Lietuva pratinama prie socialinės lyties

Lietuva pratinama prie socialinės lyties

Baigiantis 2018-iesiems, visuomenei Seimas pasiuntė savo naujametinį pažadą - imtis Stambulo konvencijos svarstymo. Tai Naujųjų metų išvakarėse patvirtino Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė, patikinusi, kad bus organizuojamos plačios diskusijos šia tema. O Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nelaukia ir jau ruošia nacionalinių teisės aktų pakeitimus. Ar tai reiškia, kad sprendimas patyliukais jau priimtas?

Nori diskutuoti?

Dar 2018 m. kovo mėnesį valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga išplatino poziciją neratifikuoti Stambulo konvencijos, nes ji turėtų būti adresuota pirmiausia toms Europos Tarybos narėms, kurios dar neturi sukurto moters apsaugos nuo smurto teisinio indėlio. „Vienintelė naujovė, kurią ši konvencija mums atneštų, - „socialinės lyties“ sąvoka, kuri gali būti dviprasmiškai aiškinama kaip sąvoka, nepripažįstanti žmogaus lyties prigimtine žmogaus ypatybe“, tuomet sakė Ramūnas Karbauskis.

Tačiau dabar valdantieji į konvenciją žiūri daug palankiau ir ketina ją svarstymui teikti pavasario sesijoje. „Taip gali būti. Seime buvo surengta speciali diskusija ir sutarta, kad reikia išsiaiškinti formuluotes, dėl kurių ir kilo visos abejonės. Formuluotė „socialinė lytis“ tikrai neegzistuoja dokumente. Dabar, manau, tikslinga klausimą įtraukti į darbotvarkę. Seimas spręs, ar vystyti toliau diskusiją, ar ne. Yra pageidavimas iš prezidentės, kad šis klausimas būtų pavasario sesijoje. Šiandien sesijos darbų programa dar nėra parengta“, - „Vakaro žinioms“ sakė Seimo vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė.

Pasak jos, „valstiečiai“ niekada nežadėjo stabdyti Stambulo konvencijos ratifikavimo: „Viską nulėmė formuluotės netikslumai. Yra pagrindas išsiaiškinti, ar priežastys yra formuluotės netikslumas, ar kitos problemos. Stambulo konvencija kalba apie smurtą. Tai yra svarbu Lietuvai, Lietuva pasisako prieš bet kokį smurtą. Konvencija tuo pagrindu yra gera.“

Paklausta, ar Lietuvos teisinė bazė per mažai gina moteris nuo smurto, Seimo narė sutiko, kad įstatymuose mums nieko netrūksta. „Yra pakankamai. Tačiau Stambulo konvencija yra tarptautinis teisės aktas, kuris mus įpareigoja. Lietuva, manau, įvertins šią poziciją. Kad neliktų neaiškumų ir abejonių, Seime vyks pateikimas, diskusija svarstymo stadijos, o tada bus priėmimas. Tuomet turėsime galutinį rezultatą“, - sakė R.Baškienė. Tai reiškia, kad atskiros diskusijos su visuomene nebus, kaip ir kiekvienam teisės aktui, visi suinteresuoti asmenys kviečiami teikti pasiūlymus, dalyvauti komitetų klausymuose. Su kritikų kaltinimais, neva politikai patiria spaudimą kuo greičiau ratifikuoti konvenciją, parlamentarė nesutiko: „Nežinau, ar kolegoms daroma kokia įtaka. Nenorėčiau tuo tikėti, nes to neturėtų būti. Yra išsakomos nuomonės ir pozicijos. Tai sveikintina. Bet Seimo narys turi būti atsakingas ir principingas laikytis savo nuomonės.“

Ministerija jau ruošiasi

Kol R.Baškienė tikina, jog visuomenei bus suteikta proga diskutuoti, Vyriausybėje jau vyksta pasiruošimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su Užsienio reikalų ministerija jau yra atlikusios vertinimą, kokius nacionalinius teisės aktus reikėtų keisti ratifikavus konvenciją. Viešai ministras Linas Kukuraitis patvirtino, kad tokie aktai šiuo metu yra rengiami.

Vakar „Vakaro žinioms“ susisiekus su Valstiečių frakcijos lyderiu R.Karbauskiu, šis griežtai patikino, jog dėl konvencijos savo nuomonės nekeičia. „Tikrai nepersigalvojau ir galiu užtikrinti, kad konvencija perspektyvos Seime neturi. Palaikymo sulaukti jai nepavyktų. Tikriausiai yra Užsienio reikalų ministerijos ar prezidentūros kreipimasis, kad būtų atnaujinta diskusija. Į darbotvarkę įtraukti galime, tačiau neabejoju, kad viskas baigsis taip, kaip buvo ir anksčiau. Jokių naujų argumentų neatsirado“, - sakė R.Karbauskis.

Spaudžia prezidentūra ir URM


Ratifikuoti konvenciją dar vasarą Seimui teikė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Paskatinimą priimti Europos Tarybos konvenciją ji argumentavo tuo, kad kas trečia moteris Lietuvoje patiria smurtą. Esą konvencija yra svarbiausias europinis standartas kovai su fizine, seksualine, psichologine ar ekonomine prievarta prieš moteris. Iš karto po tokio prezidentės pareiškimo, į visuomenę kreipėsi Lietuvos vyskupai, primindami, kad Stambulo konvencija iš esmės atkartoja Lietuvos Respublikos teisėje jau įtvirtintas nuostatas, tad šios konvencijos ratifikavimas nepadėtų sumažinti smurto apraiškų skaičiaus, bet sukurtų kitų rimtų problemų. „Dirbtinai konstruojamos socialinės lytys užmaskuotai pateikiamos Stambulo konvencijoje, prisidengiant siekiu apsaugoti moteris. Kilniu smurto prieš moteris užkardymo tikslu visuomenei primetamos ideologinės nuostatos, nederančios su prigimtine žmogaus teisių samprata, ir bandoma konstruoti dirbtinį požiūrį į moterį ir vyrą. Žmogus geriausiai apsaugomas pripažįstant jo prigimtį ir vaidmenį, suteikiant visas galimybes būti savimi, o ne primetant visuomenei iškreiptą požiūrį į lytį“, - rašoma vyskupų kreipimesi.

Neratifikuoti konvencijos Seimo prašė ir šeimas vienijančios visuomenės organizacijos.

Interviu su Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininku Vytautu Budniku:

- Tai, kad Vyriausybėje ruošiami teisės aktai, kuriuos reikės pritaikyti prie konvencijos, reiškia, kad konstruktyvios diskusijos su visuomene tikėtis nereikia, nes sprendimą valdžia jau priėmė?

- Kiek prisimenu, šis pasiruošimas vyksta jau nuo 2013 m., kai konvenciją pasirašė - Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Visą šį laiką buvo bandoma diskutuoti, bet diskusijų tikslas - įtikinti, kad konvencija nekelia jokių grėsmių. Aptakiomis frazėmis kalbama apie kovą prieš smurtą. Tačiau vos prie konvencijos prisėda teisininkai, jie pastebi, kad kai kurie konvencijos straipsniai visiškai nesusiję su smurtu prieš moteris. Pavyzdžiui, straipsnis apie draudimą persekioti dėl lyties tapatybės. Konvencijos tikslas nėra ginti moteris nuo smurto, tikslas - įtvirtinti tam tikras nuostatas, kurios pakeistų mūsų vertybes, praplėstų lyties sąvoką. Reikėtų tai atvirai įvardyti: mūsų nebetenkina mūsų vertybinės nuostatos, reikia įvesti daugiau lyčių ir tai įteisinti teisės aktuose. Gana dangstytis smurtu prieš moteris, stumiant reikalavimus, nesusijusius su smurtu.

Politikai šiandien linksta ten, kur vėjas pučia, ir įgyvendins bet kokį reikalavimą, kurie diktuojami ne tik Lietuvai, bet ir kitoms valstybėms. Kai kurios yra atsparios, o mūsų valstybė pasiduoda bet kokiam reikalavimui. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga žadėjo, kad konvencija nebus ratifikuota, o dabar jų nuostatos keičiasi. Jeigu taip yra, rinkėjai tai įvertins artėjančiais rinkimais. Dabartinėje politikų iniciatyvoje įžvelgiu interesus kažkam įsiteikti.

- Vyriausybė konvencijoje minimą sąvoką „gender“ išvertė ne kaip „socialinė lytis“, o kaip „lytis socialiniu aspektu“. Ar nuo to pasikeis originalios sąvokos prasmė?

- Tai tėra vertimo manipuliacijos. Vertimas buvo tvarkoma ne vieną kartą tam, kad būtų lengviau dangstytis. Bet tai tinka tik nekvalifikuotai visuomenei. Mokslininkai yra pasakę, kad „gender“ reiškia socialinę lytį. Vyriausybei buvo pateiktos rimtų vertėjų pastabos dėl lietuviško vertimo klaidų. Teisininkai sako, kad konvencija bandoma primesti tam tikrą ideologiją.

- Ar sutapimas, kad Stambulo konvenciją ratifikuoti reikalauja tos pačios nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip „Paramos vaikams centras“, „Gelbėkit vaikus“, „SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos“, „Žmogaus teisių stebėjimo centras“, kurios pasisako už Norvegijos vaiko teisių sistemą?


- Pinigai turi daug galios. Tokios nevyriausybinės organizacijos gausiai finansuojamos. Aš nenorėčiau tokių organizacijų vadinti nevyriausybinėmis, jos kaip tik yra vyriausybinės. Tik prisidengusios visuomenės atstovavimu. Nevyriausybinių organizacijų taryboje pusė narių yra valstybės institucijų ir įstaigų atstovai. Ar tai yra savarankiška organizacija, galinti kažką nuspręsti? Ne, tai yra valdžios institucija.

Tokioms organizacijoms lengvai suteikiamas eteris, reklama ir jos formuoja visuomenės nuomonę. Žmonės po truputį pasiduoda: atsisako savo teisių, vertybių ir konstitucinių galių. Tik pagalvokite, kiek darbo turės panašios organizacijos, jeigu konvenciją ratifikuotume. Turės atsirasti priežiūros grupės, kurios stebėtų, kaip konvencija vykdoma. Tam vėl bus skiriami pinigai, o šalia atsiras kritikų, kad situacija tik blogėja, pradės kurtis pagalbą teikiantys specialistai. Kuo daugiau smurto visuomenėje, tuo daugiau joms darbo ir pajamų. Galų gale reikėtų šias organizacijas visiems susirašyti ir žinoti, kad jų nuomonė išankstinė. Nes tai ne organizacijos, tai yra tam tikra verslo kryptis.

Šiandien turime aktyviai kovoti už savo teises. Niekas kitas už mus jų neišsaugos. Jeigu visuomenė nebus aktyvi, jokia organizacija žmonių neapgins prieš naują ideologiją. Visuomenė turi būti ypač aktyvi ir dalyvauti politiniame gyvenime. Kitaip vieną dieną nubusime ir suprasime, kad jokių mūsų teisių nebeliko.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder