2020 m. rugpjūčio 11 d. 06:08 val., antradienis

Skaityk dabar

Sporto reforma: vieni ragina neskubėti, kiti siūlo nedelsti

(6)

Sporto reforma: vieni ragina neskubėti, kiti siūlo nedelsti nuotrauka, foto

© Karolio KAVOLĖLIO nuotr.

Reklama

Politikai ir sporto įstaigų atstovai lyg ir sutaria, kad uostamiesčio sportininkams ir treneriams verkiant reikia šiuolaikinės sporto vadybos ir sporto paslaugas Klaipėdoje teikiančios sistemos. Tačiau kyla klausimas: kaip tai pasiekti, kad būtų patenkintos visos pusės?

Turi likti tik privatūs klubai?

Vis garsiau kalbama, kad visiems sportuojantiems miesto vaikams, neatsižvelgiant į tai, ar jie treniruojasi biudžetinėse sporto įstaigose, ar privačiuose klubuose, Klaipėdos savivaldybės lėšas planuojama paskirstyti krepšelio principu.

Naują Klaipėdos sporto šakų finansavimo modelį, pagrįstą motyvuojančio sporto krepšelio principu, ketinama kaip bandomąjį projektą pradėti nuo futbolo sporto šakos 2021 metais.

Apie sporto sistemos pokyčius vis daugiau diskutuojama ir visuomeninėje Klaipėdos miesto sporto taryboje. Svarstoma įvesti motyvuojančius sportininkų trijų lygių skatinamuosius krepšelius - auksinį, sidabrinį ir bronzinį.

Jei nėra žvaigždžių, sunku pritraukti ir vaikus

Klaipėdos miesto tarybos narys Saulius BUDINAS:

"Klaipėda pirmoji šalyje dar 2013 metais pradėjo sporto pertvarką.

Buvau vienas šios pertvarkos iniciatorių. Įvestas sportuojančio vaiko krepšelio modelis visiškai pasiteisino ir šiuo metu pusė miesto vaikų jau sportuoja privačiuose klubuose, kurie sėkmingai konkuruoja su biudžetinėmis įstaigomis.

Sporto bazės jau valdomos centralizuotai, tiesa, dar ne visos, tačiau tai irgi pasiteisino. Atėjo laikas žengti ir kitus žingsnius ir judėti tolyn.

Pagrindinės miesto savivaldos funkcija vis tik yra sveikatinimas, tačiau puikiai suprantu, kad jei nėra atskirų sporto šakų žvaigždžių, tad sunku ir vaikus pritraukti į atitinkamą sporto šaką.

Aukšto sportinio meistriškumo sportininkais turėtų rūpintis valstybė, tam yra sporto šakų federacijos, Olimpinis komitetas, kurie yra finansuojami iš valstybės biudžeto.

Deja, reikia pripažinti, kad ten yra labai daug spręstinų dalykų, sistema gerai neveikia. Šalyje buvo pradėtos steigti sporto gimnazijos, jos yra dvi, vėliau to modelio atsisakyta.

Vienas iš žingsnių, kurį būtų valstybei nesudėtinga įgyvendinti, tai sporto klasių progimnazijose ir gimnazijose steigimas ir jų finansavimo užtikrinimas.

Reklama

Praėjusią kadenciją įsteigėme kelias sporto klases, kur mokosi aukštesnio sportinio meistriškumo vaikai, tačiau, nors buvo žadėta, valstybės pagalbos nėra.

Mano manymu savivaldybė turi rūpintis sporto bazėmis, jų plėtra , remontu, užimtumo tinklelio sudarymu bei laikų sporto užsiėmimas, treniruotėms, varžyboms paskirstymu, o sporto klubai rūpintųsi vaikų ugdymu.

Šiandien jau turime veikiantį baseiną, vyksta statybos futbolo mokykloje, įrengta bmx ir riedutininkų trasa, sutvarkyta irklavimo bazė, pradėti rekonstruoti mokyklų sporto aikštynai, priimti sprendimai dėl regioninio stadiono, ledo arenos, Smiltynės sporto bazės ir kiti.

Gaila, kad šiandieniniai miesto vadovai sporto infrastruktūros vystymą nelaiko prioritetu ir procesas, nors ir vyksta, yra labai sulėtėjęs.

Darbo grupės siūloma populiariausių sporto šakų krepšinio ir futbolo mokyklų pertvarka, steigiant savivaldybės VšĮ, paliekant joms sporto bazes, yra šioks toks žingsnis į priekį, tačiau ateityje jos turėtų virsti privačiais sporto klubais, veikiančias piramidės principu, t. y. turėti tiek pradinį vaikų rengimą, tiek ir aukštesnį sportinį meistriškumą, ir konkuruoti su jau veikiančiais klubais ir akademijomis.

Tą patį galima būtų padaryti ir su plaukimu, kur didelė dalis vaikų jau treniruojasi ir privačiuose klubuose. Tad siūlyčiau sporto bazių nepalikti konkrečioms sporto mokykloms, tegul užsiima vaikų ugdymu, o ne ūkiu.

Reklama

Pasiūlymas steigti naują biudžetinę įstaigą renginiams organizuoti man atrodo keistokai. Turime pakankami renginių organizatorių, atiduokime tai į rinką, savivaldybei reiktų tik prisidėti finansiškai ir, kas labai svarbu, kontroliuoti lėšų panaudojimą.

Pritariu, kad sporto krepšelio skaidriam ir teisingam paskirstymui reikalinga gera informacinė sistema vaikų lankomumo bei kontrolės apskaitai, nes kalbam apie miesto pinigus, kurie turi būti paskirstomi skaidriai".

Ar tikrai Klaipėda yra verta būti sporto miestu?

Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas VAITKUS:

"2017 m. pabaigoje Klaipėda oficialiai buvo paskelbta 2018 metų Europos sporto miestu. Šis titulas Lietuvos uostamiesčiui suteiktas Briuselyje, Europos Parlamente, vykusios Europos sporto sostinių ir miestų federacijos apdovanojimų ceremonijos metu.

Priimdami šį titulą įsipareigojame sportui skirti ypatingą dėmesį.

Be daugybės sportinių renginių, bus tvarkomi mokyklų sporto aikštynai, prasidės svarbių sporto objektų rekonstrukcija, duris atvers naujas, europinius standartus atitinkantis baseinas, kuris ne tik padės ugdyti naujus olimpinius čempionus, bet ir leis pasiekti ambicingą tikslą, kad kiekvienas Klaipėdos abiturientas drauge su brandos atestatu gautų ir liudijimą, kad jis moka pakankamai gerai plaukti."

Reklama

"Planuojama ledo arena, kurios vizija jau įgauna konkrečius metmenis", - teigė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Tačiau šiandien akivaizdu, kad kažkas stringa, kad negerai, juk trečias pagal dydį ir ekonominį pajėgumą valstybės miestas sporto prasme atsidūrė nuošalėje.

Po tam tikrų skandalų, atsirado reali grėsmė, kad vienos daugiausia Lietuvai medalių pelnančios sporto šakos - sunkiosios atletikos - gali iš viso nelikti, nes miesto valdžia svarsto, ar šią šaką reikia palaikyti finansiškai.

Taip, neklystu, sunaikinus šią sporto šaką Klaipėdoje, lieka didžiausia grėsmė Lietuvai išnykti iš šios šakos Europos ir pasaulio žemėlapio.

Kodėl taip manau? Ar ne panašūs įvykiai kažkada klostėsi su dviračių sportu? Šiandien Klaipėdos vadovams nereikia padelio aikštyno, ko nereiks rytoj?

Galima daug gražbyliauti, bet, ko gero, niekas nesikeis, jei nesikeis du svarbiausi dalykai Klaipėdos savivaldoje - požiūris į sportą ir principai, kaip visa tai organizuoti.

Reklama

Akivaizdu, kad trūksta darbo su privačiais sporto klubais, su sporto srityje dirbančiais specialistais.

Po ilgo laiko, tik praeitų metų rugsėjo mėn., buvo atnaujinta Klaipėdos sporto taryba, kurioje ar tikrai bus išgirsti įvairių sporto sričių atstovai, kelia didelių abejonių.

Klaipėdos miesto biudžete sportui numatyta virš 15 milijonų eurų. Tai 8,25 proc. nuo viso miesto biudžeto. Finansų visiems visada tikrai nepakaks. Tačiau reikšmingas klausimas - kaip tie finansai valdomi ir koks iš to efektas?

Klaipėdos mieste funkcionuoja dviejų skirtingų įstatyminių bazių sporto organizacijos: biudžetinės ir nevyriausybinės. Kardinaliai skiriasi biudžetinių ir nevyriausybinių organizacijų finansavimas, taikomi dvigubi finansavimo standartai.

Biudžetinių įstaigų įstatyminė bazė neleidžia sukurti skaidrios ir tvarios konkurencijos sporto rinkoje. Nevyriausybinės organizacijos lankstesnės reaguojant į permainas ir priimant greitus sprendimus.

Dabartinis Klaipėdos sporto dipoliškumas neskatina aukšto meistriškumo sportininkų ugdymo, nemotyvuoja trenerių. Kiek man žinoma, išsivysčiusiose Europos valstybėse biudžetinio sektoriaus seniai atsisakyta, o Klaipėdoje vis dar tebesiekiama sporto veiklą reguliuoti savivaldos rankomis.

Reklama

Ką, mano supratimu, duotų šie principai? Tai, visų pirma, lygiateisiškumo principą: visi Klaipėdos vaikai gauna vienodą sportininko krepšelį, nepriklausomai nuo pasirinktos šakos arba sporto organizacijos.

Laipsniškas fizinio aktyvumo ir sporto funkcijų delegavimas nevyriausybinėms organizacijoms leistų pasiekti sportininko krepšelio diferencijavimą pagal sporto šakas, sportininkų amžių, pagal pasiekimus ir pagal mieste patvirtintas prioritetines sporto šakas.

Atsakykime patys sau, ar tikrai turime išsamią informacinę sistemą sportuojančių vaikų lankomumo ir kontrolės apskaitai užtikrinti?

Naudojant moksleivio ar analogišką elektroninę kortelę, būtų pasiektas sportui skiriamų lėšų panaudojimo skaidrumas, o tėvams - patikima informacija, ar vaikas tikrai lankėsi sporto būrelyje.

Be panašių strateginių pokyčių mieste, panašu, niekas ir nesikeis".

Dirbo darbo grupė

Darbo grupė rengė Klaipėdos miesto sportininko krepšelio apskaičiavimo metodiką pagal sporto šakas ir jos veikimo principus ir parengė galimą biudžetinių sporto įstaigų pertvarkymo priemonių įgyvendinimo planą.

Minėtos darbo grupės pirmininkas Arvydas Cesiulis sakė, kad siekiama tokios sistemos, kurioje sukurtos konkurencinės sąlygos leistų kuo daugiau vaikų pritraukti į sportą.

"Dabar savivaldybės mokyklos turi garantuotą biudžetą, garantuotus atlyginimus, o po mūsų siūlomos pertvarkos dėl savivaldybės vaikų sporto finansavimo tektų konkuruoti su viešosiomis įstaigomis ir privačiais klubais.

Visi žinome, kad sveika konkurencija skatina pasitempti ir tobulėti", - pabrėžė A. Cesiulis.

Yra ir abejojančiųjų

Tačiau kol vieni kalba apie rimtus darbus, naujai sudarytas darbo grupė siūlo sudaryti dar naujesnes, atsiranda skeptikų, kurie tvirtina, kad jokios visuomenei pristatytos Klaipėdos sporto galimybių studijos ir daug žadantys pavadinimai iš esmės situacijos nepakeis.

Kritikų nuomone, akivaizdu, kad numatyti pokyčiai vyks per lėtai, ir gali nebelikti nei ko gaivinti ir vardan ko reformos imtis.

Jų argumentus sunku nuneigti, nes kai kurios neseniai buvusios populiarios ir miestiečių mėgstamos sporto šakos jau baigia išleisti, o kai kurios jau seniai išleido paskutinį kvapą: futbolas, šaudymas iš lanko, stalo tenisas, dviračių sportas, plaukimas, šaudymas...

Jau seniai teko girdėti apie lengvaatlečių, irkluotojų, boksininkų, imtynininkų, badmintonininkų kiek nors svaresnius pasiekimus.

Skeptikai mano, kad sporto vadovų nenoras suprasti realybę toliau skatina juos statyti smėlio pilis, imituojant nepaliaujamą ir ugningą veiklą.

Sporto bendruomenės netenkina jau kuris laikas besitęsiantis chaosas, netvarka, nesusigaudymas, ką daryti, nekompetencija.

"Bręstančiuose pokyčiuose nenuilstamai aprašinėjama, kaip vienos biudžetinės įstaigos (BĮ) bus paverstos į viešąsias (VšĮ), o tos savo ruožtu perduotos kitoms BĮ (Sporto bazių valdymo centrui)", - apmaudo neslepia "lėtos" sporto reformos kritikai.

Skeptikams sunku suprasti, ką toks jovalas duos, kaip tos bręstančios permainos ištrauks miesto sportą iš duobės. Juos siutina, kad bus įsteigtas dar ir naujas juridinis darinys, finansuojamas iš miesto biudžeto - Klaipėdos sporto renginių centras.

Vienas iš pirmųjų, suabejojęs sporto reformos sėkme, verslininkas Artūras Žalys įsitikinęs, kad didžiausia bėda ta, kad valdininkai kaip velnias kryžiaus bijo privačių investuotojų, naujų iniciatyvų:

"Bijo, kad mieste gali atsirasti kažkas, kas nepasiduos jų diktatui ir biurokratiniam spaudimui, kad pradės dirbti savarankiškai, be ataskaitų, ant ko negalėsi užsiundyti visokių komisijų ir patikrinimų.

Valstybėse, diktuojančiose sportines madas, jau seniai veikia šimtus kartų išbandyta ir gyvenimo patvirtinta sporto klubų sistema. Ten niekas nesuka galvos - BĮ ar VšĮ prižiūrės infrastruktūrą, organizuos varžybas.

Klubai privatūs! Savivaldybės, kolektyvai, privatūs asmenys perka iš jų paslaugas. Kadangi už kiekvieną asmenį mokami pinigai, klubai suinteresuoti pritraukti kiek galima daugiau žmonių, suteikti jiems ne tik geresnes treniravimosi sąlygas, bet ir aukštos kvalifikacijos pedagogus.

Akivaizdu, kad vienos ir aiškios sporto koncepcijos miestas neturi", - daro išvadą A. Žalys.

Gali gauti lėšų ir iš kitų šaltinių

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Asta DIRGĖLIENĖ:

"Biudžetinės įstaigos veikloje turi vadovautis viešojo sektoriaus atskaitomybės, viešųjų pirkimų ir kitais įstatymais, jose yra numatyta pagal galiojančias Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijas sportininkų grupių komplektavimo tvarka.

Atsižvelgiant į sportininkų pasiekimus, yra komplektuojamos tam tikros meistriškumo ugdymo grupės, kuriomis remiantis yra paskirstomas trenerių darbo krūvis.

Kiekvienas sportininkas yra suinteresuotas siekti aukštų rezultatų, nes nuo to priklauso jo paties treniruočių trukmė ir ciklas.

Nevyriausybinio sektoriaus sporto organizacijos gali gauti lėšų ir iš kitų šaltinių.

Jos gali dalyvauti valstybinio lygio projektų dalinio finansavimo konkursuose, gauti verslo paramą, renka mokesčius iš tėvų ir panašiai. Biudžetinės įstaigos yra išlaikomos iš Savivaldybės biudžeto lėšų ir Savivaldybės skiriamos paramos konkursuose nedalyvauja".

Kai kurie nenori jokių pokyčių

Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas CESIULIS: 

"Dabar atėjo lemiamas etapas pertvarkyti visą biudžetinių sporto įstaigų tinklą, sukurti sąlygas lygiavertei konkurencijai.

Viena pagrindinių problemų - nemažos dalies sporto bendruomenės - trenerių, jaunųjų sportininkų tėvų baimės dėl ateities, tam tikras nepasitikėjimas būsimais reformos rezultatais...

Nieko nuostabaus, esame pirmi pradėję tokio masto pertvarkymus, dėl to daug kas šalyje mus stebi, vertina ir mokosi iš mūsų klaidų.

Antra, sporto bendruomenėje yra žmonių, kurie apskritai nenori jokių pokyčių, arba, atvirkščiai, siekia radikalių pertvarkymų dabar ir čia...

Tikslas visų bendras - sukurti efektyvią, finansiškai aprūpintą, skaidrią bei atvirą miesto sporto sistemą, prieinamą kiekvienam klaipėdiečiui".

cemer.lt nuotr.

Sporto lauke matome interesų kovą

Klaipėdos miesto tarybos narė Nina PUTEIKIENĖ:

"Žvelgiant į Klaipėdos sporto situaciją, akivaizdu viena: pinigų išleidžiama labai daug - 15 mln Eur, tvarkos mažai, pasiekimai nedideli, sporto infrastruktūra apgailėtina ir visi nepatenkinti: tiek paslaugų teikėjai, tiek paslaugų gavėjai.

Viena pagrindinių priežasčių: sąžiningo ir kompetetingo žmogaus, kuris išmanytų šią sritį ir gebėtų ją tvarkyti, nebuvimas. Sporto lauke matome interesų kovą, kurioje nugali nebūtinai geriausi.

O tai, kad norima steigti dar vieną įstaigą - Sporto renginių centrą, kai net nesurenkamas savivaldybės biudžetas ir imama paskola atlyginimams mokėti, galima pavadinti ne kitaip, kaip ėdžių, arba lovelio saviems vaikinams įrengimas.

Jau turim "Klaipėdos šventes", ar jos vadovas, gaudamas ministro lygio atlyginimą, negali rengti ir sporto švenčių?

Daugiau dėmesio ir pinigų reikia skirti tiesiogiai miestiečių sportavimui, kuris stiprina visų sveikatą, neįgaliesiems, kuriems pagalba šioje srityje yra beveik nulinė.

Sveikatinimas yra vienintelė savivaldos funkcija sporto srityje, numatyta Vietos savivaldos įstatyme".

Pastebėtos problemos

Analizuojant sporto sistemą buvo pastebėta, kad Klaipėdoje iki šiol nėra įdiegtos išsamios informacinės sistemos sportuojančių vaikų lankomumo ir kontrolės apskaitai užtikrinti.

Be to, biudžetinėse sporto įstaigose ne visose sporto šakose yra išlaikomas piramidės principas.

Skiriasi komandinių ir individualių sporto šakų sportininkų rengimas ir perėjimas iš vieno ugdymo etapą į kitą.

Nėra patvirtintos bendros Klaipėdos miesto gabių sportui jaunuolių atrankos ir motyvacijos sistemos.

Nėra sudaromos trišalės bendradarbiavimo sutartys tarp sportininko, sporto įstaigų ir Lietuvos sporto šakų federacijų.

Rengiant sportininkus nepakankamai užtikrintas kolektyvinis sportininkų rengimo modelis.

Daugelio sporto šakų plėtrą riboja infrastruktūros stoka arba prasta jos būklė.

Naujas sporto šakų finansavimo modelis

Analizuojant sporto sistemą buvo pastebėta, kad Klaipėdoje iki šiol nėra įdiegtos išsamios informacinės sistemos sportuojančių vaikų lankomumo ir kontrolės apskaitai užtikrinti.

Naują Klaipėdos sporto šakų finansavimo modelį, pagrįstą motyvuojančio sporto krepšelio principu, ketinama kaip bandomąjį projektą pradėti nuo futbolo sporto šakos 2021 metais.

Svarstoma įvesti sportininkus motyvuojančius trijų lygių skatinamuosius krepšelius pasirinktoms prioritetinėms sporto šakoms - auksinį, sidabrinį ir bronzinį.

Visų kitų sporto šakos turėtų būti finansuojamos vienodai, baziniu krepšeliu.

Apie sporto sistemos pokyčius vis daugiau diskutuojama ir visuomeninėje Klaipėdos miesto sporto taryboje.

Pastebėta, kad skiriasi komandinių ir individualių sporto šakų sportininkų rengimas ir perėjimas iš vieno ugdymo etapą į kitą.

Nėra patvirtintos bendros Klaipėdos miesto gabių sportui jaunuolių atrankos ir motyvavimo sistemos.

Daugelio sporto šakų plėtrą riboja infrastruktūros stoka arba prasta jos būklė.

Apie 6 200 sportuojančių vaikų ir moksleivių gauna finansavimą iš Klaipėdos savivaldybės biudžeto: 3 200 biudžetinėse įstaigose ir 3 000 nevyriausybinėse organizacijose.

Skaičiuojama, kad iš viso mūsų mieste, įskaitant ir suaugusiuosius, sistemingai sportuoja 14 tūkst. 540 žmonių.

Klaipėda tikrai sulauks esminės sporto sistemos reformos

Sporto skyriaus vedėja Rasa RUMŠIENĖ:

"Sukurti ir įgyvendinti Klaipėdos mieste motyvuojantį sporto sistemos modelį yra numatyta šios kadencijos politikų patvirtintuose Klaipėdos miesto savivaldybės 2019-2023 metų veiklos prioritetuose.

Klaipėda tikrai sulauks konkrečios ir esminės sporto sistemos reformos, kuri startuos jau nuo 2021 metų.

Visos sporto sistemos, kuri egzistuoja ne vieną dešimtmetį, pakeitimas reikalauja daug žmogiškųjų išteklių, laiko sąnaudų, todėl tai bus atliekama etapais, išdėstytais laike".

Miesto sportas yra duobėje

Klaipėdos sporto tarybos pirmininkas Liudvikas MILEŠKA:

"Įvedus aukštesnio meistriškumo sportininkų ir trenerių aprūpinimą 3 lygių krepšeliais bus didesnė motyvacija paruošti daugiau aukšto lygio sportininkų atstovauti miestui tarptautinėse varžybose.

Šiuo metu miesto sportas, ruošiant aukštesnio lygio sportininkus, yra duobėje, palyginus su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais.

Be to, diskutuojamas ir analizuojamas klausimas dėl prioritetinių sporto šakų nustatymo miesto lygiu. Į trijų lygių aukšto meistriškumo krepšelį būtų skiriamos papildomos lėšos talentingiausių sportininkų ir trenerių aprūpinimui.

Kartais miesto bendruomenė ir sporto klubai sporto judėjimą - sveikatingumą sutapatina su aukštesnių sportinių rezultatų siekiančiais sportuojančiais miestiečiais. Iš tikrųjų tai yra nemažas skirtumas".

Pertvarkos siūlymai

Jau minėjome, kad nuo 2021 metų sausio 1 dienos planuojama pakeisti Klaipėdos futbolo mokyklos statusą iš biudžetinės įstaigos į viešąją.

Akcentuojama, kad po reformos visos futbolo sporto šakos organizacijos, atitinkančios nustatytus reikalavimus, bus finansuojamos motyvuojančio sporto krepšelio principu.

Nuo 2022 metų siūloma keisti BĮ Klaipėdos "Viesulo" sporto centrą į įstaigą, kurios pagrindinė sritis - sportinė veikla.

Analogiškus pakeitimus siūloma atlikti ir BĮ Klaipėdos "Gintaro" sporto centre bei Klaipėdos Vl. Knašiaus krepšinio mokykloje.

Siūloma įdiegti informacinę sistemą sportuojančių vaikų lankomumo apskaitai užtikrinti ir kontroliuoti.

Ar reikia ant lašinių tepti sviestą?

Klaipėdos tarybos narė Alina VELYKIENĖ:

"Savivaldos priedermė teikti paslaugas gyventojams. Esu prieš tai, kad savivaldybė, dažniausiai dėl politinių motyvų, nenori į paslaugų tiekimo rinką įsileisti privačių institucijų ir dėl to užsiima jei nebūdinga veikla.

Sportinei veiklai organizuoti ir infrastruktūrai valdyti galime ir toliau išlaikyti biurokratinį aparatą, finansuojamą iš miesto biudžeto (16 mln. eurų per metus), bet galime pereiti prie klubinės ir sporto centrų sistemos, kada tas paslaugas pirktume iš viešųjų įstaigų ir privačių struktūrų.

Jau greitai bus dešimtmetis, kai tai mieste ir bandoma padaryti.

Daugelis privačių klubų savininkų, organizuodami sportinę veiklą, pusę lūpų, o kartais ir atvirai, kalba, kad dialogo su Klaipėdos miesto savivaldybės sporto skyriumi nėra, dažnai sprendimai nuleidžiami neišklausius visų suinteresuotų šalių, kad sprendimai būtų demokratiški, o ne kaip visada.

Štai ir dabar - skaitau apie naują reformą ir nesuprantu, dėl ko ji daroma ir kas iš to išeis?

Juk prieš kelerius metus miesto valdžia buvo sušaukusi sporto bendruomenės forumą, kur susitarta dėl sporto reformos, kurios esmė - laipsniškas perėjimas prie sporto klubų ir centrų.

Kad viskas vyktų sklandžiai, buvo numatyti trys reformos etapai, įteisintas sporto krepšelio principas, daug kitų dalykų.

Ir tai buvo suprantama, nes senoji sistema jau nebeatitiko pasikeitusių visuomenės poreikių arba prieštaravo įsigalėjusioms naujoms teisinėms normoms.

Du etapai buvo įgyvendinti, užstrigta prie trečiojo - sportų bazių pavaldumo ir infrastruktūros valdymo. Kažkaip keistai tas reikalas buvo vilkinamas: neaiškios juridinės kliūtys, problemos su asmeniniais dalykais, organizaciniai nesklandumai, delsimas priimti sprendimus...

Ir štai po septynerių metų vėl nauja darbo grupė, ir vėl nauja reforma! Man, kaip miesto tarybos narei, iš viso neaišku kam ji TOKIA reikalinga, ką ji pakeis, kaip pagerins miesto sporto prieinamumą vaikams, senjorams, miesto bendruomenei?

Kalbant be užuolankų, naująją sporto reformą apskritai sunku suvokti.

Juk naujoji reforma net nekvepia perėjimu nuo BĮ prie Všį. Ir tikrai, jei jau kalbame apie Všį, tai ir atiduokime joms sporto sektorių ir taip pereikime prie klubinės arba sporto centrų sistemos.

Skelbkime konkursus, rinkimės ir pirkime sportuojantiems vaikams kokybiškas paslaugas ir siekime, kad sportuojančių vaikų skaičius būtų realus ir didėjantis.

Juk tai jokia naujovė, o seniai išbandyta ir pasiteisinusi sistema. Tuo tarpu naujoji reforma nė vienos įsisenėjusios problemos neišspręs, tik dar labiau suvels ir sujauks taip, kad vargu, ar kada nors pavyks viską atpainioti.

Biudžetinės įstaigos lyg ir verčiamos į Všį, lyg ir neverčiamos, sporto bazių pavaldumas - klampi pelkė, infrastruktūros valdymas - džiunglės!

Ir jau visiškai nesuvokiama, kam, lyg ir naikinant BĮ, steigiamas dar vienas iš miesto biudžeto finansuojamas darinys - sporto renginius organizuojanti įstaiga!

Kur problema? Nejau dabar varžybas ir kitus renginius organizuos kažkas iš šalies.

Visos sporto šakos turi savo federacijas jos, savo ruožtu, prezidentus, generalinius sekretorius, specialistus, trenerius, kurie pajėgūs suorganizuoti ir iki šiol suorganizuodavo, bet kokio rango sportinius renginius.

Matyt tiesa yra tai, kad kai kam, laikinai einančiam vadovo pareigas vienoje sporto įstaigoje reikia dirbtinai sukurti darbo vietą, nes juk geras žmogus yra.

Tikiu, kad geras, bet mes galvokime ne apie asmeninius dalykus, o apie efektyviai veikiančią sistemą. Kam, vaizdžiai sakant, ant lašinių reikia tepti sviestą, lieka neaišku? Vienintelis logiškas paaiškinimas - turime tiek pinigų, kad nebežinome, kur juos dėti!

Suprantama, sportas dinamiškiausias visuomeninis procesas, jam nuolatos reikalingos permainos, korekcijos, vadovavimo lankstumas, organizacinės naujovės. Bet ar mes visą tai regime?

Mieste nyksta senosios, vyresniajai kartai įprastos ir mylimos sporto šakos (deja tokia yra gyvenimo realybė), bet kažkodėl negimsta naujos, dabar jaunimo ypač mėgstamos ir vis labiau populiarėjančios.

Atvirai sakant, man labai gaila, kai rekonstruoti švietimo įstaigų stadionai rakinami po aštuoniais užraktais, siekiant apsaugoti miesto visuomenę nuo galimybės laisvalaikiu sportuoti.

Ne be pagrindo piktinamasi sporto vadovų atitrūkimu nuo tikrovės, nenoru atsiliepti į visuomenėje gimstančius poreikius ir iniciatyvas.

Dėl to ir stebėtis nereikia, kad mieste sporto šakos miršta arba merdi, o naujos - negimsta!

Kol sporto vadovai iš savo galvų neišguis mąstymo inercijos, senųjų vadovavimo metodų ir biurokratinės arogancijos, jokios reformos ir studijos nepadės.

Reformatoriams dar reikia kompetencijos, socialinio lankstumo, drąsos ir velniškai stiprių nervų. Jei bent vieno iš šitų komponentų nėra - reformų geriau nepradėti.

Klaipėdoje šia prasme liūdnas vaizdas! Todėl neabejoju, kad jei bus daromos tokios neaiškios, keistai suveltos, neišgrynintos reformos, kada bijomasi radikalesnių veiksmų, kada žengiamas žingsnis pirmyn ir du atgal, kada popieriai iš vienos stalo pusės perstumiami į kitą, nieko racionalaus neįvyks.

Ir toliau pavydžiai žiūrėsime į kaimynus, ir ataskaitose rašysime, kad viskas gerėja ar net klesti.

Paradoksas, kurį pastebėjau - ataskaitose visada viskas gerai arba labai gerai, bijoma net mažiausias problemas identifikuoti, deja, tikrovė dažniausiai rodo kitokį vaizdą".

Aš apskritai naikinčiau visas biudžetines įstaigas

Klaipėdos miesto tarybos narys Romaldas IDZELEVIČIUS:

"Taip, kaip šiuo metu Klaipėdoje sprendžiami sporto klausimai, man daug kas netinka. Aš manau, kad sporto mokyklų, klubų ar centrų, tokių kaip "Viesulas", vietoje turėtų veikti sporto klubai, kuriuos ir reikėtų remti.

Tik stiprūs sporto klubai suras gabių specialistų ir tik reali konkurencija Klaipėdoje skatins rengti aukštesnio meistriškumo sportininkus.

Mano manymu, labai silpnai dirba mokyklos ir gimnazijos. Esu stebėjęs fizinio lavinimo pamokas, tai ten apie sportą negali būti nė kalbos, greičiau primena tik pakvėpavimą grynu oru.

Biudžetinėse organizacijose veikia išpūsta administracija, o sporto klubuose yra vadovai ir dirbantys treneriai. Jei būtų mano valia, aš apskritai naikinčiau visas biudžetines įstaigas.

Kliūva veiksmų plano terminai

Kritikam užkliūva esminės sporto reformos įgyvendinimo laikas, nes šiuo metu jau yra patvirtintas tik BĮ Klaipėdos futbolo sporto mokyklos bei naujo finansavimo modelio, pagrįsto motyvuojančio sporto krepšelio principu, įgyvendinimo veiksmų planas.

Kažkodėl kitos sporto šakos, jau daugelį metų dirbančios savo jėgomis, nuo 2021 metų sausio 1 dienos į naujai kuriamą motyvuojančio sporto krepšelio sistemą neįtraukiamos.

Futbolas galės vilioti vaikus iš kitų sporto šakų, gaudamas paramą iš savivaldybės ir siūlydamas geresnes sąlygas ir taip vėl bus iškreipiama konkurencija sporto padangėje.

Kitos sporto šakos pagal naująjį finansavimo modelį pradės dirbti, tik įvertinus bandomojo projekto rezultatus. O tai užtruks daug laiko.

Didžiausia bėda yra sporto vadyba

Verslininkas Teisutis MATULEVIČIUS:

Klaipėdos sporto padangė tiesiog pritvinkusi problemų. Visas net išvardinti sunku, tačiau didžiausia bėda yra sporto vadyba.

Čia tokia tamsi stagnacija, kad net žodžių neužtenka jai apsakyti. Turime puikių trenerių, perspektyvių sportininkų, palyginti neprastas sąlygas sportuoti, deja, aplinkui tik klampus dumblas į kurį įbridę negalime ištraukti kojų.

Tad ir miname vienoje vietoje.

Akivaizdu. kad jei ir toliau puoselėsime tik krepšinį, rūpinsimės tik progimnazijomis ir gimnazijomis, trečiojo kvailio brolio vietoje palikę neformalųjį ugdymą, nepuoselėsime naujų, pasaulyje vis labiau populiarėjančių sporto šakų, Klaipėdą greitai bus galima pavadinti Kauno priemiesčiu.

Reforma vyksta iš esmės tinkamai, tik labai lėtai

Šiandieninę situaciją galima apibūdinti taip: uostamiestyje veikia tokia sporto sistema, kai mes visi sumokame mokesčius į savivaldybės biudžetą, bet ne visų tėvų vaikai gauna finansavimą.

Paprasčiau tariant, eilinis klaipėdietis sumoka mokesčius, o jo vaikas eina sportuoti į krepšinio mokyklą nemokamai. Bet jei jo vaikas lanko tenisą, tai savivaldybė kažkodėl pinigų neskiria ir teks dar kartą susimokėti - dabar jau treniruotes organizuojančiam klubui.

Biudžetinės įstaigos išlaikomos iš miesto biudžeto, iš visų mūsų mokesčių mokėtojų pinigų, o privačiuose klubuose, su nedidelėmis ir retomis išimtimis, esantys vaikai išlaikomi tėvų sąskaita.

Ta nedidelė finansavimo dalis, kuri kai kuriems privatiems klubams yra skiriama iš biudžeto, dažnai mažesnė dešimtis kartų.

Panašu, kad šiandien mūsų mieste veikia tokios žaidimo taisyklės: yra privačių klubų sportininko krepšelis, kuriam skirta beveik 600 tūkstančių eurų ir jį išsidalina tie klubai, kurie pirmieji suskumba parašyti paraiškas.

Ar verta mokytis iš kaimynų?

Estai yra nuėję kitu keliu. Jie skiria sportuojančiam vaikui krepšelį ir valstybinės federacijos skundžiasi, kad vienodas sportinio krepšelio dydis sporto klubams nekelia didesnės motyvacijos siekti kuo geresnių rezultatų.

Jie suinteresuoti tik vienu: turėti kuo daugiau sportuojančių vaikų.

Todėl Estijoje savivaldybės lygmenyje iš pradžių pasiteisino tik masinis sportas - vaikų užimtumas išaugo, privatūs klubai sustiprėjo.

Kai kalbama apie aukštojo meistriškumo pasiekimus: Pasaulio, Europos čempionatus ir iškovotus medalius, Estijoje pasigirdo skundų, kad savivaldybių klubai neužaugina naujų talentų.

Todėl estai įsteigė "Audentes" valstybinį aukšto meistriškumo sporto centrą, kuriame sportuoja talentingiausi visų sporto šakų atstovai. Taip Estija atskytė masinį sportą savivaldos lygmenyje ir aukštą meistriškumą valstybės lygmenyje.

Sporto Lietuva suskilusi į dvi dalis?

Išklausius ryžtingos ir esminės sporto reformos Klaipėdoje šalininkus, sunku nesutikti su jų pasiūlymais sporto krepšelius diferencijuoti.

Jų manymu, visos sporto šakos turėtų gauti bazinį krepšelį. Komandinės sporto šakos mažesnį, o individualios - kelis kartus didesnį.

Miestas išsirinktų tam tikrą kiekį prioritetinių sporto šakų.

Vaikams, sulaukusiems 11-13 metų amžiaus, prasidėtų krepšelių diferencijavimas, priklausomai nuo rezultatų šalies čempionatuose.

Prioritetinės sporto šakos gautų bronzinį, sidabrinį ir auksinį krepšelį. Tik tada treneriai būtų suinteresuoti gauti kuo didesnę sportinio krepšelio dalį ir siekti kuo geresnių rezultatų.

Taip tikimasi talentingus sportininkus išlaikyti klubuose kuo ilgiau, kad jų rezultatai džiugintų miestą kuo aukštesnio rango varžybose.

Ryžtingos sporto reformos mieste šalininkai įsitikinę, kad visa sporto Lietuva suskilusi į dvi dalis. Privačios institucijos dirba ir iš valdžios malonės neprašo. Pačios ieško finansavimo šaltinių, dirba su tėvais, kuria bendruomenes, organizuoja renginius.

Biudžetinės įstaigos dar gruodžio mėnesį pasitvirtina kitų metų biudžetą ir visus metus yra ramios, nes bet kokiu atveju gaus tiek, kiek ir numatyta.

Nuosaikiosios sporto reformos priešininkų nuomone, karantino metu labai aiškiai pasimatė dabar galiojančios sistemos ydingumas.

Biudžetinės organizacijos dirbo kaip niekur nieko toliau nuotoliniu būdu ir sėkmingai savinosi suplanuotas lėšas, kai tuo tarpu privatūs klubai veržėsi diržus, arba apskritai stabdė savo veiklą, nes pritrūko lėšų.

Kai vieni taupo, o kiti taškosi pinigais, išvada aiški, nepanašu, kad privačioms ir biudžetinėms organizacijoms sudarytos vienodos sąlygos konkuruoti.

Klaipėdoje yra virš šešių tūkstančių sportuojančių vaikų, kuriems skirta apie 6 milijonai eurų.

Penkis su puse milijonų gauna biudžetinės, o apytikriai pusę milijono - privatūs klubai.

Iš kur gauti lėšų?

Jei kiltų klausimų, iš kur paimti šiai sistemai pinigų, atsakymas peršasi savaime - turime kuo greičiau sunaikinti biudžetines įstaigas ir visus paleisti į laisvą rinką.

Nors biudžetiniai klubai tikina, kad jų rezultatai geresni, jie pasiekia didesnio meistriškumo, dabar reiktų susitelkti į masinį sportą, visiems sudaryti galimybes sportuoti.

Tada, netgi nesant prioritetinei sporto šakai ir dirbant gerai, išlieka galimybė tapti prioritetine ir gauti tuos padidintus krepšelius. Yra galimybė įrodyti savo darbo vaisius, pasiekiant gerų rezultatų.

Ar savivaldybė nesikiš į tą rinką?

Nors nuo sausio mėnesio ruošiamasi panaikinti biudžetinę įstaigą - futbolo mokyklą - ir kurti savivaldybės valdomą viešąją įstaigą, kyla įtarimų, kad savivaldybė ir toliau nepraleis progos kištis į tą rinką.

Jeigu tik būtų galimybė iš karto visus paleisti į laisvąją rinką, joje viskas labai greitai susireguliuotų be jokių įsikišimų.

Reikia iki minimumo sumažinti savivaldybės kišimąsi į sporto procesą. Dabar savivaldybė planuoja įkurti biudžetinę renginių organizavimo instituciją. Labai keistas sprendimas, nes niekas geriau, nei pati sporto šaka, jos atstovai, konkrečios sporto šakos renginio nepadarys.

Reikia išskaidyti politikų baimes. Jie bijo staigių permainų, jie visada nori pasitikrinti, sako, pabandykime, kaip bus su futbolu ir tada pažiūrėsime.

Tai ilgai užtruks.

Reikia skatinti privačių klubų veiklą, visiems nustatyti vienodas žaidimo taisykles. Savivaldybės reikalas pirkti paslaugą rinkoje ir ją prižiūrėti, kontroliuoti.

Kompresas numirėliui?

Panašu, kad dabartinis trečiasis sporto etapas, kuris numatytas nuo 2021 sausio 1-osios, iš esmės tarsi kompresas numirėliui. Biudžetinių įstaigų, su nedidelėmis išimtimis savivaldos lygmenyje niekur pasaulyje nėra, pas mus esanti sistema užstrigo nuo tarybinių laikų.

Pavyzdžiui, Skandinavijoje savivalda neperka paslaugų rinkoje, bet nemokamai suteikia sporto bazes. Ir sako, dirbkite patys. Ieškokite trenerių, ieškokite rėmėjų. Iš esmės, tai ta pati sporto sistema, tik skandinavai finansuoja ne vaiką, o sporto bazes.

Pas mus miestas prisidėtų pinigais prie kiekvieno vaiko sportavimo, bet siūlytų bazes susirasti patiems.

Išvada: šiuo metu reforma vyksta, tačiau labai painiai, be aiškios strategijos ir labai lėtai. Taip mes galime iš viso sustoti ir užstrigti.

Deja, tačiau sunku paneigti, kad Klaipėda ir sporto srityje neturi tvirtos ambicijos pademonstruoti, kad esame šiuolaikiškas miestas, gebantis keistis ir žengti koja kojon su laikmečiu.

Šiandien kaip tik laikas apie tai kartu kalbėtis ir jau padarytą reformą tobulinti.

Peršasi dar viena nepatraukli išvada: mes stringame darydami trečią sporto reformos etapą todėl, kad savivaldybės sudarytoje darbo grupėje, kuri pasiūlė būsimus žingsnius reformai, nebuvo nė vieno privataus klubo atstovo.

Išvadas rengė savivaldybės specialistai ir biudžetinių įstaigų direktoriai, kurie nesuinteresuoti konkuruoti su privačiais klubais.

Aišku, kad biudžetinės įstaigos nori savivaldybės finansavimą pasilikti sau, o privatūs klubai ir toliau lieka antrarūšiais miesto valdžiai.

Kodėl mes stringame darydami trečią sporto reformos etapą? Todėl, kad savivaldybės sudarytoje darbo grupėje, kuri pasiūlė būsimus žingsnius reformai, nebuvo nė vieno privataus klubo atstovo.

Išvadas rengė savivavldybės specialistai ir biudžetinių įstaigų direktoriai, kurie nesuinteresuoti konkuruoti su privačiais klubais. Aišku, kad biudžetinės įstaigos nori savivaldybės finansavimą pasilikti sau, o privatūs klubai ir toliau lieka antrarūšiais miesto valdžiai.

Savivaldybė turi rūpintis masiniu sportu ir vaikų užimtumu, o valstybė - aukštu meistriškumu ir rezultatais tarptautinėje arenoje. Kol neatskirsime šių sričių, tol turėsime painiavą tiek miesto lygyje, tiek valstybės. Ir tai nepadės siekti tvarkos ir darnos sporto sistemoje.

Diskusija tęsis toliau

Pastaruoju metu mūsų dienraštyje ir internetiniame portale skyrėme daug dėmesio diskusijoms, kokios iš tikrųjų reformos verkiant reikia Klaipėdai.

Suteikėme galimybę pasisakyti specialistams, visiems Klaipėdos miesto tarybos nariams.

Tikimės, kad šis rašinys bus tik pradinis taškas ir padės greičiau išsigryninti pagrindinius sporto reformos tikslus.

Rudenį planuojame prie apskrito stalo surinkti kuo daugiau efektyvia sporto reforma suinteresuotų klaipėdiečių ir visiems kartu ieškoti bendro sprendimo, norint galutinai neiškristi iš šalies sporto pasiekimų geografinio žemėlapio.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

2020-08-06   11:34

IP: 141.101.77.198

Vardas..Brianas Günteris Haugenas
Gyvena ..... Šiaurės Reinas-Vestfalija
Profesija ...... verslininkas
Paskolos suma .... 250 000 €
Paskolų palūkanos .... 1 proc.
Religija: katalikybė
Mano el. Paštas kiekvienai arkliai; [email protected]

Buvo sakoma, kad gyvenimas iš tikrųjų gali džiaugtis tik tuo atveju, jei jau buvo kančia ir skausmas. Džiaugiuosi ir esu dėkinga savo „Mizuho Bank“, Ltd. Diuseldorfo filialas gavo 250 000 eurų paskolą į banko sąskaitą. Ar esate vyras ar moteris, kurie kreipėsi dėl paskolos ir buvo atmesti jūsų banko? Šiandien noriu jums pasakyti, kad galite gauti paskolą iš geriausios internetinės bendrovės ir jums nereikia užpildyti daug dokumentų, be to, jų palūkanų norma yra gera - 1%. Mane su AASIMAHA ADILA PASKOLOS KOMPANIJA supažindino draugas, gavęs iš jų paskolą. Man reikėjo grynųjų pinigų ir nuėjau į savo banką. Jie man pasakė, kad dėl blogo kredito nebuvau kvalifikuotas gauti paskolą ir kad banko palūkanos buvo aukštos. Dabar esu laiminga, nes galiu kurti savo svajonių verslą. Mano mokėjimas prasidės netrukus. Nustokite švaistyti laiką komercinių bankų su didelėmis palūkanų normomis ir pasinaudokite AASIMAHA ADILA AHMED PASKOLOS FIRMA, kad gautumėte savo paskolos lėšas. Jūs labai greitai gaunate patvirtintas paskolas ir kredituojate sąskaitą tą pačią paraiškos pateikimo dieną. Ne, dalyvaujama per daug procesų ir procedūrų, kaip tai daroma bankuose. Paskolas teikianti įmonė nežino, kad dalinuosi šia gera žinia. Su jais galite susisiekti el. Paštu.
Kreipkitės dabar ..... ([email protected])
Mano el. Paštas kiekvienai arkliai; [email protected]

2020-08-02   04:11

IP: 172.69.190.76

Dirgelene išvis tegu negriauna sporto , tiek plaukimo tiek atletikos srityje buvo tragedija Direktore daug treneriu pritartu tokiu žmonių reikia išvis atsisakyti jų nuomone nereikalinga plius nėra kompetetinga :)

Už sportą

2020-07-30   16:03

IP: 185.11.26.161

Apie ką pasisako aukšto rango valdininkė A. Dirgėlienė? Ji koordinuoja reformos plano terminus ir eigą, bet  nieko apie tai nekalba, o gal pati nesupranta ką ji ten veikia....

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Skaityk dabar

Po tragedijos: negalima lyginti padėties Beirute ir Klaipėdoje nuotrauka, foto

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir uosto krovos kompanijos ramina, kad negalima...

Apie jungties tarp Kuršių nerijos ir Klaipėdos statybas kalbama jau ne vieną...

Jungtis tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos: utopija ar realybė? nuotrauka, foto

Verslininko Raimondo Karpavičiaus būklė sudarant testamentą ir santuoką, tikėtina, buvo sunki...

Mirusio milijonieriaus R. Karpavičiaus testamento detektyve – skandalingos ekspertų išvados nuotrauka, foto

Toliau tęsiame rašinių ciklą apie judėjimo strategiją uostamiestyje, apie viešąjį transportą ir...

Judėjimo Klaipėdoje strategija: viešasis transportas visų problemų neišspręs (2) nuotrauka, foto

Rugpjūčio 11-oji Lietuvoje ir pasaulyje nuotrauka, foto

Įvairybės, Dangaus kūnai: saulė teka 5.47 val., leidžiasi 20.59 val. Dienos ilgumas 15.12...

Palangoje - Klaipėdos lengvaatlečių pergalės nuotrauka, foto

Sportas, Palangoje vykusiame Lietuvos lengvosios atletikos čempionate, kuriame pasiekta net 16 geriausių šalies...

Raudona vėliava – ne kliūtis: paplūdimiai pilni, užterštame vandenyje besimaudančiųjų netrūksta nuotrauka, foto

Vasara, „Šiandien maudytis jau galima, vėjas teršalus nupūtė į kitą pusę“, - paaiškino...

Klaipėdos savivaldybė kviečia susipažinti su viešųjų erdvių apšvietimo sprendimais nuotrauka, foto

Klaipėda, Kviečiame susipažinti su viešųjų erdvių apšvietimo sprendiniais:

Įvairybės, Paskelbta prieš 50 min.

Sportas, Paskelbta prieš 10 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...