Lietuvos futbolo istorija. Pirmas mačas atgavus nepriklausomybę – ginkluoti apsauginiai po langais ir paskutinę naktį gauti pasai

Lietuvos futbolo istorija. Pirmas mačas atgavus nepriklausomybę – ginkluoti apsauginiai po langais ir paskutinę naktį gauti pasai

Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos futbolo rinktinė į tarptautines varžybas grįžo atrankos turnyre į 1994-ųjų pasaulio futbolo čempionatą. Pirmosios rungtynės po sugrįžimo Šiaurės Airijoje įsiminė ne tik solidžiu žaidimu aikštėje, tačiau ir įdomybėmis greta jos.

Pirmas turnyras, į kurį lietuviai pretendavo patekti Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvo 1994-ųjų pasaulio čempionatas Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Lietuvius burtai atvedė į trečiąją atrankos grupę, o ten jų laukė Ispanija, Airija, Danija, Šiaurės Airija, Latvija ir Albanija.

Atranką lietuviai atidarė išvyka į Šiaurės Airiją ir susitikimu 1992-ųjų balandžio 28-ąją su vietos rinktine. Tai buvo ne tik atrankos startas, tačiau ir pirmosios apskritai oficialios rinktinės rungtynės po nepriklausomybės atgavimo.

Tiesa, iki tol Lietuvos rinktinė jau buvo sužaidusi ne vienerias draugiškas bei parodomąsias rungtynes. 1990 metų gegužės 27-ąją Tbilisyje 2:2 sužaidė su Gruzija, o 1991 m. lapkritį įvyko ir Baltijos taurės turnyras, kur lietuviai Klaipėdoje 4:1 įveikė Estiją, o Kretingoje – 1:1 sužaidė su Latvija.

1992 metais iki mačo su Šiaurės Airija lietuviai dar sužaidė dvejas draugiškas rungtynes. Kovo 25-ąją Rydultovuose 0:2 pralaimėjo Lenkijos B rinktinei, o balandžio 14-ąją Vienoje 0:4 nusileido Austrijai.

Simboliška, kad pirmos oficialios rungtynės vyko Šiaurės Airijoje, šalyje, kuri tuo metu susidūrė su panašiomis problemomis, kurias neseniai buvo įveikę lietuviai.

Šalyje vyravo konfliktai dėl nepriklausomybės – šiaurės airiai norėjo likti Didžiosios Britanijos dalimi, o airiai siekė juos prijungti prie savo valstybės.

Nors lietuviai tiesioginių akistatų su pavojais išvengė, tuometinis komandos strategas Algimantas Liubinskas prisiminė neįprastą vaizdelį komandai apsistojus viešbutyje.

„Atskridome į Belfastą, gyvenome uždaroje teritorijoje, o aplink viešbutį vaikščiojo apsauginiai su automatais. Tačiau mes jautėmės saugiai, matėme visur apsaugą, tai tikrai nebuvo kažkokio tokio streso“, – bendraudamas su LRT.lt atsiminė A. Liubinskas.

Algimantas Liubinskas / E. Blaževič/LRT nuotr.

Nedažną situaciją išskyrė ir įvartį tose rungtynėse pelnęs vienas geriausių visų laikų Lietuvos futbolininkų Arminas Narbekovas.

„Jei atmintis nemeluoja, tai ir ten tuo metu vyko neramumai, stovėjo karinės mašinos, bet kažkaip visa koncentracija buvo rungtynėms. Tačiau, aišku, kažkokia įtampa vis tiek buvo.

Neįprasta vis tiek, kai matai žmones su ginklais, o kai neturi papildomos informacijos, tai nėra paprasta. Bet taip jau žmogus sutvertas – kol nieko neatsitinka, viskas lyg ir gerai.

Neramumų rungtynių metu kažkokių nebuvo, viskas buvo normalu. Tarp mūsų vyravo tiesiog sportinis pyktis, noras gerai pasirodyti, laimėti, o kažkokių kitokių dalykų tai nelabai atsimenu“, – pasakojo A. Narbekovas.

Simbolinis momentas nutiko ir rūbinėje prieš rungtynes, čia dalyvavo ir tuometis pirmasis LFF prezidentas Vytautas Dirmeikis.

„Prieš tas rungtynes mums atvežė naujas aprangas, o jas dalino pats prezidentas V. Dirmeikis, pats irgi vieną apsivilkęs, toks įsimintinas momentas. Prezidentu Administratoriumi jį vadinome“, – juokėsi A. Liubinskas.

Pačios rungtynės klostėsi įnirtingai – lietuviai jas pradėjo gana vangiai ir klysdami, o tuo pasinaudoję šeimininkai gana greitai įsiveržė į priekį 2:0. Dar 13-ąją minutę pirmąjį įvartį pelnė Kevinas Wilsonas, o vos po trijų minučių antrąjį įmušė Gerry Taggartas.

Tačiau pamažu mūsiškiai įsitraukė į rungtynes ir, vis gerindami žaidimą, pasiekė savo – prieš pat kėlinio pabaigą rezultatą sušvelnino A. Narbekovas (40 min.), o iškart po pertraukos puikiu baudos smūgiu tašką Lietuvos rinktinei išplėšė Robertas Fridrikas (48 min.).

A. Narbekovo įvartis tapo pirmuoju oficialiu įvarčiu Lietuvos rinktinės rungtynėse po nepriklausomyėbs atgavimo.

Tiek A. Liubinskas, tiek ir A. Narbekovas tikino, jog pirmose oficialiose rungtynėse iškovotą tašką galima vertinti kaip pozityvų rezultatą.

„Pačios rungtynės buvo įnirtingos, baigėsi 2:2, bet pamenu, kad pačioje pabaigoje galėjome ir laimėti, bet geros progos neišnaudojo Robertas Fridrikas. Pasirodėme, sakyčiau, neblogai, buvo kliūčių, bet galėjome ir laimėti“, – pasakojo tuometis rinktinės strategas.

Jam antrino ir pirmojo rinktinės įvarčio oficialiose rungtynėse po nepriklausomybės atgavimo autorius A. Narbekovas.

„Kai žaidi, tas įvartis bet koks, gražus ar ne, bet yra įvartis ir galioja. Buvo smagu ir tada. Kaip pirmas rungtynes sužaidėme tikrai gerai, kalbant iš mūsų pusės. Tuo labiau tai buvo pirmos mūsų rungtynės, išvyka ir iškart pirmas taškas, tai man atrodo, kad viskas buvo teigiamai“, – LRT.lt sakė A. Narbekovas.

 

Arminas Narbekovas / BNS nuotr.

A. Liubinskas taip pat užsiminė, jog nedaug trūko iki to, kad rinktinė į kelionę išvyktų ne visos sudėties. To priežastis – biurokratinės kliūtys.

„Reikia pasakyti, kad buvo didelių kliūčių mums išvykstant į šias rungtynes. Visa laimė, kad tuo metu vidaus reikalų ministras buvo Česlovas Blažys.

Atsimenu, kad Gintarui Staučei pasą padarėme tik antrą valandą nakties, prieš skrydį, buvo problemų su žaidėjų registracija.

Jei ne Č. Blažys – mes nebūtume gavę kai kurių žaidėjų pasų ir būtume išvykę ne visos sudėties“, – atskleidė A. Liubinskas.

Lietuvos rinktinės sudėtis rungtynėse su Šiaurės Airija: Valdemaras Martinkėnas, Arūnas Mika, Stasys Baranauskas, Vladimiras Buzmakovas, Robertas Fridrikas, Valdas Ivanauskas (nuo 88 min. Stasys Danisevičius), Arvydas Janonis, Romas Mažeikis, Arminas Narbekovas, Robertas Tautkus, Valdas Urbonas.

 

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder