Migrantai į Vakarus keliauja net karstuose

Migrantai į Vakarus keliauja net karstuose

Užsieniečiai į Lietuvą atvyksta trimis pagrindiniais būdais: legaliai, kaip turistai ar planuodami mokytis, įsidarbinti; juos mums „priskiria“ Europos Sąjunga arba per Lietuvą užsienio šalių piliečiai vyksta nelegaliai, ieškodami geresnio gyvenimo Vakaruose.

Kadangi neseniai pasieniečiams įkliuvo eilinė tokių „keliautojų“ kompanija, „Vakaro žinios“ pasidomėjo, kokiais įdomiais būdais jie atvyksta ir kiek Lietuvai kainuoja jų „viešnagė“ nesėkmingo „tranzito“ atveju.

Iš kur atvyksta „turistai“

Prieš keletą dienų viešumoje pasirodė informacija, kad Kalvarijos pasieniečiai, patikrinę druskininkiečio vairuojamą vilkiką, puspriekabės daiktadėžėse rado nelegaliai į šalį patekusius Vietnamo piliečius.

Pačios puspriekabės talpina nemažą krovinį, tačiau jų daiktadėžės tikrai nėra skirtos nei krovinių, nei juo labiau žmonių, gabenimui. Nepaisant to, puspriekabės šonuose esančiose dėžėse glaudėsi net 15 žmonių.

Šeši asmenys „patogiai“ įsikūrė vienoje daiktadėžėje, kitoje tilpo net devyni. Visi nelegalai, kurių amžius svyruoja nuo 16 iki 47 metų, turėjo Vietnamo pasus, bet neturėjo vizų, suteikiančių teisę legaliai atvykti.

Beje, vietnamiečių „susidomėjimas“ mūsų šalimi mažėja. Jeigu 2017-aisiais nelegaliai Lietuvos teritoriją mėgino kirsti net 41 šios šalies pilietis, tai 2018-aisiais jų buvo tik 13. Iš viso praėjusiais metais pasieniečiai Lietuvoje sulaikė 331 užsienietį, patekusį į mūsų šalį nelegaliai.

Daugiausia, be minėtų vietnamiečių buvo sulaikyta Irako (33), Afganistano (16) ir Šri Lankos (14) piliečių.

Kelionių būdai

„Labiausiai paplitę neteisėtų migrantų kelionės būdai yra lengvųjų automobilių salonuose ar bagažinėse bei krovininio transporto priekabose ir puspriekabėse.

Yra ir kitų, įdomesnių, rečiau pasitaikančių „slėptuvių“, tačiau šios informacijos, dėl darbo specifikos, plačiau komentuoti negalime“, - „Vakaro žinioms“ sakė VSAT Prevencijos skyrius atstovas Rokas Pukinskas.

Pasak pašnekovo, gudrėjant nelegalių kelionių organizatoriams, tobulėja ir pasieniečių naudojamos patikros priemonės: „Kadangi neteisėtų migrantų gali pasitaikyti bet kur, rengiamos specialios operacijos, kurių metu pareigūnai naudoja deguonies ar širdies dūžio matuoklius. Su tokia įranga nesunkiai galima patikrinti net dideles, krovinių pilnas puspriekabes.“

Visgi, R.Pukinsko teigimu, Lietuva laimės ieškantiems Azijos piliečiams kaip buvo, tai ir liko tik tranzitine valstybe: „Būtų tai motina su kūdikiu ant rankų ar 70-metis senolis, visų jų tikslas - Vakarų šalys. Ne retas atvejis, kai neteisėti migrantai, sulaikyti Latvijoje ar Lietuvoje, pasiprašo laikinojo prieglobsčio, o kol šis klausimas sprendžiamas, niekam nieko nesakę, išvyksta.

Tiesa, sulaikymo Europoje atveju jie vis tiek grąžinami arba į kilmės šalį, arba į tranzito valstybę“, - situaciją patikslino VSAT atstovas.

Kiek kainuoja kelionė namo

Šiandien vienam neteisėtam migrantui Lietuvoje parai skiriama 21,06 euro. „Kelionės namo išlaidos labiausiai priklauso nuo to, iš kur asmuo yra atvykęs. Jeigu tai neatsargiai sieną kirtęs Baltarusijos pilietis, jo grąžinimas į kilmės šalį kainuoja tiek, kiek degalų iki pasienio išdegina automobilis.

Jeigu tenka lydėti atvykusiuosius iš toliau, kelionės kaina gali būti 1000 eurų ir daugiau. Visos šios neteisėtų migrantų grąžinimo į kilmės ar tranzito šalį išlaidos apmokamos iš Europos fondo lėšų“, - finansavimo šaltinį įvardino R.Pukinskas.

Didžiausią įtaką kelionės namo trukmei turi asmens dokumentai. „Jeigu sulaikytasis turi galiojantį pasą, jo tapatybę galima nustatyti palyginti greitai. Tokiu atveju, asmuo iš Lietuvos gali būti išsiųstas per porą savaičių.

Sudėtingiau, kai sulaikomi asmenys be jokių dokumentų. Tuomet, remiantis jų pasakojimais, teikiamos užklausos į ambasadas ar garbės konsulus, tikrinama gauta informacija ir t.t.

Šis procesas gali užtrukti ir iki metų, o asmuo visą tą laiką turėtų gyventi Lietuvoje“, - „Vakaro žinioms“ sakė pašnekovas, priminęs, kad už neteisėtų migrantų gabenimą gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Lietuva - ne svajonių šalis


Migracijos departamento atstovai patikslino, kad statistikos apie tai, kiek iš prieglobsčio pasiprašiusių asmenų į Lietuvą atvyko neteisėtai ir kiek jų čia pasiliko, nekaupia. Kita vertus, analizuojant bendrą prašytojų statistiką, galima pastebėti, kad 2018-aisiais pabėgėlio statusas buvo suteiktas 71 Sirijos piliečiui, 18 Rusijos piliečių, 13 Turkijos piliečių ir 4 Tadžikistano, 2 Afganistano ir 1 Azerbaidžano gyventojui.

Migracijos departamentas gavo po keletą Irako ir Šri Lankos piliečių prašymų, tačiau nė vienas šių šalių piliečių pabėgėlio statuso praėjusiais metais negavo. Vietnamo piliečiai, nors ir figūruoja tarp sulaikytųjų, išvis nepateikė nė vieno prašymo.

Pastaroji statistika tik dar kartą patvirtina VSAT pareigūno išsakytus pastebėjimus, kad nepaisant valdžios kalbų apie šalyje gerėjantį gyvenimą, neteisėtiems migrantams Lietuva vis dar yra ne „svajonių šalis“, o tranzitinė, pakeliui į „laimę“ Vakaruose, esanti valstybė, todėl norą čia pasilikti išreiškia retas.

Su neteisėtais migrantais įkliūva ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių gyventojai

„Euronews“ pranešė, kad neseniai du Lenkijos piliečiai mėgino į Didžiąją Britaniją migrantą įvežti karste. Vyrai balandžio pradžioje buvo sulaikyti Šiaurės Prancūzijoje, Pa de Kale departamente.

Jungtinę Karalystę eurotuneliu planavę pasiekti lenkai pasieniečiams teigė, kad sunkvežimio krovinių skyriuje vežami karstai yra tušti.

Lenkais nepatikėję pasieniečiai krovinį nusprendė patikrinti ir viename iš karstų užtiko gyvą Irako pilietį.

Sunkvežimio vairuotojai bandė neigti savo sąsajas su neteisėtu migrantu, tačiau pasieniečiai nustatė, kad žmogus pats negalėtų nei sandariai uždaryti karsto dangčio, nei atidaryti jo iš vidaus.

Įvertinus visas aplinkybes, sunkvežimio vairuotojai gavo 14 mėnesių kalėjimo. Bausmės griežtumui įtakos turėjo ir neeilinis vežimo būdas. Irakiečio vežimas karste buvo įvertintas kaip žmogaus asmenybės pažeminimas.

Dėl migrantų, tiesa - legalių, sunerimę ir Estijos gyventojai. Šios šalies Konservatyviosios liaudies partijos (EKRE) lyderis Martinas Chelmė baiminasi, kad dėl į šalį plūstančių išeivių iš Ukrainos estai savo šalyje gali tapti tautine mažuma.

„Kaip pas mus nėra pabėgėlių? Jau sulaukėme 20 tūkst. ukrainiečių. Tai juk migrantai. Jeigu nieko nesiimsime, estai Estijoje taps tautine mažuma“, - teigė politikas.

M.Chelmė įsitikinęs, kad jeigu įmonės neranda darbuotojų, užuot kvietusios užsieniečius, turėtų didinti atlyginimus estams. „Tai nėra teisinga ir manęs visai nedomina teiginiai, kad esą kitaip vystyti verslo neįmanoma“, - leidiniui teigė partijos lyderis.

Užsieniečiai į Lietuvą atvyksta trimis pagrindiniais būdais: legaliai, kaip turistai ar planuodami mokytis, įsidarbinti; juos mums „priskiria“ Europos Sąjunga arba per Lietuvą užsienio šalių piliečiai vyksta nelegaliai, ieškodami geresnio gyvenimo Vakaruose. Kadangi neseniai pasieniečiams įkliuvo eilinė tokių „keliautojų“ kompanija, „Vakaro žinios“ pasidomėjo, kokiais įdomiais būdais jie atvyksta ir kiek Lietuvai kainuoja jų „viešnagė“ nesėkmingo „tranzito“ atveju.


Iš kur atvyksta „turistai“

Prieš keletą dienų viešumoje pasirodė informacija, kad Kalvarijos pasieniečiai, patikrinę druskininkiečio vairuojamą vilkiką, puspriekabės daiktadėžėse rado nelegaliai į šalį patekusius Vietnamo piliečius. Pačios puspriekabės talpina nemažą krovinį, tačiau jų daiktadėžės tikrai nėra skirtos nei krovinių, nei juo labiau žmonių, gabenimui. Nepaisant to, puspriekabės šonuose esančiose dėžėse glaudėsi net 15 žmonių. Šeši asmenys „patogiai“ įsikūrė vienoje daiktadėžėje, kitoje tilpo net devyni. Visi nelegalai, kurių amžius svyruoja nuo 16 iki 47 metų, turėjo Vietnamo pasus, bet neturėjo vizų, suteikiančių teisę legaliai atvykti.

Beje, vietnamiečių „susidomėjimas“ mūsų šalimi mažėja. Jeigu 2017-aisiais nelegaliai Lietuvos teritoriją mėgino kirsti net 41 šios šalies pilietis, tai 2018-aisiais jų buvo tik 13. Iš viso praėjusiais metais pasieniečiai Lietuvoje sulaikė 331 užsienietį, patekusį į mūsų šalį nelegaliai. Daugiausia, be minėtų vietnamiečių buvo sulaikyta Irako (33), Afganistano (16) ir Šri Lankos (14) piliečių.

Kelionių būdai

„Labiausiai paplitę neteisėtų migrantų kelionės būdai yra lengvųjų automobilių salonuose ar bagažinėse bei krovininio transporto priekabose ir puspriekabėse. Yra ir kitų, įdomesnių, rečiau pasitaikančių „slėptuvių“, tačiau šios informacijos, dėl darbo specifikos, plačiau komentuoti negalime“, - „Vakaro žinioms“ sakė VSAT Prevencijos skyrius atstovas Rokas Pukinskas.

Pasak pašnekovo, gudrėjant nelegalių kelionių organizatoriams, tobulėja ir pasieniečių naudojamos patikros priemonės: „Kadangi neteisėtų migrantų gali pasitaikyti bet kur, rengiamos specialios operacijos, kurių metu pareigūnai naudoja deguonies ar širdies dūžio matuoklius. Su tokia įranga nesunkiai galima patikrinti net dideles, krovinių pilnas puspriekabes.“

Visgi, R.Pukinsko teigimu, Lietuva laimės ieškantiems Azijos piliečiams kaip buvo, tai ir liko tik tranzitine valstybe: „Būtų tai motina su kūdikiu ant rankų ar 70-metis senolis, visų jų tikslas - Vakarų šalys. Ne retas atvejis, kai neteisėti migrantai, sulaikyti Latvijoje ar Lietuvoje, pasiprašo laikinojo prieglobsčio, o kol šis klausimas sprendžiamas, niekam nieko nesakę, išvyksta. Tiesa, sulaikymo Europoje atveju jie vis tiek grąžinami arba į kilmės šalį, arba į tranzito valstybę“, - situaciją patikslino VSAT atstovas.

Kiek kainuoja kelionė namo

Šiandien vienam neteisėtam migrantui Lietuvoje parai skiriama 21,06 euro. „Kelionės namo išlaidos labiausiai priklauso nuo to, iš kur asmuo yra atvykęs. Jeigu tai neatsargiai sieną kirtęs Baltarusijos pilietis, jo grąžinimas į kilmės šalį kainuoja tiek, kiek degalų iki pasienio išdegina automobilis.

Jeigu tenka lydėti atvykusiuosius iš toliau, kelionės kaina gali būti 1000 eurų ir daugiau. Visos šios neteisėtų migrantų grąžinimo į kilmės ar tranzito šalį išlaidos apmokamos iš Europos fondo lėšų“, - finansavimo šaltinį įvardino R.Pukinskas.

Didžiausią įtaką kelionės namo trukmei turi asmens dokumentai. „Jeigu sulaikytasis turi galiojantį pasą, jo tapatybę galima nustatyti palyginti greitai. Tokiu atveju, asmuo iš Lietuvos gali būti išsiųstas per porą savaičių.

Sudėtingiau, kai sulaikomi asmenys be jokių dokumentų. Tuomet, remiantis jų pasakojimais, teikiamos užklausos į ambasadas ar garbės konsulus, tikrinama gauta informacija ir t.t. Šis procesas gali užtrukti ir iki metų, o asmuo visą tą laiką turėtų gyventi Lietuvoje“, - „Vakaro žinioms“ sakė pašnekovas, priminęs, kad už neteisėtų migrantų gabenimą gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Lietuva - ne svajonių šalis


Migracijos departamento atstovai patikslino, kad statistikos apie tai, kiek iš prieglobsčio pasiprašiusių asmenų į Lietuvą atvyko neteisėtai ir kiek jų čia pasiliko, nekaupia. Kita vertus, analizuojant bendrą prašytojų statistiką, galima pastebėti, kad 2018-aisiais pabėgėlio statusas buvo suteiktas 71 Sirijos piliečiui, 18 Rusijos piliečių, 13 Turkijos piliečių ir 4 Tadžikistano, 2 Afganistano ir 1 Azerbaidžano gyventojui.

Migracijos departamentas gavo po keletą Irako ir Šri Lankos piliečių prašymų, tačiau nė vienas šių šalių piliečių pabėgėlio statuso praėjusiais metais negavo. Vietnamo piliečiai, nors ir figūruoja tarp sulaikytųjų, išvis nepateikė nė vieno prašymo.

Pastaroji statistika tik dar kartą patvirtina VSAT pareigūno išsakytus pastebėjimus, kad nepaisant valdžios kalbų apie šalyje gerėjantį gyvenimą, neteisėtiems migrantams Lietuva vis dar yra ne „svajonių šalis“, o tranzitinė, pakeliui į „laimę“ Vakaruose, esanti valstybė, todėl norą čia pasilikti išreiškia retas.

Su neteisėtais migrantais įkliūva ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių gyventojai

„Euronews“ pranešė, kad neseniai du Lenkijos piliečiai mėgino į Didžiąją Britaniją migrantą įvežti karste. Vyrai balandžio pradžioje buvo sulaikyti Šiaurės Prancūzijoje, Pa de Kale departamente. Jungtinę Karalystę eurotuneliu planavę pasiekti lenkai pasieniečiams teigė, kad sunkvežimio krovinių skyriuje vežami karstai yra tušti. Lenkais nepatikėję pasieniečiai krovinį nusprendė patikrinti ir viename iš karstų užtiko gyvą Irako pilietį. Sunkvežimio vairuotojai bandė neigti savo sąsajas su neteisėtu migrantu, tačiau pasieniečiai nustatė, kad žmogus pats negalėtų nei sandariai uždaryti karsto dangčio, nei atidaryti jo iš vidaus.

Įvertinus visas aplinkybes, sunkvežimio vairuotojai gavo 14 mėnesių kalėjimo. Bausmės griežtumui įtakos turėjo ir neeilinis vežimo būdas. Irakiečio vežimas karste buvo įvertintas kaip žmogaus asmenybės pažeminimas.

Dėl migrantų, tiesa - legalių, sunerimę ir Estijos gyventojai. Šios šalies Konservatyviosios liaudies partijos (EKRE) lyderis Martinas Chelmė baiminasi, kad dėl į šalį plūstančių išeivių iš Ukrainos estai savo šalyje gali tapti tautine mažuma.

„Kaip pas mus nėra pabėgėlių? Jau sulaukėme 20 tūkst. ukrainiečių. Tai juk migrantai. Jeigu nieko nesiimsime, estai Estijoje taps tautine mažuma“, - teigė politikas.

M.Chelmė įsitikinęs, kad jeigu įmonės neranda darbuotojų, užuot kvietusios užsieniečius, turėtų didinti atlyginimus estams. „Tai nėra teisinga ir manęs visai nedomina teiginiai, kad esą kitaip vystyti verslo neįmanoma“, - leidiniui teigė partijos lyderis.

Užsieniečiai į Lietuvą atvyksta trimis pagrindiniais būdais: legaliai, kaip turistai ar planuodami mokytis, įsidarbinti; juos mums „priskiria“ Europos Sąjunga arba per Lietuvą užsienio šalių piliečiai vyksta nelegaliai, ieškodami geresnio gyvenimo Vakaruose. Kadangi neseniai pasieniečiams įkliuvo eilinė tokių „keliautojų“ kompanija, „Vakaro žinios“ pasidomėjo, kokiais įdomiais būdais jie atvyksta ir kiek Lietuvai kainuoja jų „viešnagė“ nesėkmingo „tranzito“ atveju.

  1 2 3 4 5 6 7 8  
VSAT nuotr.


Iš kur atvyksta „turistai“

Prieš keletą dienų viešumoje pasirodė informacija, kad Kalvarijos pasieniečiai, patikrinę druskininkiečio vairuojamą vilkiką, puspriekabės daiktadėžėse rado nelegaliai į šalį patekusius Vietnamo piliečius. Pačios puspriekabės talpina nemažą krovinį, tačiau jų daiktadėžės tikrai nėra skirtos nei krovinių, nei juo labiau žmonių, gabenimui. Nepaisant to, puspriekabės šonuose esančiose dėžėse glaudėsi net 15 žmonių. Šeši asmenys „patogiai“ įsikūrė vienoje daiktadėžėje, kitoje tilpo net devyni. Visi nelegalai, kurių amžius svyruoja nuo 16 iki 47 metų, turėjo Vietnamo pasus, bet neturėjo vizų, suteikiančių teisę legaliai atvykti.

Beje, vietnamiečių „susidomėjimas“ mūsų šalimi mažėja. Jeigu 2017-aisiais nelegaliai Lietuvos teritoriją mėgino kirsti net 41 šios šalies pilietis, tai 2018-aisiais jų buvo tik 13. Iš viso praėjusiais metais pasieniečiai Lietuvoje sulaikė 331 užsienietį, patekusį į mūsų šalį nelegaliai. Daugiausia, be minėtų vietnamiečių buvo sulaikyta Irako (33), Afganistano (16) ir Šri Lankos (14) piliečių.

Kelionių būdai

„Labiausiai paplitę neteisėtų migrantų kelionės būdai yra lengvųjų automobilių salonuose ar bagažinėse bei krovininio transporto priekabose ir puspriekabėse. Yra ir kitų, įdomesnių, rečiau pasitaikančių „slėptuvių“, tačiau šios informacijos, dėl darbo specifikos, plačiau komentuoti negalime“, - „Vakaro žinioms“ sakė VSAT Prevencijos skyrius atstovas Rokas Pukinskas.

Pasak pašnekovo, gudrėjant nelegalių kelionių organizatoriams, tobulėja ir pasieniečių naudojamos patikros priemonės: „Kadangi neteisėtų migrantų gali pasitaikyti bet kur, rengiamos specialios operacijos, kurių metu pareigūnai naudoja deguonies ar širdies dūžio matuoklius. Su tokia įranga nesunkiai galima patikrinti net dideles, krovinių pilnas puspriekabes.“

Visgi, R.Pukinsko teigimu, Lietuva laimės ieškantiems Azijos piliečiams kaip buvo, tai ir liko tik tranzitine valstybe: „Būtų tai motina su kūdikiu ant rankų ar 70-metis senolis, visų jų tikslas - Vakarų šalys. Ne retas atvejis, kai neteisėti migrantai, sulaikyti Latvijoje ar Lietuvoje, pasiprašo laikinojo prieglobsčio, o kol šis klausimas sprendžiamas, niekam nieko nesakę, išvyksta. Tiesa, sulaikymo Europoje atveju jie vis tiek grąžinami arba į kilmės šalį, arba į tranzito valstybę“, - situaciją patikslino VSAT atstovas.

Kiek kainuoja kelionė namo

Šiandien vienam neteisėtam migrantui Lietuvoje parai skiriama 21,06 euro. „Kelionės namo išlaidos labiausiai priklauso nuo to, iš kur asmuo yra atvykęs. Jeigu tai neatsargiai sieną kirtęs Baltarusijos pilietis, jo grąžinimas į kilmės šalį kainuoja tiek, kiek degalų iki pasienio išdegina automobilis.

Jeigu tenka lydėti atvykusiuosius iš toliau, kelionės kaina gali būti 1000 eurų ir daugiau. Visos šios neteisėtų migrantų grąžinimo į kilmės ar tranzito šalį išlaidos apmokamos iš Europos fondo lėšų“, - finansavimo šaltinį įvardino R.Pukinskas.

Didžiausią įtaką kelionės namo trukmei turi asmens dokumentai. „Jeigu sulaikytasis turi galiojantį pasą, jo tapatybę galima nustatyti palyginti greitai. Tokiu atveju, asmuo iš Lietuvos gali būti išsiųstas per porą savaičių.

Sudėtingiau, kai sulaikomi asmenys be jokių dokumentų. Tuomet, remiantis jų pasakojimais, teikiamos užklausos į ambasadas ar garbės konsulus, tikrinama gauta informacija ir t.t. Šis procesas gali užtrukti ir iki metų, o asmuo visą tą laiką turėtų gyventi Lietuvoje“, - „Vakaro žinioms“ sakė pašnekovas, priminęs, kad už neteisėtų migrantų gabenimą gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Lietuva - ne svajonių šalis


Migracijos departamento atstovai patikslino, kad statistikos apie tai, kiek iš prieglobsčio pasiprašiusių asmenų į Lietuvą atvyko neteisėtai ir kiek jų čia pasiliko, nekaupia. Kita vertus, analizuojant bendrą prašytojų statistiką, galima pastebėti, kad 2018-aisiais pabėgėlio statusas buvo suteiktas 71 Sirijos piliečiui, 18 Rusijos piliečių, 13 Turkijos piliečių ir 4 Tadžikistano, 2 Afganistano ir 1 Azerbaidžano gyventojui.

Migracijos departamentas gavo po keletą Irako ir Šri Lankos piliečių prašymų, tačiau nė vienas šių šalių piliečių pabėgėlio statuso praėjusiais metais negavo. Vietnamo piliečiai, nors ir figūruoja tarp sulaikytųjų, išvis nepateikė nė vieno prašymo.

Pastaroji statistika tik dar kartą patvirtina VSAT pareigūno išsakytus pastebėjimus, kad nepaisant valdžios kalbų apie šalyje gerėjantį gyvenimą, neteisėtiems migrantams Lietuva vis dar yra ne „svajonių šalis“, o tranzitinė, pakeliui į „laimę“ Vakaruose, esanti valstybė, todėl norą čia pasilikti išreiškia retas.

Su neteisėtais migrantais įkliūva ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių gyventojai

„Euronews“ pranešė, kad neseniai du Lenkijos piliečiai mėgino į Didžiąją Britaniją migrantą įvežti karste. Vyrai balandžio pradžioje buvo sulaikyti Šiaurės Prancūzijoje, Pa de Kale departamente. Jungtinę Karalystę eurotuneliu planavę pasiekti lenkai pasieniečiams teigė, kad sunkvežimio krovinių skyriuje vežami karstai yra tušti. Lenkais nepatikėję pasieniečiai krovinį nusprendė patikrinti ir viename iš karstų užtiko gyvą Irako pilietį. Sunkvežimio vairuotojai bandė neigti savo sąsajas su neteisėtu migrantu, tačiau pasieniečiai nustatė, kad žmogus pats negalėtų nei sandariai uždaryti karsto dangčio, nei atidaryti jo iš vidaus.

Įvertinus visas aplinkybes, sunkvežimio vairuotojai gavo 14 mėnesių kalėjimo. Bausmės griežtumui įtakos turėjo ir neeilinis vežimo būdas. Irakiečio vežimas karste buvo įvertintas kaip žmogaus asmenybės pažeminimas.

Dėl migrantų, tiesa - legalių, sunerimę ir Estijos gyventojai. Šios šalies Konservatyviosios liaudies partijos (EKRE) lyderis Martinas Chelmė baiminasi, kad dėl į šalį plūstančių išeivių iš Ukrainos estai savo šalyje gali tapti tautine mažuma.

„Kaip pas mus nėra pabėgėlių? Jau sulaukėme 20 tūkst. ukrainiečių. Tai juk migrantai. Jeigu nieko nesiimsime, estai Estijoje taps tautine mažuma“, - teigė politikas.

M.Chelmė įsitikinęs, kad jeigu įmonės neranda darbuotojų, užuot kvietusios užsieniečius, turėtų didinti atlyginimus estams. „Tai nėra teisinga ir manęs visai nedomina teiginiai, kad esą kitaip vystyti verslo neįmanoma“, - leidiniui teigė partijos lyderis.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder