepatikėsite - švenčiame 30-ąjį gimtadienį nuotrauka, foto

„Dabar daug santuokų iš išskaičiavimo“, – ištarė kunigas Kęstutis Rugevičius, kuriam teko...

Slaptų sunkiai sirgusio milijonieriaus R. Karpavičiaus vestuvių paslaptis nuotrauka, foto

Uostamiesčio gydytojų profesionalumas sužavėjo ir JAV prezidentą nuotrauka, foto

SE, Žinia apie unikaliomis operacijomis garsėjantį klaipėdietį chirurgą Nerijų Kaselį pasiekė ir JAV...

Apdovanoti sportiškiausi Klaipėdos moksleiviai nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas apdovanojo sportiškiausias Klaipėdos miesto mokyklas, kurios atkakliai...

"Neptūnui" - svarbus iššūkis Bulgarijoje nuotrauka, foto

Sportas, Antradienį Klaipėdos "Neptūnas" Bulgarijoje pradės atranką dėl patekimo į FIBA Čempionų lygos...

„Orfėjas pragare“: svarbu neprarasti įvaizdžio! nuotrauka, foto

Renginiai, Rugsėjo 18-19 d. įvyko Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Jacques‘o Offenbacho operetės...

Sportas, Paskelbta prieš 58 min.

Sportas, Paskelbta prieš 2 val.

Renginiai, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...