2020 m. spalio 21 d. 07:58 val., trečiadienis

Skaityk dabar

Klaipėda - žaliasis uostas: rinkimų lozungai ar reali siekiamybė?

(2)

Klaipėda - žaliasis uostas: rinkimų lozungai ar reali siekiamybė? nuotrauka, foto

UOSTAS. Ruošdamasi Europos Komisijos iniciatyvai iki 2050 metų pasiekti nulinę emisiją ne tik uostuose, bet ir miestuose, Aplinkos apsaugos agentūra parengė tvaraus uosto koncepciją "Klaipėdos uostas - žaliasis uostas", kuri aptariama šiandien vykstančiame Klaipėdos uosto plėtojimo tarybos posėdyje.

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Reklama

Klaipėdiečių širdis turėtų glostyti tai, kad šiandien vykstančiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje, kuriame dalyvauja įvairių ministerijų atstovai, vienas iš svarstomų klausimų - aplinkos apsauga. Ar Aplinkos apsaugos agentūros pristatoma žaliojo uosto koncepcija reali, uosto krovos kompanijų, kurioms reikės ją įgyvendinti, atstovai nieko negalėjo pasakyti, nes apie ją dar nebuvo girdėję. Kai kurios mūsų uosto kompanijos jau seniai naudoja aplinką tausojančias technologijas, tad joms ta žalioji banga jokia naujovė.

Kol kas gražiai, bet labai abstrakčiai skambanti žaliojo uosto idėja primena rinkimų lozungus - padarykime tai, kas jau seniai daroma. "Blogėjanti Baltijos jūros, Klaipėdos regiono ir uosto aplinkos būklė skatina ieškoti naujo požiūrio sprendžiant taršos problemas, todėl didėjant visuomenės lūkesčiams svarbu imtis į būtinas aplinkosaugos permainas nukreiptos vizijos įgyvendinimo", - sako Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) prie Aplinkos ministerijos, parengusios tvaraus uosto koncepciją "Klaipėdos uostas - žaliasis uostas", vadovas Rimgaudas Špokas. Anot jo, šis projektas sustiprintų uosto patrauklumą investuotojams ir leistų naująją lyderystę įtvirtinusiam Klaipėdos uostui tapti sektinu pavyzdžiu likusiam Baltijos jūros regionui. O pradėti, jo manymu, reikėtų nuo kompleksinės uosto poveikio aplinkai stebėsenos.

Esminis klausimas - ar Lietuvos valstybė dabar, kai visame pasaulyje prognozuojamas ekonomikos susitraukimas, bus pajėgi finansuoti tokį projektą? Ką reiškia AAA įsipareigojimas Klaipėdos uostui teikti visokeriopą paramą bei pagalbą, kurios galėtų prireikti jam siekiant tapti unikalios, tvarios bei subalansuotos aplinkos dalimi?

Vyriausybės parama - tik sapnuose

"Kokia dar žalioji banga, pirmą kartą iš jūsų girdžiu. Pirma turiu sužinoti, apie ką kalbama, tik tada galėsiu išsakyti savo nuomonę. Pas mus Birių krovinių terminale ir sandėliai, ir transporteriai uždari. Pas mus ta žalioji banga jau seniai, mūsų net stogai žali (juokiasi). Juk yra tam tikri reikalavimai, mes patys esame to paties miesto gyventojai. Pasigavo tą vieną krovinį ir dabar daro mus visas taršiomis įmonėmis. Iš esmės, jeigu nebūtų tos rūdos, tai nekiltų ir problemų", - kalbėjo Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas.

"Apie žaliojo uosto idėją negirdėjau, gal ką nors praleidau. Norėtųsi, kad mums pirma pristatytų, o paskui svarstytų. Gal sugalvota išleisti pinigų kokiai nors eilinei studijai, gal vėl kažkoks proveržis prasideda. Žinoma, tobulėjimui ribų nėra. Tačiau einant to link reikia žinoti, kad visos tos technologijos brangios. Šiandien mūsų valdžia moka tik skaičiuoti svetimus pinigus, paramos iš jos jokios nesulauksi. Rygos uostuose visos įmonės, diegiančios naujas technologijas, gauna tam tikrą paramą, o pas mus tik rinkliavos renkamos. Apie Vyriausybės paramą gali tik sapnuoti", - sakė Arūnas Tuma, UAB "Kamineros grupė" vadovas.

 


Reklama

 

Rygos uostuose visos įmonės, diegiančios naujas technologijas, gauna tam tikrą paramą, o pas mus tik rinkliavos renkamos. Apie Vyriausybės paramą gali tik sapnuoti.

Arūnas TUMA, UAB "Kamineros grupė" vadovas


 

Elekriniai lokomotyvai jau važinėja

"Kiek mes suprantame globalius procesus žaliųjų technologijų link, tai esame juos seniai numatę ir jau kelerius metus būtent taip ir gyvename įgyvendindami atitinkamus projektus. Bus labai įdomu susipažinti su siūloma žaliojo uosto koncepcija, tačiau labai svarbu, kad prie to būtų einama ne iš puolimo pozicijų, o veikiant kartu, galbūt valstybei labiau skatinant ir prisidedant prie žaliųjų technologijų diegimo uoste ir taip užtikrinant, kad jis neprarastų savo konkurencingumo. Juo labiau kad konkurencinės sąlygos tarp Europos uostų vis dar nėra vienodos. Pavyzdžiui, Roterdame iki šiol nėra taikomas akcizas už uosto veikloje naudojamą dyzeliną, t. y. ten tarsi einama priešinga kryptimi, kai mes be niekieno pagalbos jau važinėjame elektriniais lokomotyvais", - sako Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos "Bega" generalinis direktorius Laimonas Rimkus.

Reklama

Vienas iš "Begos" dar nuo 2016 m. įgyvendinamų projektų yra būtent geležinkelio lokomotyvų modernizavimo programa, tradicinius dyzelinius šilumvežius keičiant robotizuotais elektriniais lokomotyvais. Per šį laikotarpį specializuotas kompanijos "Bega" inžinerinis padalinys sukūrė ir pagamino jau 5 elektrinius lokomotyvus, kurie kasdieniuose uosto krovos procesuose pakeičia dyzelinius šilumvežius ir visiškai eliminuoja sudeginamo kuro emisijas į aplinką.

Skaičiuojama, kad vienas visu pajėgumu dirbantis tradicinis manevrinis dyzelinis šilumvežis per metus į aplinką išleidžia apie 2,4 t įvairių teršalų: anglies, azoto, sieros oksidų, angliavandenilių, kietųjų dalelių. Tuo metu elektriniai lokomotyvai, kurių kompanijoje "Bega" greitu metu dirbs septyni-aštuoni, jokių teršalų į aplinką neišmeta. Tai reiškia, kad per metus yra eliminuojama beveik 20 t emisijų.

L. Rimkus atkreipė dėmesį į tai, kad "Bega" šios emisijų mažinimo krovos procesuose programos ėmėsi niekieno neraginama, 100 proc. tam naudodama savo resursus ir kaštus, nors Europoje yra pavyzdžių, kai valstybės ne tik skatina, bet ir realiai per įvairias finansavimo programas padeda verslams, investuojantiems į CO2 emisijų ar kito poveikio aplinkai mažinimą. Pavyzdžiui, Hamburgo uoste elektrinių vagonų traukimo įrenginių diegimas skatinamas mažinant infrastruktūros mokesčius.


 

"Bega" šios emisijų mažinimo krovos procesuose programos ėmėsi niekieno neraginama, 100 proc. tam naudodama savo resursus ir kaštus.

Laimonas RIMKUS, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos "Bega" generalinis direktorius

Reklama

 


 

Be emisijų eliminavimo geležinkelio procesuose, "Bega" to paties siekia ir laivų krovos srityje. 2019 m. pabaigoje kompanija įsigijo naujos kartos elektrinį kraną, kuris ne tik neturi poveikio aplinkai, bet ir, atlikdamas tam tikrus manevrus, gali gaminti elektros energiją. Svarbu ir tai, kad ši uosto kompanija pagal sutartis su tiekėjais jau kelerius metus iš eilės visiems savo procesams naudoja elektros energiją, pagaminamą iš atsinaujinančių energijos išteklių ir taip prisideda prie žaliosios energetikos plėtojimo.

NULIS EMISIJŲ. Naujausias "Begos" inžinierių kūrinys išskirtinis tuo, kad šis elektrinis lokomotyvas turi galingą ličio jonų akumuliatorių ir darbo metu yra visiškai nepriklausomas nuo išorinių stacionarių elektros šaltinių, be to, dalį energijos pasigamina pats dėl ant antstato stogo sumontuotos 4 kW galios saulės jėgainės.

"Siekdami dar labiau gilinti savo kompetencijas aplinkosaugos bei kitose srityje, pritraukti specialistus, mokslininkus kurti ir įgyvendinti įvairius inovacinius projektus, tapome vieni iš Lietuvos jūrinio klasterio steigėjų. Ši verslo ir mokslo platforma savo veikla bei projektais būtent ir orientuojasi į tvarų jūros išteklių naudojimą, pažangiai pramonei aktualių kompetencijų stiprinimą, švariųjų technologijų kūrimą bei kitus ambicingus tikslus ir mums yra svarbu būti viso to dalimi", - sako L. Rimkus.

Būklė aplinkosaugininkų akimis

Reklama

Klausimas, ar AAA žinomi Lietuvos uoste jau seniai įgyvendinami aplinką tausojantys projektai, liko neatsakytas. Atsakymus į kitus "Vakarų ekspreso" klausimus parengė AAA atstovė ryšiams su visuomene Lina Gaidžiūnaitė.

Kodėl būtent dabar pristatoma žaliojo uosto idėja? Ar tai nėra reklaminė politinė akcija, nukreipta prieš Klaipėdos uoste dirbančias krovos kompanijas artėjant rinkimams į Lietuvos Seimą?

AAA nėra politiką formuojanti institucija. Dėl blogėjančios Baltijos jūros, Klaipėdos regiono ir uosto aplinkos būklės ilgą laiką buvo ieškoma efektyvių taršos mažinimo sprendimo būdų, o bendrovės "Grigeo Klaipėda" atvejis tik dar labiau paskatino nedelsiant imtis į aplinkosaugą nukreiptų permainų įgyvendinimo.

Kaip AAA vertina dabartinę situaciją Klaipėdos uoste? Ar palyginti su kitais Europos uostais jis kuo nors stipriai atsilieka?

AAA vykdomo valstybinio monitoringo duomenimis, pastaruoju 10 metų laikotarpiu Lietuvos Kuršių marių ir Baltijos jūros dalis nuolat nesiekia geros ekologinės būklės, kito tik tarp vidutinės ir labai blogos būklės. Bloga ir labai bloga ekologinė būklė nustatyta ir Klaipėdos sąsiauryje, kuriame įsikūręs Klaipėdos uostas.

Jame blogą cheminę būklę kasmet lemia tokios aptinkamos medžiagos kaip sunkieji metalai, naftos angliavandeniliai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, fenoliai, ftalatai, perfluorinti junginiai, tributilalavas. Stebėjimo tyrimų duomenys rodo, kad kai kurios cheminės medžiagos aptinkamos Baltijos jūros ir Kuršių marių gyvuosiuose organizmuose.

Reklama

LYDERYSTĖ. Norima, kad Klaipėdos uostas, būdamas Baltijos šalių uostų lyderiu krovos srityje, taptų lyderiu ir aplinkosaugos srityje.

Nors daugiausia tokią būklę lemia Nemunu atnešama tarša, tačiau prie taršos prisideda ir Klaipėdos sąsiauryje esantys taršos šaltiniai: pramonės įmonės, laivyba. Klaipėdos uostas sparčiai auga, intensyvėja jame vykdoma veikla, todėl jis pagal savo ekonominius/gamybinius rodiklius tapo Baltijos regiono lyderiu. Tačiau tuo pat metu griežtėja aplinkosauginiai reikalavimai, o kartu išaugo ir visuomenės nepasitenkinimas dėl didėjančio dulkėtumo, triukšmo, kvapų, todėl iškilo poreikis sumažinti aplinkos taršą ir pagerinti gamtinę bei gyvenamąją aplinką Klaipėdos regione, Kuršių mariose ir Baltijos regione.

Europos uostams būdingos panašios problemos: oro kokybė, triukšmas, energijos suvartojimas, atliekos ir jų tvarkymas, bendravimas su vietos bendruomene, vandens kokybė ir kt. Klaipėdos uostas gali tapti pirmuoju pokyčių uostu - žaliuoju uostu tiek Baltijos regione, tiek Europoje, jeigu tik bus ryžtingai ir nuosekliai įgyvendinamos į aplinkosaugą nukreiptos priemonės.

Pavyzdys kitiems Europos uostams

Kokia to žaliojo uosto esminė idėja? Būtų gerai, kad pateiktumėte nors vieną konkretų pavyzdį, kas uoste turėtų būti padaryta.

Žaliojo uosto idėja - tai visai Lietuvai svarbus strateginis projektas, kuris užtikrintų stiprų Klaipėdos uosto lyderio statusą Baltijos regione, taptų sektinu pavyzdžiu kitiems Europos uostams ir žymiai sumažintų Klaipėdos ir Baltijos jūros regiono taršą. Šis projektas - tai precedento neturintis žingsnis ES žaliojo kurso link. Jis pasižymi šiuolaikišku ir moderniu požiūriu bei sprendimais. Žaliojo uosto projekto įgyvendinimas suteiks naudą valstybei, visuomenei ne tik ekonomine, ekologine, bet ir vertybine prasme.

Reklama

Esminė žaliojo uosto idėja - uosto veiklos pertvarkymas į draugišką gamtai bei gyventojams, paversti uostą atviru visuomenei. Jame turėtų būti vykdoma maksimali aplinkos ir emisijų 24/7 stebėsena, tiesiogiai prieinama visuomenei, atliekami dulkėtumo, triukšmo, taršos emisijų, vandens vartojimo kiekio, nuotekų valymo, elektros suvartojimo matavimai, atliekų surinkimas ir jų panaudojimas. Taip pat jame turėtų būti vykdomi aplinkosaugos projektai: vėjo užuolaidos, kelių plovimas, nuotekų surinkimas ir valymas, dyzeliai keičiami į elektromobilius, gumos/odos juostos. Visa tai gali būti pasiekiama bendromis jėgomis, suvienijus visas interesų grupes bendram tikslui, Susisiekimo ministerijos, Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, nevyriausybinių organizacijų dalyvių bendradarbiavimo dėka.

Žaliojo uosto idėjos įgyvendinimas gali trukti iki 10 metų. Visų pirma reikia parengti aplinkos apsaugos programą su ilgalaikiais tikslais ir rodikliais, stiprinti aplinkos stebėseną, kuri leistų vertinti uosto veiklos pažangą ir imtis veiksmų operatyviai reaguojant į blogėjančias ar ekstremalias situacijas.

Pirmasis smuikas - Uosto direkcijai

Kodėl į tos idėjos pristatymą nebuvo pakviestos uosto krovos kompanijos? Ar su jomis bus vėliau diskutuojama atskirai?

Norime pabrėžti, jog žaliojo uosto idėjai įgyvendinti tiesiog būtinas bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas tarp visų interesų grupių: Uosto direkcijos, verslo ir aplinkosaugos institucijų siekiant rasti geriausius ir efektyviausius sprendimus, kurie suderintų verslo galimybes bei tikslus ir gamtos poreikius bei jos apsaugą, todėl dialogas su uosto įmonėmis yra neišvengiamas. Juk jos yra uosto dalis.

Dar tik pradinis žaliojo uosto idėjos etapas. Birželio 30 d. AAA oficialiai kreipėsi į Uosto direkciją su pasiūlymu inicijuoti naują Klaipėdos uosto viziją "Klaipėdos uostas - žaliasis uostas" kviečiant prisidėti prie būtinų į aplinkosaugą nukreiptų permainų įgyvendinimo, kadangi svarbiausią vaidmenį įgyvendinant šią idėją turėtų atlikti Uosto direkcija.

 


 

Žmonės tampa sąmoningesni, daugiau rūpinasi aplinka, kurioje gyvena. Tai sveikintinas dalykas. Manau, mūsų pirmoji reakcija yra bloga dėl išgąsčio.

 Artūras DRUNGILAS, Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius


 

Žaliojo uosto idėja oficialiai pristatyta liepos 2 d. Klaipėdoje vykusio Europos Komisijos nario, atsakingo už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę, Virginijaus Sinkevičiaus ir aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos susitikimo su uosto vadovais metu. Idėjai pirmiausia turi būti pritariama aukščiausiu politiniu lygmeniu ir tik tada organizuojamos su idėjos įgyvendinimu susijusių interesų grupių diskusijos, rengiami konkretūs strateginiai tikslai, įgyvendinimo planai ir priemonės.

Ritasi ir į kitus uostus

Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas sako, kad Uosto direkcijos susitikime su eurokomisaru ir Aplinkos ministerijos atstovais buvo kalbama apie tai, jog būtų gerai pirmauti ne tik krovos, bet ir aplinkos inovacijų srityje. "Tai tebuvo tik deklaracija. Iš esmės apie tai bus kalbama Uosto plėtojimo tarybos posėdyje, kuriame visi galės išsakyti savo nuomones. Mūsų susitikimo metu apie dabartinę uosto padėtį nebuvo kalbama, kritikos, kad mūsų uostas nežalias, irgi nebuvo. Buvome pagirti už tai, kad esame lyderiai Baltijos jūroje krovos atžvilgiu. Kalbėjome apie Europos Komisijos patvirtintą programą iki 2050 metų pasiekti nulinę emisiją ne tik uostuose, bet ir miestuose. Todėl jau šiandien reikia galvoti, kaip diegti naujausias technologijas. Turime žvelgti į ateitį, o ne į praeitį ir dabartį", - sakė jis.

Pasak A. Drungilo, žaliojo uosto esmė - nulinė tarša, žalios energetikos naudojimas, neatsinaujinančių energetikos šaltinių taupymas. Plėtojimo tarybos posėdyje Energetikos ministerija pristatys 700 megavatų vėjų jėgainių parką Baltijos jūroje, kurį numatoma pradėti realizuoti 2023 metais, bus svarstoma, kaip uostas galėtų prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo.

"Ypač tie dalykai yra aktualūs uostuose, kurie yra miestuose. Mūsų uoste jau modernizuojama krovos įranga. Jau turime gerų pavyzdžių: ir robotizuotus elektrinius lokomotyvus, ir elektra maitinamus kranus, kurie nuleisdami krovinį dėl jo svorio generuoja elektrą, kuri naudojama keliant krovinį. Tai daro mūsų krovos kompanijos. Uosto direkcija stato infrastruktūrą, kuri sąveikauja su aplinka per veiklą", - kalbėjo A. Drungilas.

Jo manymu, ta žalioji banga nėra susijusi su artėjančiais rinkimas, nes ji atsirito ne tik į mūsų uostą, bet ritasi ir į Lenkijos, ir į Vokietijos uostus. Pasak jo, šis procesas prasidėjo maždaug prieš dvejus metus. "Žmonės tampa sąmoningesni, daugiau rūpinasi aplinka, kurioje gyvena. Tai sveikintinas dalykas. Manau, mūsų pirmoji reakcija yra bloga dėl išgąsčio. Į Klaipėdos uostą žmonės atvyksta pasikalbėti ir apie gerus dalykus. Mes augome esant kultūrai, kai į bet ką, kas atvažiuodavo, buvo žvelgiama kaip į revizorių, auditorių, atvykusį mūsų bausti. Aplinkosaugininkai pristato savo vizijas, o mes informuosime, ką jau turime uoste", - sakė A. Drungilas.

Džiaugiamasi, kad pasirinktas uostas

"Baltija yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, todėl jos ekologinės būklės gerinimas - vienas svarbiausių mano darbo Europos Komisijoje prioritetų, - sako eurokomisaras V. Sinkevičius. - Turime suvokti, kad jūros užterštumą lemia ne tik tiesioginis jos ir pakrančių šiukšlinimas, bet ir tai, kaip mums sekasi tvarkytis su taršos problemomis sausumoje. Tad šalia labai svarbių iniciatyvų, tokių kaip Klaipėdos žaliojo uosto vizija, turime burti plačią visų Baltijos jūros regiono šalių koaliciją." Komisaro teigimu, rugsėjo pabaigoje planuojama į Palangą sukviesti šių šalių aplinkos ir žemės ūkio ministrus pasirašyti deklaraciją, kuria bus įsipareigota konkrečiais veiksmais mažinti jūros taršą.

"Permainos aplinkosaugos srityje, kaip rodo pastarojo meto pasaulinės tendencijos, yra būtinos ir neišvengiamos. Visų pirma tai leistų sumažinti aplinkos taršą ir pagerinti gamtinę bei gyvenamąją aplinką Klaipėdos regione, Kuršių mariose ir Baltijos jūroje", - sako aplinkos ministras K. Mažeika.

"Džiaugiamės, kad pasirinktas būtent uostas, įsiklausantis ir suprantantis, kad žaliasis kursas yra esminis konkurencingumo elementas. Siūloma gerų idėjų, kurios, neabejoju, bus konkretizuotos, ir ši diskusija bus išplėtota į atitinkamą programą su konkrečiais veiksmais ir priemonėmis", - sako susisiekimo viceministras Gytis Mažeika.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

>

2020-07-14   11:41

IP: 172.69.190.72

Anekdotas, kolchoznikai ir Klaipeda-uostas.

P.S Kaip manot kodel bemaz visi neiskus-buve-pakabinti-kgb-milicinikai-komuniagos,ainiai, ... nutupe Klaipedos uoste?Kodel,"staiga",gal "senam armenui parekomendavus",manau ne uz veltui,juk ,"rinkimai",kainavo,supuole i "tarybas" Klaipedoje?Negi, "verslininkai-kolukieciai",neturi ka veikti,ar jau nebeturi,beliko tik Klaipeda-Lietuva-Europos sajunga MELZTI ???

2020-07-09   15:32

IP: 162.158.158.67

1. Laivas SŪDUVIS stovės prie Pilies tilto, Dangės kairėje krantinėj. REGATOS vietoj.

2. Laivas „SŪDUVIS” bus „UŽKONSERVUOTAS”, o ne „NURAŠYTAS”.

Tiems, kas skaito komentarus tinklaraštyje ir jau žino kur stovi Smiltynėje „NURAŠYTAS” laivas „KOLYMA”, rekomenduojame nuvykti dar į Klaipėdos geležinkelio stotį ir apžiūrėti „UŽKONSERVUOTĄ” juodą garvežį…

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Skaityk dabar

Pateko į itin rimtą užnugarį turinčių veikėjų pinkles nuotrauka, foto

Spalio pradžioje FNTT, STT, Teisėjų tarybai ir pačiam prezidentui Gitanui Nausėdai iš...

„Lenkams jūreiviams nereikia izoliuotis, rumunams ir estams – nereikia, latviams reikia, bet...

Jūreiviai dėl koronaviruso jaučiasi tarsi kaliniai: „uždaryti“ laivuose, o sugrįžę – namuose nuotrauka, foto

"Greičiau jau pasaulinis klimato atšilimas padarys savo darbą ir mes turėsime istorinių...

Istorinių laivų uostas iš Klaipėdos iškeltas į Švėkšną nuotrauka, foto

Gražiausi gėlių žiedai ir nuoširdžiausi sveikinimo žodžiai šiandien skrieja vienos prasmingiausių profesijų...

Nausėdos auklėtoja prezidentą prisimena iki šiol: „Jis buvo mano atrama“ nuotrauka, foto

Šiandien Vyriausybė spręs dėl visų savivaldybių skirstymo į zonas nuotrauka, foto

Lietuva, Jau šiandien Vyriausybė spręs, kaip pagal konkrečius koronaviruso rodiklius suskirstyti visas...

Trečiadienio horoskopas 12-ai zodiako ženklų nuotrauka, foto

Įvairybės, Dangaus kūnai:

Spalio 21-oji Lietuvoje ir pasaulyje nuotrauka, foto

Įvairybės, Dangaus kūnai: saulė teka 8.00 val., leidžiasi 18.05 val. Dienos ilgumas 10.05...

Virusas keičia KMT turnyro planus nuotrauka, foto

Sportas, Dėl COVID-19 viruso Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) turnyro serijos pradėti niekaip negali...

Įvairybės, Paskelbta prieš 1 val.

Įvairybės, Paskelbta prieš 2 val.

Sportas, Paskelbta prieš 5 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...