2018 m. liepos 23 d. 18:52 val., pirmadienis

Skaityk dabar

Sąjūdžio pradininkai baimės nejautė

(3)

Prieš 30 metų, 1988-ųjų liepos 6-ąją Klaipėdos senamiestyje susirinkę aktyvūs klaipėdiečiai pradėjo drąsiai kalbėti apie permainas, kurios jau buvo prasidėjusios įsibėgėjusios Estijoje ir Latvijoje, o pirmosios bangos atsirito iki Vilniaus. Architektai Edmundas Andrijauskas, šviesios atminties Vytautas Šliogeris ir juvelyras Vytautas Karčiauskas į  permainų sąjūdį sutelkė pirmąjį aktyvių klaipėdiečių  būrį.

Pasidalinti anų dienų prisiminimais ir nuotaikomis paprašėme dviejų Klaipėdos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės pradininkų - Vytauto Karčiausko ir Edmundo Andrijausko.

Vytautas Karčiauskas

„Aš į sąjūdį jau buvau įsitraukęs porą metų anksčiau, - pasakoja V. Karčiauskas. - Klaipėdos senamiestis buvo labai apleistas, Ieškojau žmonių, kurie galėtų pakutenti valdžią. Radau bendramintę Každailevičienę, kuri pasiūlė rinkti parašus, kad Klaipėdos senamiestis būtų perduotas pėstiesiems.“

Veikti aktyviau Vytautą paskatino ir nelauktas kolegos esto Markus skambutis iš Talino, kuris klausinėjo, ko mes čia Lietuvoje delsiame, kodėl nerodome jokio aktyvumo? V. Karčiauskas sako, kad iš pradžių ieškojo sąjungininkų kolegų dailininkų gretose, bet Klaipėdoje tokių nerado. Tada kreipėsi į architektą Saulių Manomaitį, kuris pasiūlė susisiekti su savo kolega Edmundu Andrijausku ir kartu įspėjo, kad ši iniciatyva pavojinga ir už tai galima stipriai nukentėti.

„Aukštojoje gatvėje susitikau Nijolę Laužikienę, po to susiradau Andrijauską ir pasiūliau veikti išvien, nes jau buvome surinkę kelis tūkstančius klaipėdiečių parašų“, - prisimena pašnekovas.

Kitas pirmojo iniciatyvinės grupės susirinkimo iniciatorius architektas Edmundas Andrijauskas pabrėžia, kad viskas vyko tikrai ne kaip toje dainoje: „Pabudome ir kelkimės", nes 1988-aisiais tikrai niekas nemiegojo ir nei vieno nereikėjo žadinti.

Edmundas Andrijauskas

„1968 metų įvykiai Čekijoje, kai sovietiniai tankai Prahoje buvo mesti prieš taikius protestuotojus, mano gyvenime viską sustatė į savo vietas“, - pasakoja E. Andrijauskas. „Prahos įvykiai man atvėrė akis ir paaiškino, kas yra okupantai ir kas yra sistema. Baigę studijas mes palaikėme labai stiprius ryšius su savo draugais Vilniuje ir Kaune. Pirmoji žinutė apie 1988-ųjų birželio 3-ąją Vilniuje mokslų akademijoje įvykusį sąjūdžio pirmeivių susitikimą pasirodė Algimanto Čekuolio leidžiama savaitraštyje "Gimtasis kraštas". Tai buvo viso labo kelių laikraštinių eilučių žinutė.“

V. Andrijauskas pabrėžė, kad latviai ir estai už mus buvo pažengę gerokai toliau ir aktyviausi klaipėdiečiai nekantriai laukė ženklo, kas, kada ir kur pakvies. Ne kartą su kolega Vytautu Šliogeriu ir kitais bendraminčiais rinkdavosi ir svarstydavo, ko čia reiktų imtis?

„Kartą paskambino kolegos iš Vilniaus ir primygtinai paragino tuoj pat lėkti pas juos į sostinę, nes ten "kažkas bus", - įsimintinus 1988-ųjų birželio 24-osios įvykius atpasakoja Edmundas. „Mes atvykome į Vilnių ir patekome į Gedimino aikštėje vykstančias TSRS liaudies deputatų palydas į XIX partinę konferenciją Maskvoje. Ten pamatėme dideles plevėsuojančias trispalvės. Atsimenu, kas pažįstamas juvelyras ir dizaineris, šiuo metu gyvenantis Amerikoje, iš portfelio mums pradėjo dalinti nedideles trispalves vėliavėles. Viena atiteko ir man. Ir mojuoti su ja nebuvo taip drąsu.“

Edmundas kartu su kitais klaipėdiečiais pradėjo prašyti vilniečių pasidalinti reikiama medžiaga, programa. Gavo kelis nedidelius lapelius su trumpa persitvarkymo sąjūdžio programėle.

„Grįžome į Klaipėdą, kur viskas dar buvo labai apmirę, ir nutarėme, kad metas pradėti veikti“, - prisimena E. Andrijauskas.

Pirmasis iniciatyvinės grupės susirinkimas įvyko 1988-ųjų liepos 6-ąją, KPI konservavimo - projektavimo instituto patalpose. Tada vieni su kitais susipažino būsimieji bendražygiai: Edmundas Andrijauskas, Vytautas šliogeris, Vytautas Karčiauskas, Dionyzas Varkalis, Eugenijus Gentvilas, Antanas Kontautas, Ramunė Staševičiūtė ir daug daug kitų neabejingų klaipėdiečių. Daugelis iš jų vienas kitą matė pirmą kartą.

„Laužėme galvas, kaip į pirmąjį susirinkimą sukviesti žmones, - šypsosi E. Andrijauskas, - juk partiniame laikraštyje žinutės nepaskelbsi. Todėl platinome informaciją gyvai, ką labiau pažinojome ir kuo labiau pasitikėjome, tą ir kvietėme. Iš lūpų į lūpas. Kas ateis buvo visiškai neaišku. Nors ir nepilnas, bet dalyvių sąrašas yra išsaugotas. Pamenu, kad dalyvavo daug architektų, grupelė žurnalistų.“

Pirmajame iniciatyvinės grupės susirinkime reikalauta trijų dalykų: gražinti Klaipėdos senamiestį pėstiesiems, iškelti bandomąją laivų remonto įmonę ir suteikti miestiečiams galimybę prieiti prie marių ir gražinti senuosius gatvių pavadinimus. Apie nepriklausomybę tada dar buvo kalbėti šiek tiek per anksti.

Toliau įvykiai klostėsi žaibišku greičiu. Liepos 9-ąją Vilniaus Vingio parke įvyko šimtatūkstantinis Sąjūdžio mitingas, o kitą dieną klaipėdiečiai ir svečiai Klaipėdos vasaros koncertų estradoje, "Roko maršo per Lietuvą" koncerto metu pirmą kartą viešai išgirdo, kad Klaipėdoje įkurta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė.

„Per keturias dienas, nuo liepos 6-osios iki 10-osios įvyko daug svarbių dalykų“, - prisiminimais dalijasi E. Andrijauskas. „Pradėjome rinkti parašus, paišėme tautines trispalves. Liepos 10-ąją nuo restauravimo centro patraukėme link Vasaros koncertų estrados. Nešėme žalius plakatus. Judėjome nedidele, gal 30 žmonių kolona. Manėme, jeigu išeisime prie muzikinio teatro mus išvaikys milicija. Ėjome Minijos gatve ir pro parką išlindome netoli dabartinio universiteto pastato. Kai prie vasaros koncertų estrados išvydome stovinčius milicijos pareigūnus, buvome tikri, kad dabar mus atskirs, bet jie labai ramiai stebėjo mus ir jokių veiksmų prieš mus nesiėmė.“

Paklaustas ar tomis dienomis nejautė baimės dėl savo ir savo šeimos narių likimo, E. Andrijauskas atsakė paprastai:

„Maskvoje viskas vyko daug liberaliau. Žurnalai ir laikraščiai nuolat rašė apie stalinizmo nusikaltimus. Bruzdėjo Talinas ir Ryga. Mums atrodė, kad čia užkalkėję partiniai vadai ir jie trukdo tuometiniams partijos generaliniam sekretoriui Michailui Gorbačiovui. Mums atrodė, kad sugebėsime perlaužti vietinius partinius lyderius. Negali sakyti, kad baimės nebuvo, nes keliant, kad ir nedidelę trispalvę prie katedros Vilniuje, visko pagalvodavai. Bet mes manėm, kad mus tik išvaikys, bet nesušaudys ir į Sibirą neišves...“

1988-ųjų liepos 9-oji Vilniaus Vingio parke - www.youtube.com

Tik faktai

1988-ųjų birželio 3-oji įėjo į Lietuvos istoriją kaip viena lemtingų dienų, kai Vilniuje, Mokslų akademijos salėje, įvyko legendinio Sąjūdžio gimimas. Tame susirinkime buvo išrinkti 35 iniciatyvinės grupės įgaliotiniai, kurie turėjo koordinuoti atskirus jau anksčiau susikūrusius įvairius inteligentų klubus – „Tauta ir istorija“, „Menas istorinių lūžių laikotarpyje“, „Talka“, „Žemyna“ ir kitus.

Birželio 24 d. Katedros aikštėje tūkstančiai žmonių susirinko į vieną pirmųjų Sąjūdžio organizuotų mitingų, kai dar niekas iš susirinkusiųjų nežinojo, kur šis judėjimas nuves ir ar neteks už paramą Sąjūdžiui brangiai mokėti. Leidimą organizuoti mitingą Sąjūdis iš valdžios gavo, nes formaliai jis buvo skirtas išlydėti delegatus į Sąjunginę partinę konferenciją. Bet patys valdžios atstovai mitinge jautėsi nejaukiai – bendrauti su minia jie buvo nepratę.

Katedros aikštėje susirinko net keliasdešimt tūkstančių žmonių. Lietuvos Laivės Lygos žmonės atvyko su tautinėmis trispalvėmis ir mitingas vos nesibaigė, nes partiniai veikėjai, pamatę tautines vėliavas, išsigando, pradėjo sakyti, kad neis kalbėti.

Lietuvos Sąjūdžio vadovai aiškiai pasakė, jog visiškai nesuprantama, kodėl Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms rekomenduojamas dominijų statusas metropolijos prieglobstyje. Taigi keistai ir įžeidžiančiai skambėjo klausimas, ką nepriklausoma Lietuva gali duoti pasauliui.

1990 metais, prieš pat nepriklausomybės atkūrimo paskelbimą, prof. V.Landsbergis rašė: „Laivas plaukia pirmyn, o aplink raibuliuoja vanduo. Yra įsižiūrėjusių į raibulius – gal svaigsta galvos, gal rodosi koks netikrumas, yra ir nebematančių laivo, kuriuo plaukia. Arba laive – apžiūrinėjančių kokį varžtelį ir susirūpinusių, kad jis nepakenktų, kai reikės plaukti. O laivas praskiria bangas, jo vardas – Lietuvos Atgimimas. Jo variklis – Sąjūdis ir palankūs epochos vėjai.“

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Anokia čia bėda

2018-07-13   16:35

IP: 85.232.138.203

Tais laikais pradinį kapitalą "darė" kaip kas sugebėjo. Didžioji dalis dirbo daugmaž sąžiningai, kai kurie - ne visai, o tie, kurie to visai "nedarė" ar nesugebėjo - gavo investicinius čekius, kurie buvo daug vertingesni už tuometinius rublius. Tik mažai kas tai suprato ir pusvelčiui dykai gautus čekius išpardavė gudresniems. Turėdamas pakankamai daug tų čekių, galėjai ne tik butą, bet ir fabrikėlį nusipirkti, o vėliau ar perparduoti, ar gaminti ką ir gyventi, kaip tūzas.

mantas

2018-07-08   10:16

IP: 78.62.41.165

gintaro kontrabanda Karčiauskai ir geriau papasakok kaip įsigyjai butą Klaipedos senamiestyje.

Nulis

2018-07-08   00:45

IP: 88.118.200.250

komentarų.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Skaityk dabar

Viešnia iš Paryžiaus: nebijokime būti paranoikais nuotrauka, foto

Mus nori įtikinti, kad tautiškumas yra trukdžių trukdys. Kad tiesiausias kelias į...

Še tau, kad nori, gyveni, gyveni, dirbi, dirbi, sąžiningai moki mokesčius, myli...

Tariamos tolerancijos akligatviuose nuotrauka, foto

Mažosios partijos nuolat primena, jog bepigu valdžios olimpe nuolat sėdėti didžiosioms partijoms,...

Ar partijų rėmimas iš biudžeto - iš tiesų geriausias kelias? nuotrauka, foto

Politika – tai kova dėl vertybių, įsitikinusi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir...

Valdžios kaina: patys politikai pasirenka, ką įleisti į savo miegamuosius nuotrauka, foto

Tarybos nariui ruošiama apkalta nuotrauka, foto

Klaipėda, Praėjusią savaitę Klaipėdos savivaldybės Finansų ir ekonomikos komitete tūkstančių žmonių nužudymu partizanų...

Tiltas ar uždara teritorija su brangiu įvažiavimu? nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Tiltas ar tunelis – ko labiau reikia Neringai, kad susisiekimas su šiuo...

„Radau informaciją LTSR teismo nutartyje“ nuotrauka, foto

Klaipėda, Pirmadienį prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Klaipėdos miesto tarybos nario Viačeslavo Titovo...

Gytis Masiulis rungtyniaus „Neptūne“ nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos „Neptūnas“ iš Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempiono Kauno „Žalgirio“ vienam sezonui...

Klaipėda, Paskelbta prieš 22 min.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 1 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 2 val.

Sportas, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...