„Sustabdykite pasityčiojimą“

„Sustabdykite pasityčiojimą“

„Vakaro žinios“ straipsnyje „Partizanų niekintojui - nacionalinė premija“ dar praėjusių metų gruodį klausė, kaip, paskelbus 2019 metus partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto metais, į iškilmingus renginius „įsipaišys“ vasario 16-ąją teikiama Nacionalinė kultūros ir meno premija rašytojui Mariui Ivaškevičiui, savo romane „Žali“ paniekinusiam partizanų kovą ir išsityčiojusiam iš J.Žemaičio-Vytauto bei jo bendražygių. Dabar tuos pačius klausimus užduoda ir Nepriklauosmybės Atkūrimo Akto signatarai bei dar gyvi likę partizanai.

Septyni signatarai išplatino pareiškimą „Dėl nacionalinės kultūros ir meno premijos diskreditavimo“. Jame rašoma: „Mus, Kovo 11-osios Akto signatarus, Lietuvos valstybingumo atkūrimo pradininkus, šokiravo Nacionalinės kultūros ir meno premijos skyrimas pagarsėjusiam partizanų ir jų vadų ciniškam, vulgariam juodintojui bei čekistinių budelių aukštintojui Mariui Ivaškevičiui. Dar labiau mus glumina tai, kad jam premija skirta, kai šventėme Lietuvos valstybingumo 100-metį. 2018 metai buvo paskelbti Adolfo Ramanausko-Vanago metais. Šiemet minėsime Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto metines ir LLKS Tarybos Deklaracijos 70- ies metų sukaktį. O Maskva intensyvina dezinformacinį karą prieš Lietuvą. Todėl Nacionalinės kultūros ir meno premijų komisijos beprecedentinis sprendimas skirti premiją M.Ivaškevičiui įžeidė Laisvės kovotojus, jų rėmėjus, pilietiškus Lietuvos žmones, pagrįstai sukėlė jų protestus ir suskaldė visuomenę.

Šis sprendimas apnuogino situaciją, kai Lietuvos politinė valdžia neturi nuoseklios istorinės atminties politikos gairių ir principų: viena ranka LLKS ir partizanams duodama Laisvės premija, o kita ranka - Nacionalinė premija (ir daug didesnė pinigų suma) antipartizaninio ir postmodernistinio opuso kūrėjui M.Ivaškevičiui. Didesnį absurdą sunku sugalvoti!“

Pareiškimą pasirašę signatarai - Vilius Baldišis, Vidmantas Povilionis, Eimantas Grakauskas, dr. Zita Šličytė, Vladas Terleckas, Rimvydas R.Survila ir Eugenijus Petrovas - reikalauja sustabdyti (atšaukti) Komisijos sprendimą dėl premijos skyrimo minėtam asmeniui. Jei valdžia nesiimtų spręsti šio klausimo, tai, pasak signatarų, reikštų, „kad oficialia Lietuvos politika tapo pasaulį stebinančios mūsų partizanų ilgalaikės kovos, disidentų veiklos, Sausio 13-osios gynėjų pasiaukojimo menkinimas ir diskreditavimas“. Pareiškėjai taip pat išreiškė viltį, kad „garbinga Nacionalinė premija nebus išniekinta pačią svarbiausią Lietuvos dieną - Vasario 16-ąją - jos įteikimu M.Ivaškevičiui“.

Seime Laisvės gynėjų dieną vykusiame iškilmingame minėjime buvo įteiktos 2018 m. Laisvės premijos 7 Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanams. Visų apdovanotųjų vardu žodį iš tribūnos tarė partizanas Jonas Kadžionis-Bėda. Jis kalbėjo ir apie Nacionalinės premijos paskyrimą: „Žmogus, literatūrinis vandalas, kuris apvėmė partizanų vadus, žuvusius už Lietuvos laisvę, apdovanojamas... Nacionaline premija. Sakykite, ką visa tai reiškia Nepriklausomoje Lietuvoje? Kaip pasielgtų tautinės savigarbos nepraradusios Lenkija ar Izraelis su tais žmonėmis, kurie tyčiotųsi iš Katynės ar holokausto aukų?“ Savo kalbą Laisvės premijos laureatas baigė kreipimusi į Lietuvos prezidentę: ...kreipiuosi į jus savo ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę partizanų vardu, sustabdykite tyčiojimąsi iš partizanų ir Lietuvos valstybės pamatų griovimą“.


Teisininkė Zita Šličytė:

- Partizanas iš tribūnos pasakė, kad romanas „Žali“ juos įžeidė. Jeigu Laisvės premijos laureatą romanas įžeidė, ar galima skirti Nacionalinę premiją jo autoriui?

Svarbu suvokti, kad partizaninis judėjimas buvo mūsų tarpukario Lietuvos kariuomenė pogrindyje ir iš tos Lietuvos armijos rutuliojosi kiti pasipriešinimo judėjimai - faktiškai mūsų partizaninis karas vyko pagal Lietuvos kariuomenės įstatymus.

Sovietų ir stribų tikslas buvo kompromituoti tą judėjimą. Ir labai pavojinga literatūros kūrinyje tokius dalykus liesti. Reikia labai atriboti tą tikrąjį pogrindį nuo banditų, apsimetusių partizanais. M.Ivaškevičius to neatskyrė.

Su mūsų generolu J.Žemaičiu-Vytautu, Butyrkų kalėjime gavusiu spec. kalinio statusą, masinių represijų organizatorius L.Berija šnekėjo 3 valandas (apie ką, niekas nežino), jį, tą mūsų generolą J.Žemaitį vadino Lietuvos pasipriešinimo judėjimo vadu, prezidentu, o mes ką...banditu vadiname, visokiais „žaliais“?

Laisvė nėra absoliuti. Jūsų laisvės ir teisės yra tol, kol jūs nepažeidžiate mano teisių ir laisvių. Juolab šiuo atveju, kuris yra ne privačių asmenų reikalas, bet tautos reikalas. Menininkas, neperpratęs istorinių aplinkybių apie tautai, visuomenei, valstybei reikšmingus dalykus, negali kalbėti, ką panorėjęs - čia jo laisvės baigiasi, nes jis neturi teisės šmeižti tų žmonių. Ir komisija, kuri skiria apdovanojimus, premijas, turėjo tai suprasti. Tokiais dalykais negalima žaisti. Galima rašyti romaniūkščius apie meilę, bet jei rašoma apie istorinį faktą, žinomus žmones, tai reikia prisiimti ir atsakomybę.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder