Parketo keitimas atvėrė Klaipėdos piktžaizdę

Parketo keitimas atvėrė Klaipėdos piktžaizdę

Klaipėdoje katastrofiškai trūksta sporto salių. Kasmet atėjus rudeniui daugumai Klaipėdos trenerių opiausias klausimas - ar pavyks rasti treniruotėms sporto salę. Skamba keistai, tačiau realybė yra būtent tokia: dėl sporto salių tarp Klaipėdos trenerių kyla net ginčai.

Šią Klaipėdos žaizdą dar labiau atvėrė tai, kad nuo spalio 19 dienos dvidešimčiai dienų dėl parketo keitimo duris užvers vadinamoji "Neptūno" sporto salė (Taikos pr. 61A), kurioje pagrindinį treniruočių laiką dalijasi rankininkai, krepšininkai ir futbolininkai.

"Parketo keitimas buvo suplanuotas iš anksčiau ir derintas su "Dragūnu" ir "Neptūnu", kad nesutaptų su tarptautinėmis varžybomis. Bus pakeista visa minėtos sporto salės danga - 1 050 kv. m parketo. Tam skirti 56 tūkstančiai eurų", - sakė Klaipėdos miesto sporto bazių valdymo centro vadovas Marius Junokas.

Ruošiasi pasaulio pirmenybėms

Anot jo, parketo keitimas suplanuotas dėl to, jog Klaipėda ruošiasi vienam didžiausių Lietuvoje vyksiančių sporto renginių - pasaulio salės futbolo (futsal) čempionatui. Šios pirmenybės turėjo vykti šį rudenį, tačiau dėl koronaviruso pandemijos nukeltos į 2021 metus.

"Parketą jau reikėjo keisti, nes iki tol jis buvo šlifuotas net tris kartus. Visi darbai turėtų būti atlikti per 20 dienų", - pabrėžė M. Junokas.

Jis pripažino, kad sportininkams dėl to tenka sukti galvas ir ieškoti kitų treniruočių alternatyvų.

"Kiekvienos sporto šakos atstovai per tą laiką sporto salių treniruotėms ieškosi individualiai. Nieko negalime pakeisti, kadangi parketo keitimo darbus turime atlikti per šiuos metus. Daugelį metų kalbame, kad Klaipėdoje trūksta sporto salių. Parketo keitimas tik dar labiau išryškino šią bėdą. Vadinamosios "Neptūno" sporto salės užimtumas Klaipėdoje yra pats didžiausias - treniruojasi rankininkai, krepšininkai, futbolininkai. Kasdien darbo dienomis sporto salė būna užimta nuo 8 iki maždaug 23 val. Savaitgaliais vyksta įvairios varžybos - ne tik minėtų sporto šakų, bet ir imtynių, gimnastikos ir kitos", - akcentavo M. Junokas.

Rankininkai sunerimę

Minėta sporto salė vienintelė yra tinkama rankinio varžyboms, tad rankininkams tai - itin skaudi tema.

"Galėjo salės parketą keisti vasarą arba gruodžio mėnesio pabaigoje, tačiau kai tai daro sezono įkarštyje - apmaudu. Suprantu, kad yra numatyti terminai ir yra tam tikros biudžetinių pinigų panaudojimo taisyklės, tačiau mums, sportininkams, nuo to lengviau nėra", - kalbėjo daugkartinių Lietuvos čempionų Klaipėdos "Dragūno" rankininkų treneris Artūras Juškėnas.

Jis pabrėžė, kad "Dragūnui" lapkričio mėnesio viduryje reikės žaisti EHF Europos taurės rankinio rungtynes su Suomijos ir Baltijos lygos čempionais Ryhimakio "Cocks".

"Kur mums dabar ruoštis šioms rungtynėms? Kur treniruotis? Atsiduriame absurdiškoje situacijoje. Mes, bendradarbiaudami su Mariumi Junoku, pasirinkome iš blogiausių variantų geriausią, tačiau tai gali skaudžiai atsiliepti mūsų žaidėjų sportinei formai. Juk visi daugybę metų žino, kad Klaipėdoje katastrofiškai trūksta sporto salių, kodėl iki šiol nieko nepadaryta?" - klausė A. Juškėnas.

Pasiteiravus, kokių ieškos alternatyvų, kol bus klojamas naujas parketas, jis atsakyti negalėjo.

"Gal belsimės į Palangą ar Gargždus, bet 90 procentų esu įsitikinęs, kad ir ten gausime neigiamą atsakymą.

Klaipėdos savivaldybė daug dėmesio skiria sportui, reprezentacinėms miesto komandoms, dėl to viskas yra gerai. Tačiau kodėl apie 10 metų nuolat yra kalbama, kad trūksta sporto salių, tačiau niekas nepajuda iš mirties taško?

Kodėl stringama? Kas gali atsakyti?" - klausė A. Juškėnas.

Pasak jo, užsakinėjamos galimybių studijos, kurios dar kartą konstatuoja visiems žinomą faktą, kad Klaipėdoje trūksta sporto salių.

"Tai ir akivaizdžiai yra matoma. Juk Savivaldybė nuolat pabrėžia, kad reikia kuo daugiau klaipėdiečių įtraukti į sportą, fizinį aktyvumą, juos sveikatinti. Juk jei būtų daugiau sporto salių, būtų ir daugiau sportuojančių. Tai elementaru. Pavyzdžiui, pirmojoje Lietuvos rankinio lygoje šiemet turime dvi Klaipėdos rankinio mėgėjų komandas. Vienoje rungtyniauja jaunoji karta, kitoje - po darbų rankinį žaidžiantys žmonės. Kodėl jiems nesudarius sąlygų treniruotis? Gal Klaipėdai reikėtų pamąstyti ir apie lengvų konstrukcijų sporto salę? Juk tai nereikalauja milžiniškų lėšų", - kalbą tęsė A. Juškėnas.

Jam antrino ir Lietuvos rankinio federacijos pirmojoje lygoje rungtyniaujančios Klaipėdos ekipos "CSC Telecom-Mėmelis" žaidžiantysis treneris Kęstutis Kremeris.

"Rankininkai Klaipėdoje daugiau alternatyvų neturi - tik "Neptūno" sporto salę. Kitos sporto salės neatitinka matmenų. Kol bus keičiamas parketas, liksime be treniruočių, o rungtynes bandysime su varžovais susikeisti. Jei, žinoma, jie sutiks. Kitų variantų nėra. Situacija yra labai bloga. Blogai yra ir tai, kad net ir iki parketo keitimo treniruotis galime gana vėlai - tik apie 21 val., kadangi kitu laiku sporto salė yra užimta - treniruojasi "Viesulo" rankininkai, "Dragūno" vyrai ir merginos, "Neptūno" krepšininkai, futbolininkai. Įsivaizduokite, mes, "CSC Telecom-Mėmelio" rankininkai, po treniruočių grįžtame po 23 valandos, o kai kam jau 5 val. ryto reikia keltis į darbą. Tai nėra normalu", - akcentavo K. Kremeris.

Rankininkai pasvajoja ir apie kitą alternatyvą - miestas galėtų įsigyti surenkamą parketą, kuris būtų pritaikytas tiek rankininkams, tiek futbolininkams, tiek krepšininkams, ir šių sporto šakų atstovai galėtų treniruotis "Švyturio" arenoje.

"Taip, žinome, kad "Švyturio" arenos nuomos kaštai yra dideli, tačiau jei tuos kaštus dalintųsi trys sporto šakos, galbūt tai būtų įmanoma misija. Juk geriau, kad "Švyturio" arena būtų įveiklinta kasdien nuo ryto iki vakaro, nei stovėtų be naudos tuščia", - garsiai svarstė A. Juškėnas.

Kenčia ir futbolininkai

Apie šią susidariusią padėtį turėjo ką pasakyti ir Klaipėdos futbolo atstovai.

"Situacija yra kritinė. "Klaipėda City" komanda norėjo dalyvauti Lietuvos salės futbolo A lygos pirmenybėse, tačiau kur jiems būtų reikėję žaisti rungtynes? Su komandos vadovais kalbėjome, bandėme ieškoti sporto salių, prašėme, kad kur nors įsileistų, net patys svartėme, skaičiavome, kiek kainuotų įsirengti vartus, tinklus ir panašiai. Liūdna situacija, tačiau sporto salės pas mus per daugelį metų tik uždarinėjamos, o naujų neatidaroma. Aš nuolat akcentuoju: kol Klaipėdoje neturėsime uždaro maniežo, tol vargsime", - sakė Klaipėdos miesto ir apskrities futbolo federacijos (KLFF) prezidentas Rimantas Žvingilas.

Jam antrino ir KLFF direktorius Modestas Jackus.

"Jei "Klaipėda City" komanda būtų įveikusi atrankos barjerą, net buvo minčių prašyti žaisti rungtynes Gargžduose. Klaipėdoje sporto salių trūkumą ir skaudulius jaučiu jau nuo savo darbo KLFF pradžios - apie dešimtmetį.

Kodėl kasmet turime susigrūdę lyg avilyje plaktis?

Tai tikrai nėra normalu. Neretai pasitaiko, kad futbolininkai varžybas gali pradėti tik po 21 val., o iš salės į namus priversti vykti labai vėlai - apie vidurnaktį. Dar kol nusiprausia - juk pas mus nėra tokių rūbinių, kur visi vienu metu gali praustis. Nėra normalu, kai sportininkas namo grįžta po 24 val., o jau 6 valandą turi būti darbe. Juk yra nemažai tokių žaidžiančių futbolą, kurie dirba uosto įmonėse, o ten darbo pradžia - ankstyva", - akcentavo M. Jackus.

Kalbėdamas apie Klaipėdos sporto sales, M. Jackus sakė, kad toli gražu ne visos jos yra tinkamos žaisti futbolą.

"Pastaruoju metu vis dažniau glaudžiamės Klaipėdos centrinio stadiono sporto salėje, tačiau ten užribio linijos yra per arti sienos. Panaši situacija yra su "Neptūno" sporto sale. Ypač kai ateina naujokai ir bando iš užribio linijos traukti kamuolį, išsitėškia į sieną. Iki skaudžios nelaimės - vienas žingsnis", - akcentavo jis.

Jo teigimu, Klaipėdoje labai reikėtų būtinų matmenų futbolo sporto salės.

"Įsivaizduokite, 10 vyrų turi žaisti futbolo varžybas mažesniame plote, o galėtų žaisti normalioje aikštėje. Žaidimo specifika ir taktika visiškai keičiasi. Be to, kodėl vieni turi treniruotes gerosiose miesto sporto salėse, kai kiti priversti žaisti rungtynes dėžučių dydžio ar mokyklų sporto salėse? Galbūt situaciją šiek tiek pagerės, kai bus pastatyta Klaipėdos futbolo mokykla. Liūdna, kad yra užstrigęs SAB projektas... Kaip mes juokaujame, dabar yra viena išeitis - žaisti "Švyturio" arenoje, tačiau patys puikiai žinote, kokie yra arenos nuomos kaštai.. Turėk pinigų ir bėdos išspręstos, tačiau iš kur pas futbolo mėgėjus tokios milžiniškos lėšos?" - retoriškai klausė M. Jackus.

Kodėl stringa SAB vizija?

Nuo 2017 metų pradėta kalbėti, jog Klaipėdoje turėtų iškilti sporto bazių kompleksas, vadinamoji sporto aikštelių bazė (SAB).

Minėtam sporto objektui numatyta vieta - neveikiančios antrosios Klaipėdos vandenvietės Ryšininkų gatvėje teritorija.

SAB vizija buvo pristatyta Klaipėdos valdininkams. Dėl šio klausimo į uostamiestį buvo atvykę ir su Klaipėdos miesto meru Vytautu Grubliausku buvo susitikę geriausi visų laikų mūsų šalies ledo ritulininkai, buvusios NHL žvaigždės Darius Kasparaitis ir Dainius Zubrus.

SAB'ui yra numatytas 3 hektarų žemės sklypas. Siekiama, kad miestas koncesininkui suteiktų žemės sklypą, o koncesininkas pats projektuotų, statytų ir šį sporto objektą valdytų 15 metų, o vėliau perduotų Klaipėdos savivaldybei.

Teigiama, jei Klaipėdoje iškiltų štai toks sporto objektas, tai gerokai palengvintų trenerių ir sportininkų galvos skausmą dėl sporto salių paieškų. Pagal vizualizaciją, bendras sporto aikštelių bazės plotas - 12 tūkst. kv. m.

SAB'e galėtų glaustis ne tik ledo ritulininkai, rankininkai, krepšininkai, badmintonininkai, bet ir dar bemaž dešimties sporto šakų atstovai.

UŽIMTUMAS. Vadinamojoje "Neptūno" sporto salėje gyvenimas kasdien virte verda - nuo ankstyvo ryto iki beveik vidurnakčio treniruojasi rankininkai, futbolininkai ir krepšininkai, o savaitgaliais vyksta įvairios varžybos - ne tik minėtų sporto šakų, bet ir imtynių, gimnastikos ir kt.

Redakcijos archyvo nuotr.

Vizualizacijoje numatytos multifunkcės rankinio, krepšinio, salės futbolo, teniso, tinklinio, badmintono, skvošo aikštelės, dvi ledo aikštelės, kuriose galėtų glaustis ne tik ledo ritulininkai, bet ir greitojo čiuožimo, dailiojo čiuožimo ir kerlingo atstovai. Taip pat jose galėtų vykti ir masiniai žmonių pačiuožinėjimai. Numatyta ir fitneso sporto salė.

Pagal vizualizaciją yra net 24 rūbinės. Tai būtų didžiausias sporto objektas Baltijos šalyse.

Visgi šis sporto objektas jau kurį laiką yra nugulęs tik popieriuje, pagrindinė to priežastis - nėra patvirtintas Klaipėdos miesto bendrasis planas, kuriame norima patvirtinti, jog minėta Ryšininkų gatvės teritorija būtų skirta būtent šiam sporto objektui.

"Mes, Klaipėdos valdžios atstovai, puikiai žinome Klaipėdos sporto bazių situaciją. Pripažįstame, kad Klaipėdoje reikia sporto bazių, ir darome tam tinkamus žingsnius. Dėl SAB yra du kandidatai, kurie koncesijos būdų imtųsi statyti šį sporto objektą. Tikimės, kad bus patvirtintas Klaipėdos miesto bendrasis planas ir pagaliau ledai pajudės į priekį. Ties tuo klausimu dirbama", - sakė Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis.

Jis priminė, kad Klaipėdoje yra mąstoma ir apie kitas sporto salių alternatyvas, viena iš jų - daugiafunkcė sporto salė Šviesos gatvėje.

"Šis projektas šiek tiek užstrigo dėl pandemijos metu atsivėrusio lėšų stygiaus Klaipėdos miesto biudžete. Tikimės Vyriausybės lėšų injekcijos. Mes su sportininkais dėl sporto salių kontaktuojame, vieningai sutariame, kad jų išties reikia. Tačiau nereikia pamiršti, kad dabar visame pasaulyje siaučia pandemija ir yra tokia ekonominė situacija, kai visiems tenka susiveržti diržus", - sakė A. Cesiulis.

Jis prakalbo ir apie tai, kodėl vadinamosios "Neptūno" sporto salės parketo keitimo nebuvo galima atlikti vasarą, kai komandos dar nesiruošė sezonams.

"Tai tam tikrų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teisinių laiko apribojimų pasekmė. Ilgokai buvo derėtasi su ministerija dėl paramos skyrimo dangai pakeisti, sutartis su ja pasirašyta visai neseniai, joje iš ministerijos pusės buvo nurodytas imperatyvus reikalavimas - dangos pirkimo ir montavimo darbus atlikti iki gruodžio 1 dienos, kitu atveju pinigus reikėtų gražinti atgal. Paminėtina, kad ministerija skyrė tik dalinę paramą, o didžioji finansavimo dalis tenka Savivaldybei. Taigi, mes tikrai suprantame, į kokią nepalankią padėtį patenka sportininkai, tačiau yra taip, kaip yra. Guodžia tai, kad po dangos pakeitimo rankininkai, krepšininkai ir futbolininkai turės nepalyginti geresnes sąlygas varžyboms bei treniruotėms", - akcentavo A. Cesiulis.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder