2018 m. lapkričio 15 d. 14:38 val., ketvirtadienis

Skaityk dabar

Tariamos tolerancijos akligatviuose

(5)

Še tau, kad nori, gyveni, gyveni, dirbi, dirbi, sąžiningai moki mokesčius, myli ir gerbi savo žmoną, vaikus ir staiga vieną gražią dieną sužinai, kad tu esi atsilikėlis. Nebespėji eiti į koją su greitai besikeičiančiu gyvenimu. Tau pradeda priekaištauti, kad gyveni kažkokioje "tradicinėje" šeimoje, o dabar tokios jau nemadingos ir nepaklausios. Dabar madoje viskas, kad netradiciška.

Palaukite, palaukite, nejučiomis pradedi teisintis, aš taip išauklėtas, kad šeima yra moters ir vyro santuoka. Įsikarščiuoji, pakeli toną ir staiga pastebi, kad kai kurie aplinkiniai į tave žiūri atsargiai, išlaikydami distanciją, ir su šiokia tokia pašaipa, netgi gailesčiu. Mat tu rodai savo atsilikimą ir nepakantumą tolerancijai. Esi "tradicinis". Tokie dabar nebe madoje...

Šiandien už langų tolerancijos šventė. Ir tavo postringavimai apie tai, kad tu ne prieš mažumas, bet esi prieš, kad jie rengtų viešus šou su plikais užpakaliais ir vyriškais bučiniais centrinėse miesto gatvėse, daug pritarimo nesulauks. Kaip ir tavo pasiteisinimas, kad nori nuo tokių vaizdų apsaugoti vaikus ar anūkus.

Negali klausinėti, kodėl dar visai kūdikiai gali būti perduodami auginti vienalyčiams partneriams. Ir kodėl du kartu gyvenantys vyrai dažniausiai paima auginti berniukus.

Atrodo, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje juodu ant balto pasakyta: "šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas" ir "santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu". Kai kuriems to negana, jiems trūksta platesnio apibrėžimo. Juos stebina, kodėl šeima negali būti laikomos vienalytės poros?

Kartais kyla įspūdis, kad santuoka yra tarp vyro ir moters vos ne skatina priešiškumą gėjams ir lesbietėms".

Žibalas į ugnį

Panašu, kad nemažai žibalo į diskusijų ugnį įpylė ir šiuo metu itin aktyviai viešojoje erdvėje aptarinėjama sociologijos profesoriaus Marko Regneruso paskelbta statistika, kuri tiesiog triuškina vienalyčių porų šalininkus.

Atsivertus straipsnio tekstą bei susipažinus su sociologo pateikiamais rezultatais sunku nesutikti su teiginiu, kad vienalytės poros griauna vaikų gyvenimus.

69 procentams lesbiečių motinų užaugintų vaikų buvo būtina socialinė parama. Gėjų tėvų šeimose šis skaičius buvo 57 procentai, o šeimose šis skaičius tesiekė 17 procentų.

Šeimose auginamų vaikų išsilavinimas buvo daug geresnis, negu augusiųjų vienalytėse porose.

Augdami vienalytėse porose jautę mažesnį saugumą, užaugę vaikai buvo labiau linkę į depresiją ir dažniau turėjo problemų su teisėsauga.

Daugiausia šokiruojančių teiginių galima rasti apie lesbiečių motinų užaugintus vaikus: jie buvo mažiau savarankiški, beveik keturis kartus dažniau naudojosi socialinė apsauga, turėjo 3 kartus didesnę tikimybę likti be darbo, tris kartus dažniau buvo linkę į neištikimybę būdami susituokę.

Daugiau nei 11 kartų už šeimose augančius vaikus vaikystėje buvo "seksualiai liečiami" savo motinos arba kito suaugusio asmens, beveik keturis kartus dažniau buvo "fiziškai priverčiami" turėti lytinius santykius prieš savo valią, dažniau nei kiti turėjo problemų, susijusių su savo negebėjimu būti nepriklausomiems.

Paskelbus statistiką visuomenė įsivėlė į mokslinės etikos skandalą.

Savaime suprantama, ši ataskaita susilaukė ne tik pritarimo, bet ir kritikų dėmesio, kurie abejojo M.Regneruso ne šališkumu ir apklausos vykdymo metodika.

Daug interpretacijų tolerancijos tema

Pakomentuoti tyrimo rezultatus ir pasvarstyti apie vienalyčių porų galimybes auginti vaikus paprašėme psichologijos mokslų daktaro Vytauto ČEPO:

Vytautas ČEPAS

- Šitoje vietoje dera keletą žodžių pasakyti ir apie homoseksualus, auginančius vaikus, apie ką savo studijoje ne kartą mini ir profesorius M. Regnerusas.

Jei jau sutinkame, o nesutikti neįmanoma, kad aplinka ir auklėjimas formuoja asmenybę, tai turime sutikti ir su tuo, kad vaikas, augdamas tokioje aplinkoje, nori jis to ar ne, perims daugumą vienalyčių tėvų elgesio stereotipų. Be abejo, ir homoseksualaus, nes kitokio jo artimoje aplinkoje nebus.

Tad savaime kyla klausimas - gerai tai ar ne? Ir sykiu aiškus atsakymas: homoseksualų - o kas čia blogai, heteroseksualų - baisu, siaubas!

Toliau prasideda interpretacijos tolerancijos tema.

Bet jei pripažįstame auklėjimo įtaką žmogaus asmenybės raidai, kartu turime pripažinti ir tai, kad tikimybė, jog homoseksualiose šeimose auginami vaikai gali išaugti homoseksualūs, yra didelė.

Tačiau kad ir kiek diskutuotume, kokius argumentus pateiktume - nieko neįrodysime ir išsiskirsime dar labiau įsitikinę savo tiesa.

Dėl to tokios diskusijos yra beprasmės, ir nieko, be aistrų kurstymo, neduoda.

Tai tas pats, kas reikalauti, kad koks nors Petras mylėtų ne Moniką, o Marytę.

Didžioji dalis Lietuvos žmonių ganėtinai ramiai žiūri į homoseksualius santykius, aistras kursto radikaliai nusiteikę asmenys ir patys homoseksualai.

Pastariesiems tai yra naudinga, nes taip atkreipiamas pasaulio visuomenės ir visokių žmogaus teisių gynimo organizacijų dėmesys, o radikalai skelbiasi esą vieninteliai moralumo šaukliai.

Tačiau tuo pat metu daugeliui mūsų užverda kraujas, kai pradedama šnekėti apie homoseksualias šeimas.

Ir čia, ko gero, nieko nepakeisi, nes lietuviui, o ir kitų tautybių Lietuvos piliečiui, šeima visada buvo savanoriška moters ir vyro santuoka.

Beje, apie tai labai aiškiai parašyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje.

Be viso kito, ten teigiama, kad "šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas".

Kiek homoseksualios šeimos išklibintų tą pagrindą ir turėtų būti pagrindinė visų mūsų diskusijų tema.

Vaikui geriausia šeimoje

Psichologė, knygos "Atsakinga tėvystė: kelias į darnius tėvų ir vaikų santykius" autorė Jūratė BORTKEVIČIENĖ:

Jūratė BORTKEVIČIENĖ

- Aš šiuo klausimu labiau palaikau mamą ir tėtį, bet jei reikėtų rinktis, kur vaikui saugiau, ar šeimoje, kur tėtis muša mamą, ar kur yra dvi mamos ir abi myli vaiką (bet nekala į galvą, kad vyrai yra blogis), aš rinkčiausi antrą variantą...

Jei tai daroma tik tam, kad patenkintų savo, o ne vaiko poreikius, man atsakyti sunku...

Jei vaikas gyvena vienalytėse šeimose (homoseksualų arba lesbiečių), labai svarbu kalbėti apie toleranciją, žmogiškąsias vertybes ir žmogaus pasirinkimą.

Vaikams, kol jie maži, klausimų gali ir nekilti, jei jie jaučiasi saugūs ir nėra smerkiama kita lytis.

Tačiau vaikams augant, jiems kyla daugiau klausimų, nes mato kitas šeimas, kuriose yra mama ir tėtis.

Jiems gali kilti klausimų - o kur mano mama (tėtis), kodėl pas mus šeimoje tik dvi mamos ar du tėčiai?

O paauglystėje, kada ieškome autoritetų ir savęs, gali kilti dar daugiau klausimų - o kas esu aš?

Ar aš toks, kaip mano tėvai, ar kitoks? Taip pat turim atkreipti dėmesį, kad aplinkiniai žmonės ne visada tolerantiški tokioms šeimoms, o vaikams tai stipriai gali atsiliepti.

Vaikas geriausiai jaučiasi augdamas šeimoje, kur yra mama ir tėtis.

Taip vaikui formuojamos šeimos vertybės bei vaidmenų pasiskirstymas. Berniukai dažniausiai kopijuoja tėčius, mergaitės - mamas.

Tačiau bendravimo įgūdžių vaikai mokosi iš abiejų tėvų.

Tačiau kartais būna, kai vaikai auga be tėčio ar be mamos. Taigi, šeimoje gali būti, kad vaikas auga su močiute, teta ir mama, t. y. kai vaiką augina tos pačios lyties artimi žmonės. Tada vaikui svarbu parodyti šeimos santykį.

Dažniausiai tai gali matyti draugų šeimose, giminaičių ir t. t. Kokį požiūrį į šeimą mes formuosime, tokį požiūrį vaikai ir turės.

Smūgis gėjų teisių aktyvistams

Europos Žmogaus Teisių Teismas sugriovė kai kurių stebėtojų viltis, kad teisminiu būdu bus sukurta teisė į tos pačios lyties žmonių santuoką, pareiškęs, kad civilinės sąjungos adekvačiai apsaugo vienalyčių porų interesus.

EŽTT pareiškė, kad Europos Sąjungos teisė nereikalauja, kad šalys "suteiktų galimybę tuoktis tos pačios lyties poroms".

EŽTT paskelbė ne tik, kad Europos žmogaus teisių įstatymai nenumato vienalyčių porų santuokų, bet ir kad tokių porų poreikius patenkina civilinės sąjungos.

Teismas patvirtino, kad tradicinės santuokos apsauga yra teisėtas valstybės interesas - netiesiogiai pritardamas požiūriui, kad tos pačios lyties žmonių santykiai nėra tapatūs santuokai tarp vyro ir moters ir kad juos galima skirtingai traktuoti įstatymu.

Šis sprendimas itin skaudus gėjų teisių aktyvistams

Niekas neneigia, kad du tos pačios lyties atstovai gali mylėti vienas kitą, kartu gyventi, tačiau tokia partnerystė niekada nebus laikoma santuoka ar šeima, nes tai prasilenkia su prigimtiniu įstatymu.

Nepritarta ir Lietuvos Seime

Bandymas Civiliniame kodekse įteisinti tiek vyro ir moters, tiek homoseksualių asmenų partnerystę žlugo pirmojoje stadijoje, kai Lietuvos Seimas po pateikimo nepritarė tai numatančioms pataisoms. Projektas net nebuvo grąžintas tobulinti, kaip dažnai būna, o visiškai atmestas.

Lietuvoje buvo renkami parašai, kad Europos Sąjungos teisėje būtų aiškiai apibrėžta šeima ir santuoka. Šia pilietine iniciatyva buvo siekiama ES teisėje nustatyti, jog santuoka yra vyro ir moters sąjunga, o šeima - pagrįsta santuoka ir (arba) giminyste.

Pagal tokį apibrėžimą šeima taip pat būtų laikomi, pavyzdžiui, vieniša mama ar tėtis ir jų vaikai, tačiau šeima nebūtų laikomos vienalytės poros.

Galbūt būtų verta imti pavyzdį iš tradicinių šeimų, laimingai gyvenančių žmonių. Kartais realus pavyzdys būna naudingesnis nei bet kokios teorijos.

Negali būti laikomos šeima

Šeimos centro vadovė Edita GULBINIENĖ:

Edita GULBINIENĖ

- Vienalytė sąjunga negali natūraliai atsinaujinti taip, kaip mes esame sukurti - negali kurti gyvybės. O jeigu negali kurti gyvybės, vadinasi, tai nėra šeima. Tik tai netaikoma vyro ir moters sąjungai, nes net jeigu šeima yra nevaisinga, partneriai vis tiek papildo vienas kitą.

Prigimtinis įstatymas, vienas kito papildymas ir galimybė kurti naują gyvybę - trys dalykai, dėl kurių vienalytės partnerystės negali būti laikomos šeima. Tai nieko smerktino, tiesiog taip yra.

Nukrypus iš teisingo kelio, tenka susidurti su padariniais: tautų nykimu, visuomenės senėjimu ir t. t.

Labai vyriška tematika

Periodikoje pateikiama seksualinių mažumų tematika yra labai "vyriška" - gėjai ir jų pasaulis yra nušviečiamas žymiai dažniau nei lesbiečių. Pastebima, kad dažnai visos seksualinės mažumos yra įvardijamos apibendrintai - "gėjai".

Kaip pastebi patys gėjai ir lesbietės, kuo daugiau apie save viešai kalba aktyviausi gėjai, tuo labiau pradeda slėptis kita homoseksualų dalis.

Kada įteisinsime grupinius santykius?

Petras GRAŽULIS

Panašius nuogąstavimus reiškė ir Seimo narys Petras Gražulis: "Aš noriu taip pat paklausti, kada mes sustosime. Šiandien skaičiau internetinėje svetainėje: Kolumbija įteisino partnerystę tarp trijų vyrų. Tai gal mes, klausykite, jau grupinius santykius tuoj įteisinsime? Bet man atrodo, kad jau tikrai tuo keliu ir einame."

Mįslės teismams

Neseniai Anglijoje moteris, save suvokianti ir visuomenei pateikianti kaip vyrą, susitvarkė dokumentus, kuriuose įrašyta, kad pagal lytį ji - vyras. Tačiau ji pagimdė vaiką.

Tada užsigeidė, kad jos vaiko gimimo liudijime ji būtų įvardyta "tėvu". Kadangi pagal įstatymą tokio noro išpildymo ji negali gauti, kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą.

Teismo sprendimas paaiškės rudenį. Ši moteris pyksta, kad galiojantys įstatymai pažeidžia jos teisę į privatų gyvenimą.

"Privatus", vadinasi, priklausantis atskiram asmeniui. Tačiau pagal įstatymus gyvena visa visuomenė, bet ne atskiri - privatūs - asmenys.

Pamąstykime, kas nutiktų, jeigu įstatymai būtų kuriami kiekvienam privačiai? Kaip visuomenė pagal tuos įstatymus gyventų?

Žmogaus prigimtinės vertybės, dorovinės nuostatos yra šventos, tai yra žmonijos išlikimo garantas. Įsivaizduojama teisė į privatumą - ir šiuo koziriu norima paneigti viską, ką šioje žemėje suformavo žmogaus prigimtis.

Nebereikia lyčių, nebereikia prigimtinės vaiko teisės į tėvą ir motiną, nebereikia prigimtinio pasaulio suvokimo.

Kuo viskas baigsis?

Mažumos jau pasisavino vaivorykštės simbolį. Dabar kėsinasi į šeimos sampratą. Mano artimas bičiulis nuolat tvirtina, moteris negali būti truputį nėščia. Arba nėščia, arba ne. Taip ir su šeima. Yra šeima, tokia, kokioje dauguma mūsų ir išaugo. Kitokių šeimų nežinome. Tegul vadinasi kaip tik nori. Vienalytės sąjungos, partnerystės, poros, sambūriai, grupės. Negi mažai pavadinimų?

Panašu, kad bandymai šeimas vadinti "tradicinėmis" arba "netradicinėmis" skirti mus galutinai supainioti ir paklaidinti tariamos tolerancijos akligatviuose.

"Mes esame visur, tačiau kartu ir niekur" - ši citata iš pokalbio su gėjumi apibūdina seksualinių mažumų padėtį. Atlikto pasaulinio lyginamojo žmonių vertybių tyrimo, kuriame dalyvavo ir Lietuvos Kultūros ir meno instituto mokslininkai, rezultatai parodė, kad nuo Vakarų Europos gyventojų lietuviai ypač aiškiai skiriasi savo požiūriu į homoseksualumą.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Svetlana

2018-07-17   19:47

IP: 104.244.78.207

Nuotraukos tokios simpatiškos ir reikia pripažinti sudėtingą autoriaus įdirbį jas surenkant. Manau, kad Gintarą Tomkų galime vadinti didžiausiu gėjiškų santykių propaguotoju Vakarų eksprese :)) Įdomu ką rastumėm jo kompiuterį pažiūrėję!

Jezus Kristina

2018-07-17   17:15

IP: 85.232.128.58

vaiku namuose Lietuvoje pilna NIEKAM NEREIKALINGU vaiku. heteroseksualai, isivaikinte juos visus :)

2018-07-17   17:13

IP: 37.0.249.143

Mano nuomone, tos nuotraukos primena mums kaip tai šlykštu ir ko tikrai nederėtų toleruoti! Straipsnis parašytas labai vyriškai ir profesionaliai!! Tą proga noriu priminti, jog būtent gėjai yra visų pirma atsakingi už tai, kad tiek daug sergančiųjų AIDS!!

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Skaityk dabar

Klaipėdoje benamis nuomoja „apartamentus“ varguoliams nuotrauka, foto

„Aš esu labai turtingas, aš milijonierius“, – sako kiek atokiau Klaipėdos centro,...

Daug neslepiamos meilės. Daug atvirumo ir tikrumo. Oksanos (42 m.) ir ...

Arvydo Juozaičio meilė žmonai Oksanai slepia filmo vertą dramą nuotrauka, foto

Šiemet sukanka 15 metų, kai klaipėdiečiai jūrininkai, dirbę motorlaivyje "Yalta", buvo sulaikyti...

Lietuva nenusigręžė nuo narkotikų kontrabanda kaltintų jūrininkų nuotrauka, foto

Septintus metus Pekine gyvena Rolando ir Eglės Bražinskų šeima. Ne kiekvienas iš...

Klaipėdietiška oazė Kinijos sostinėje nuotrauka, foto

Pretendentai į mero kėdę dėstė Klaipėdos vizijas nuotrauka, foto

Klaipėda, Artėjantys savivaldos ir tiesioginiai merų rinkimai Klaipėdoje bus įdomūs. Čia susirungti ketina...

Mažėja uosto rinkliavos konteinervežiams nuotrauka, foto

Jūra, Nuo šiandien į Klaipėdos uostą atplaukiantiems didelių parametrų konteineriniams laivams taikomos mažesnės...

Kviečia paminėti regbio jubiliejų nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos regbio pradininkai visus šios sporto šakos profesionalus, mėgėjus ir gerbėjus šeštadienį...

„Trys pokalbiai apie Lietuvą ir tarpukario Klaipėdą“ nuotrauka, foto

Renginiai, Lapkričio 15 d. (ketvirtadienį) 17 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens...

Klaipėda, Paskelbta prieš 25 min.

Jūra, Paskelbta prieš 53 min.

Sportas, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...