2019 m. balandžio 18 d. 20:03 val., ketvirtadienis

Skaityk dabar

Europos ateitis su klaustuku

Europos ateitis su klaustuku nuotrauka, foto

© Respublika

Sausakimšoje Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje trečiadienį vyko konferencija „Kaip išsaugoti Europą?“. Akademinė ir politinė paskata surengti šią konferenciją, pasak organizatorių, buvo būtinybė aptarti Europos Sąjungos padėtį gilėjant jos krizei ir artėjant Sąjungos politinį veidą neišvengiamai pakeisiantiems ES parlamento rinkimams.

Visi, susirūpinę Europos Sąjungos išlikimu ir sekantys joje vykstančius procesus, šiandien supranta, kad artimiausiu laiku spręsis jos ateities klausimas. O Lietuva, pasak pranešėjų (prof.Vytautas Radžvilas, dr. Mindaugas Stoškus, Vytautas Sinica, Martynas Katelynas, Dovilas Petkus, dr. Arūnas Svitojus), lieka visoje Europos Sąjungoje verdančių diskusijų dėl Sąjungos ateities nuošalėje. Šalies politikai sąmoningai stengiasi neužimti jokios pozicijos ir išlaukti, kokį likimą jai paruoš Europos galingieji. Nors seniai turėjo būti suprasta, kad geopolitinių pokyčių ir augančios įtampos tarp ES ir NATO akivaizdoje Lietuva gali išlikti tik tuo atveju, jei pati imsis iniciatyvos spręsti savo likimą, kaip tai prieš tris dešimtmečius padarė Sąjūdis.

Keletas minčių iš filosofo, publicisto dr. Vytauto Rubavičiaus pranešimo

V.Rubavičius savo pranešime daug dėmesio skyrė įvairioms skirtims, kurios skaido ES. „Skirtį sunku aiškiai apibrėžti, tačiau įmanoma nusakyti, - kalbėjo V.Rubavičius. - Vienoje pusėje žmonės, idėjos, valstybės, kurioms svarbu nacionalumas, suverenumas, valstybingumas, kurie yra įsitikinę, kad būtina puoselėti tautos, kaip suvereno, nuovoką bei jauseną. O kitoje - žmonės, tuos dalykus laikantys moderniam žmogui nebūdingomis ir kuo greičiau būtinomis įveikti atgyvenomis, trukdančiomis „atsiverti pasauliui“, „europėti“ ir „globalėti“. Skirtis yra ir tarp dviejų ES raidos vaizdinių - vieni būsimą Europą įsivaizduoja kaip gyvybingą nacionalinių valstybių ir suverenių tautų politinį kultūrinį darinį, kurioje didžiausias turtas ir gyvybingumo šaltinis yra nacionalinės kultūrinės kūrybos energija ir vaisingas tėvynėse įsišaknijusių kultūrų bendravimas, o kiti tą Europą įsivaizduoja kaip federacinę ar unitarinę kosmopolitinę Europą, kuri visokiais būdais kratosi kultūrinio įsišaknijimo, gimtiniškumo, skelbdama pasauliui, esą tautos yra tik socialiniai konstruktai, neturintys jokios realios esmės nei prasmės. Kol kas daugelio šalių politiniai elitai, pirmiausia ES politinis biurokratinis elitas, europietiškojo kosmopolitizmo viziją, paremtą gero gyvenimo gundymu, stengiasi įgyvendinti taip, kad valstybinės tautos net nepajustų, kaip jos iš suverenų virto kultūrinėmis bendruomenėmis bei Europos liaudimi“.

Pasak V.Rubavičiaus, esminis šių dienų su skirtimi susijęs įvykis, paveiksiantis ES politiką ir jos narių raidą - „Brexit“. Juk visiškai akivaizdu, kad pagrindinė britų sprendimo trauktis iš ES priežastis - suverenas, suverenitetas ir valstybingumas.

Kalbėdamas apie NATO ir Europos Sąjungą, V.Rubavičius sakė: „Stodami į ES ir NATO niekaip negalėjome suvokti ES tvirtinamos išvalstybinimo ir išsuvereninimo politikos, taip pat ir sudėtingų ES ir NATO vadovaujančių elitų santykių. Supratimas natūraliai vėluoja. Niekas nenori silpnos ES, tačiau jau šiuo metu aišku, kad ES raidai naujos gyvybės gali suteikti tik sparti europinio vadovaujančio elito kaita. Būtina naujomis sąlygomis atsigrįžti į pirminį ES kūrėjų ideologinį pagrindą - krikščioniškomis vertybėmis grįstą, aiškiai suvereno ir suvereniteto reikšmę suvokiančių nacionalinių valstybių sąjungą, kurios saugumui svarbiausia yra NATO institucija. ES raida ir plėtra vyko vis daugiau suverenių valstybinių galių perkeliant Briuselin, taip pat į įvairių niekieno nerinktų tarptautinių organizacijų būstines, šitaip vis sparčiau įgyvendinant federalizacijos viziją. Tačiau NATO buvo ir iki šiol yra suverenių valstybių sąjunga. Tad ES plotmėje valstybės išsisuverenina ir išsivalstybina, o NATO plotmėje - išlaiko suverenitetą. Galima numanyti, kad toks NATO vaidmuo naujojo ES elito buvo suvoktas kaip trukdis numatytam raidos scenarijui įgyvendinti. Todėl buvo išplėtota ES „taikaus nusiginklavimo“ politika, karines išlaidas perkeliant ant JAV pečių.“

O ką apie valstybinį suverenitetą galvoja mūsų politinis bei ekonominis elitas? „Jų mąstymas regimas veiksmuose, - sakė V.Rubavičius. - Suskubta besąlygiškai pasirašyti JT Migracijos paktą, kuris akivaizdžiai įtvirtina naujas galimybes riboti valstybinį suverenitetą. Kaip tik dėl to tą paktą atsisakė pasirašyti Jungtinės Valstijos. Lietuvai apie jokius suverenitetus galvoti nereikia, nes jai iškilusi daug svarbesnė užduotis - mūsų prezidentės Dalios Grybauskaitės „pasaulinė“ karjera. O ji ne taip jau menkai priklauso nuo šiuo metu dar tebevaldančio europinio politinio elito, nuo Ž.K.Junkerio ir A.Merkel, kurie yra aršiausi visokių migracijų skatintojai.

Žymos: brexit

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Skaityk dabar

Dėl orios pensijos teks labai pakovoti nuotrauka, foto

Vis daugiau Lietuvos gyventojų apie pensiją susimąsto tik tada, kai ji ...

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis balandžio 14-ąją atvšventė savo 62-ąjį gimtadienį ir paminėjo ketverių...

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis: „Buvau laimingas žmogus, dabar - tik žmogus“ nuotrauka, foto

Seimas, visą savo istoriją daręs pertraukas paprastai tik tarp rytinio bei vakarinio...

Kur per pertraukas traukia seimūnai? nuotrauka, foto

Klaipėdiečiai menininkai drabužių dizainerė Sonata ir garso, šviesų bei vaizdo kūrėjas Henrikas...

Žižiai į savo mišką važiuoja su kastuvu ir fotoaparatu nuotrauka, foto

Tarptautinė diena be lifto skatina žmonių fizinį aktyvumą nuotrauka, foto

Lietuva, Lipimas laiptais yra paprastas būdas padidinti savo kasdienio fizinio aktyvumo lygį, net...

Klaipėdietės neatsilaikė prieš LSU nuotrauka, foto

Sportas, Rungtynėmis Kaune tarp Lietuvos sporto universiteto (LSU) ir Klaipėdos universiteto (KU) prasidėjo...

Šokančios Baltijos rankos - Eduardo Balsio gimnazijoje nuotrauka, foto

Renginiai, Finišavo Trečiasis Tarptautinis fortepijoninės muzikos festivalis. Drąsiai jį galime vadinti kultūriniu reiškiniu...

„Nenoriu ugdyti paklusnių vergų“ nuotrauka, foto

Švietimas, Praėjusią savaitę kultūros srityje labiausiai nusipelniusiems pedagogams buvo įteikti Karalienės Luizės medaliai....

Sportas, Paskelbta prieš 1 val.

Švietimas, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...