Tikroji SGD terminalo Klaipėdoje istorija (III dalis)


2018 m. rugpjūčio 21 d. 04:01 val., antradienis

Skaityk dabar

Tikroji SGD terminalo Klaipėdoje istorija (III dalis)

2018-05-15, 08:33

Arvydas JOCKUS, "Lietuvos žinios"

Tikroji SGD terminalo Klaipėdoje istorija (III dalis) nuotrauka, foto

© Vidos Bortelienės nuotr.

Praėjus kiek daugiau nei trejiems metams nuo suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje eksploatacijos pradžios, Vyriausybei 2018 metais teks priimti sprendimą, ką toliau daryti su šiuo laivu. „Lietuvos žinios“ primena Lietuvos bandymus surasti alternatyvą „dujų vamzdžiui“ ir kaip tie bandymai buvo žlugdomi.

2014 metų gegužės 27 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) apgynė žemesniųjų teismų neteisingų nuosprendžių aukas, buvusius Ūkio ministerijos pareigūnus Neringą Pažūsienę ir Anicetą Ignotą, ir nutraukė jiems iškeltą baudžiamąją bylą.

Dėl kelerius metus trukusio ir galiausiai subliūškusio teisėsaugos tyrimo ir teismų maratono, į kurį buvo įtraukti valstybės tarnautojai ir verslo atstovai, buvo nutrauktas 2008 metais pradėtas suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektas. Jis atgaivintas tik po ketverių metų, tačiau atnaujinus darbus terminalo statybos kainos jau buvo smarkiai išaugusios.

Nuplovė dėmę

Bylą prieš valstybės tarnautojus kontroliavusiam prokurorui du kartus pavyko įtikinti teisėjus priimti Ūkio ministerijos pareigūnus apkaltinančius nuosprendžius, tačiau LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos (pirmininkas Antanas Klimavičius, narys Olegas Fedosiukas ir pranešėjas Vytautas Piesliakas) sprendimas ne tik išteisino nekaltus žmones, bet ir reabilitavo apjuodintą nacionalinį verslą.

Tuometį Ūkio ministerijos kanclerį Gediminą Miškinį teismas buvo išteisinęs dar 2013 metais, nes neįrodyta, kad jis padarė nusikalstamą veiką.

Vilniaus apylinkės teismas 2013 metų birželio 5 dienos ir Vilniaus apygardos teismas 2013 metų spalio 12 dienos nutartimis buvusius Ūkio ministerijos sekretorių A. Ignotą ir ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento vadovę N. Pažūsienę buvo pripažinę kaltais, kad 2008 metais, steigiant SGD terminalo valdymo įmonę Gamtinių dujų terminalas, be konkurso pasirinko Jonavos azoto trąšų gamintoją ir didžiausią šalies dujų vartotoją „Achemą“. Prokurorai tvirtino, kad dėl jų veiksmų valstybė neva patyrė didelę neturtinę žalą.

2014 metų gegužę LAT teisėjų kolegija baudžiamąją bylą prieš valstybės tarnautojus nutraukė ir galutinai nutarė, kad didelės neturtinės žalos valstybei padarymu kaltinti pareigūnai nepadarė jokių veiksmų, kurie žlugdytų projektą ar darytų žalos valstybei.

„Žala valstybei buvo padaryta ne teisiamųjų veiksmais, o tuo, kad šis projektas nebuvo įgyvendintas, o Lietuva iki šiol neturi suskystintų gamtinių dujų terminalo“, – teigta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje.

LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuomone, kaip tik priešingai – šie valstybės tarnautojai darė viską, kad SGD terminalas būtų pradėtas statyti kuo greičiau, dalyvaujant ne atsitiktiniam juridiniam asmeniui, o didžiausiam Lietuvos dujų vartotojui.

„Kalbant apie žalą, tai ji galėjo būti padaryta tik konkrečiam asmeniui, šiuo atveju tam, kas rimtai pretendavo tapti naujai steigiamos įmonės akcininku, ir juo netapo“, – nutartyje rašė LAT.

Kone istorinę reikšmę įgijusi LAT nutartis ne kartą cituota Lietuvos žiniasklaidoje: „Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl N. Pažūsienės ir A. Ignoto padarytų veiksmų baudžiamojo teisinio vertinimo kaip nusikaltimo, padaryto BK 228 straipsnio 1 dalyje, pažymi, kad teismai N. Pažūsienės ir A. Ignoto veiksmus turėjo vertinti ne formaliai, o visos Lietuvos politinės, ekonominės situacijos, valstybės strateginių uždavinių bei AB „Achema“, kaip didžiausios gamtinių dujų vartotojos Lietuvoje, pagrįstai turinčios interesą tapti naujai steigiamos įmonės akcininke, o ne atsitiktinės nedidelės įmonės, teisėto suinteresuotumo bei indėlio į studijos parengimą kontekste. Kolegija laiko, kad kasatorių veiklos, dėl kurios padarymo jie buvo teismų nuteisti, buvo vertinamos vien tik formaliai, neatsižvelgiant į visą politinį ir ekonominį šios problemos kontekstą, Lietuvos, kaip valstybės, interesą dėl kuo greitesnio energetinio nepriklausomumo įgyvendinimo, neatsižvelgiant į Vyriausybės poziciją ir nuteistųjų, kaip Vyriausybės valios vykdytojų, pareigas.“

Aukščiausiasis Teismas galutinai apgynė ne tik teisėsaugos apjuodintus valstybės tarnautojus, verslą, bet ir valstybės interesą. „Pirmiausia pažymėtina, kad suskystintų gamtinių dujų terminalo klausimas – tai valstybės energetinio nepriklausomumo klausimas, todėl ne N. Pažūsienė ir A. Ignotas, o valstybė Vyriausybės asmenyje buvo ir yra suinteresuota kuo greitesniu šios problemos sprendimu“, – teigta LAT nutartyje.

Kritikavo kolegas teisininkus

LAT kolegija buvo negailestinga ir savajai teisininkų gildijai – valstybinį kaltinimą teismuose palaikiusiam Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui Giedriui Tarasevičiui, Vilniaus apylinkės teisėjui Valdui Petraičiui bei jo nuosprendį vėliau pakartojusiai Vilniaus apygardos teismo kolegijai.

Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad žemesnės instancijos motyvuojamoji Vilniaus apylinkės teismo nutarties, kuria buvę valstybės tarnautojai pripažinti kaltais, dalis buvo tik 1,5 lapo, nors pats nuosprendis surašytas 94 lapuose. Be to, bylos medžiaga buvo visiškai neanalizuojama, neaišku, kokie įrodymai kokius nusikaltimo faktus įrodė. „Teismai, nagrinėdami tokią bylą, turėjo nustatyti ir parašyti ne tik faktinius kaltinamųjų veiksmus, bet ir motyvuoti jų priešingą tarnybai ir baudžiamajam įstatymui pobūdį. Nuosprendyje turėjo būti įrodyta, kad būtent dėl nuteistųjų ir tik dėl jų neteisėtų veiksmų valstybei buvo padaryta žala“, – teigė LAT.

Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad 2008 metų vasarį Vyriausybės strateginio planavimo komitetas pritarė, jog būtina iki 2008-ųjų pabaigos parengti galimybių studiją dėl SGD terminalo įrengimo ir pakviesti dalyvauti didžiausius šalies gamtinių dujų vartotojus. 2008 metų vasarį tuomečio ūkio ministro Vyto Navicko įsakymu sudaryta speciali komisija turėjo įvertinti studiją ir pateiktus pasiūlymus dėl investuotojo – joje, be kitų dalyvių, dirbo „Achemos“, „Lietuvos dujų“ bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai. A. Ignoto pasirašytu raštu bendrovėms leista prisidėti prie studijos rengimo ir finansavimo, tačiau trečdalį studijos finansavo tik „Achema“.

2008-ųjų rugsėjį SGD terminalo studijos parengimo priežiūros komisija nutarė kartu su „Achema“ įkurti projekto įgyvendinimo bendrovę Gamtinių dujų terminalas. Iš karto po to Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo terminalui steigti buvo skirta 80 tūkst. litų. Gavus leidimą pirkimą įgyvendinti apklausos būdu, tų pačių metų spalį Ūkio ministerija pakvietė bendroves „Achema“, „Lietuvos dujos“, Lietuvos elektrinę, „Vilniaus energija“ ir „Neo Group“ dalyvauti steigiant Gamtinių dujų terminalą.

Kaip rašoma LAT nutartyje, „Achema“ sutiko dalyvauti ir turėti 20 proc. jo akcijų. Lietuvos elektrinė, „Vilniaus energija“ ir „Neo Group“ dėl įvairių priežasčių nesutiko dalyvauti, o „Lietuvos dujos“ norėjo, tačiau suabejojo dėl paraiškų pateikimo termino. 2008 metų spalio 15 dieną A. Ignotas informavo „Achemą“, kad pasirinktas jos pateiktas pasiūlymas.

„Bylos medžiagoje matyti, kad kiti dujų vartotojai patys nusišalino nuo aktyvaus dalyvavimo rengiant terminalo studiją, neįnešė jokio finansinio indėlio, todėl Ūkio ministerijai ir Vyriausybei buvo aišku, kad realiausia dalyvė buvo „Achema“. Be to, byloje nėra duomenų, kad proteguojant „Achemą“ būtų užkertamas kelias dalyvauti steigiant įmonę kitiems dujų vartotojams. Kiti dujų vartotojai, tarp jų ir „Lietuvos dujos“, buvo informuoti apie Vyriausybės veiksmus, susijusius su SGD terminalo studijos rengimu ir juridinio asmens formavimu“, – rašoma LAT nutartyje.

„Gazprom“ ir „MG Baltic“ interesai?

Paskelbus LAT nuosprendį, žiniasklaidoje ir politiniuose sluoksniuose kilo ažiotažas, pradėta ieškoti, kas galėjo būti tikrieji susidorojimo su nekaltais valstybės tarnautojais ir strateginio valstybės objekto statybos žlugdymo organizatoriai.

Tuometis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, Seimo Antikorupcijos komisijos narys Valdas Vasiliauskas viešai liudijo, kad nujausdamas būsimą smūgį buvęs koncerno „Achemos grupė“ prezidentas Bronislovas Lubys atsisakė premjero Gedimino Kirkilo pasiūlytos pusės įmonės Gamtinų dujų terminalo akcijų paketo, pasitenkino 20 proc., o ir tų dalį – su galimybe perleisti užsienio ir vidaus investuotojams, 80 proc. palikdamas Vyriausybės rankose.

„Lietuvos žinios“ primena, kad 2008 metų rugsėjo 18 dieną G. Kirkilo Vyriausybė suteikė įgaliojimus Ūkio ministerijai steigti Gamtinių dujų terminalo įmonę. 2008 metų spalio 13 dieną ūkio ministras Vytas Navickas ir AB „Achema“ generalinis direktorius Jonas Sirvydis pasirašė UAB Gamtinių dujų terminalo steigimo sutartį. Bendrovės 80 proc. akcijų valdė valstybė, 20 proc. – „Achema“. Įsteigtai įmonei vadovauti paskirtas Gediminas Jurgutis.

Tačiau tų pačių metų rudenį pasikeitus politinei švytuoklei situacija kardinaliai pasikeitė. Valdantieji socialdemokratai pralaimėjo 2008 metų spalio 26 dieną pasibaigusius Seimo rinkimus. Juose daugiausia mandatų iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Į pirmąjį posėdį naujasis Seimas susirinko lapkričio 17 dieną, o lapkričio 18-ąją Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai jau atliko dokumentų poėmius Ūkio ministerijoje, „Achemoje“ bei vos prieš mėnesį įsteigtoje bendrovėje Gamtinių dujų terminale. Buvo apklaustas jos vadovas G. Jurgutis.

Vilniaus apygardos prokuratūra kėlė įtarimus, kad didžiausia šalies dujų vartotoja „Achema“ SGD terminalo projektą įgyvendinančios įmonės akcininke galėjo būti parinkta pažeidžiant viešųjų pirkimų procedūras, terminalo steigimą tikrino ir Valstybės kontrolė.

Praėjus kelioms savaitėms po kratų Ūkio ministerijoje Vilniaus apygardos prokuratūra naujajam energetikos ministrui Arvydui Sekmokui atsiuntė oficialų raštą, siūlydama likviduoti terminalą turėjusią statyti bendrovę. 2009 metų rudenį SGD terminalo projektą turėjusios įgyvendinti įmonės veikla buvo nutraukta.

Tik praėjus beveik ketveriems metams – 2012 metų vasarą – buvo įsteigta nauja terminalą turėsianti statyti bendrovė. Valstybė šioje bendrovėje turi mažiau akcijų – 73 procentus. Kitos akcijos priklauso privatiems investuotojams, tarp jų „Achemai“.

Buvusi Ūkio ministerijos departamento direktorė N. Pažūsienė po LAT nutarties paskelbimo žiniasklaidai pasakojo, kad jau pradedant darbą buvo aišku, jog terminalo statybą per savo statytinius Lietuvoje bandys sužlugdyti Rusijos valstybinė dujų bendrovė „Gazprom“.

Kai atrodė, kad viskas vyksta sklandžiai, Ūkio ministerijos darbuotojai gavo informacijos, jog didžiausio terminalo statybos priešininko „Gazprom“ valdomos bendrovės „Lietuvos dujos“ vadovas Viktoras Valentukevičius planuoja kreiptis į STT. N. Pažūsienė apie tai iškart pranešė tuomečiam ministerijos vadovui V. Navickui. Šis paskambino tada STT vadovavusiam Žimantui Pacevičiui ir paaiškino, kad dėl tokių tyrėjų veiksmų gali nukentėti valstybės interesai vykdant šaliai gyvybiškai svarbų projektą. Ministras pats paprašė, kad STT atsiųstų kelis tyrėjus, kurie viską patikrintų, siūlėsi perduoti visus reikiamus dokumentus. Tačiau STT vadovas tik pasakė, kad taip veikti jie negali.

Tuo pokalbis ir baigėsi. 2008 metų lapkričio mėnesį, praėjus vos porai dienų, kai G. Kirkilas buvo atleistas iš premjero pareigų ir tapo aišku, kad jo kėdę užims konservatorius Andrius Kubilius, STT agentai įsiveržė į Ūkio ministeriją – buvo atliktos kratos A. Ignoto ir N. Pažūsienės kabinetuose. Iškart po kratų N. Pažūsienė apie susidariusią padėtį ir pavojų, kad gali sužlugti strateginis projektas, nutarė informuoti Valstybės saugumo departamentą (VSD).

„Kai buvo parduodamos „Mažeikių naftos“ akcijos Lenkijos bendrovei „Orlen“, visą projektą stebėjo saugumo pareigūnas. Nutariau jam papasakoti apie susidariusią padėtį ir pasiūlyti, kad saugumo atstovai dalyvautų ir rengiant ne mažiau svarbų valstybei suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo N. Pažūsienė.

Tačiau po pokalbio moters rankos nusviro – pareigūnas jai pareiškė, kad ji įsipainiojo ten, kur nereikia. „Negaliu teigti, kad saugumas vykdė „Gazprom“ ar Lietuvos aukščiausių vadovų užsakymą, tačiau tai, kad jie labai daug žinojo apie projektą, – faktas“, – sakė N. Pažūsienė.

Tuo metu Vilniaus apygardos prokuratūroje su ja vyko kitokie pokalbiai. Valstybės tarnautoja prisipažino patyrusi šoką, kai pirmą kartą buvo iškviesta pas tuometį prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoją Irmantą Mikelionį. „Man jis nedviprasmiškai pasiūlė, kad būsiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir galėsiu grįžti į valstybės tarnybą tik vienu atveju – jeigu duosiu parodymus prieš V. Navicką, G. Kirkilą ir B. Lubį“, – pasakojo N. Pažūsienė.

Vyriausybei 2006–2008 metais vadovavęs G. Kirkilas šiomis dienomis komentuodamas neteisėtai paviešintą slaptą VSD pažymą apie verslo įtaką politiniams procesams teigė, kad jo atžvilgiu priešiškai buvo nusiteikęs ir koncernas „MG Baltic“. „Būtent šis koncernas daužė „Leo LT“ projektą ir suskystintų gamtinių dujų terminalą“, – prisipažino jis.

Neatsakyti klausimai

Praėjus keliems mėnesiams po valstybės tarnautojus išteisinusio Aukščiausiojo Teismo nuosprendžo, 2014 metų rudenį socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė ir Seimo Socialdemokratų frakcija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir STT, kad būtų ištirta žala, padaryta stabdant SGD dujų terminalo statybą 2008–2012 metais.

Premjeras A. Butkevičius teigė, kad teisėsaugos institucijų kurpta byla galėjo padaryti didelę žalą valstybei, nes buvo nutrauktas svarbus projektas įsteigiant valstybės įmonę Gamtinių dujų terminalą, kurioje 20 proc. akcijų turėjo didžiausia gamtinių dujų vartotoja šalyje AB „Achema“, o likusią dalį – valstybė.

Tik praėjus beveik ketveriems metams – 2012 metų vasarą – buvo įsteigta nauja terminalą turėsianti statyti bendrovė.

Vyriausybės vadovas prašė Generalinės prokuratūros ištirti, ar 2009–2010 metais nebuvo pasinaudota specialiųjų tyrimo tarnybų bei prokuratūros institucijomis, siekiant sužlugdyti valstybei svarbų projektą. Rašte Generalinei prokuratūrai taip pat prašyta ištirti, kokia reali žala valstybei ir kieno užsakymu buvo padaryta neįgyvendinus ankstesnio ir pigesnio suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto.

„Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, kad ankstesnio SGD terminalo sustabdymas buvo neteisėtas ir kad valstybei padaryta didžiulė žala, ekonominė žala pirmiausia. Taip pat – kad žemesnių instancijų teisėjai neatsakingai išnagrinėjo visą surinktą medžiagą ir priėmė (…) neteisingus sprendimus. Kas gali paneigti, kad nebuvo daromas politinis spaudimas“, – žurnalistams sakė A. Butkevičius.

Jo teigimu, teisėsaugos institucijos, pradedant Generaline prokuratūra ir Valstybės saugumo departamentu, turi išsiaiškinti, kas visa tai inicijavo, kodėl tai buvo daroma.

Šie klausimai lieka neatsakyti iki šiol.

Kitoje dalyje: apie dviejų SGD terminalų viename uoste koncepciją ir kaip valdžia iš projekto eliminavo didžiausią šalies dujų vartotoją. 


Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Skaityk dabar

Pajuodusi Klaipėda: su kone 900 parašų klaipėdiečiai dėl „Klasco“ kreipėsi į prokuratūrą nuotrauka, foto

Aktyvūs klaipėdiečiai siekia, jog šia problema susidomėtų teisėsauga ir surinko parašus,...

Didžiausias nesusipratimas Lietuvos energetikos politikos istorijoje yra „energetinės nepriklausomybės“ termino vartojimas....

„Independence“ – didžiausias nesusipratimas nuotrauka, foto

Mes renovavome mokyklas kaime, bet mokinių ten nebėra. Taupydami finansus, iš provincijos...

Kaip atgaivinti nykstančią mūsų provinciją ir kaimą? nuotrauka, foto

Nors valdantieji giriasi, kad emigracija beveik pažabota, Statistikos departamento paskelbti skaičiai rodo...

Jaunimas čia nemato ateities nuotrauka, foto

Karklės festivalis - chaosas suvaldytas? nuotrauka, foto

Klaipėda, Savaitgalį praūžusiame muzikos, laisvės, gamtos ir jūros festivalyje "Karklė Live Music Beach...

Slengiškiai siekia prisijungti prie Klaipėdos nuotrauka, foto

Klaipėda, Iniciatyvūs slengiškiai, siekiantys prijungti Slengių gyvenvietę prie Klaipėdos, ėmėsi realių veiksmų. Pirmadienį...

Savižudybių prevencija: ko stinga Telšiuose ir Tauragėje? nuotrauka, foto

Lietuva, Higienos instituto duomenimis, nors pastaraisiais metais Lietuvoje mažėja savižudybių, tačiau 22 savivaldybėse...

Netekome Aleksandro Žalio nuotrauka, foto

In Memoriam, Pirmadienį staiga mirė Klaipėdos universiteto dėstytojas, literatūros kritikas, universiteto pirmojo Senato pirmininkas...

Klaipėda, Paskelbta prieš 7 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 9 val.

In Memoriam, Paskelbta prieš 10 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...