Europarlamentarų algoms krizė negresia

Europarlamentarų algoms krizė negresia

Kai pasaulį apėmusi koronaviruso sukelta ekonominė krizė, paliekanti žmones be darbų ir pragyvenimo šaltinių, kyla noras skaičiuoti svetimus pinigus. Pavyzdžiui, 705 europarlamentarų.

Briuselio gremėzdiškas biurokratinis aparatas, pravardžiuojamas dinozauru, nespėjo labai operatyviai reaguoti į ES valstybes ištikusias problemas. Tačiau europarlamentarų algos dėl to nė kiek nenukentėjo.

„Vakaro žinios“ neseniai klausė Seimo narių, ar jie ketina solidarizuotis su Tauta ir susimažinti algą. Nė vienas nepasikuklino atmesti šio varianto. Tad gal kitaip mąsto Europos Parlamento nariai, kurie taip dažnai šneka apie solidarumą?

ES šalių BVP toks žingsnis beveik nepaveiktų, bet piliečiai už tokį gestą politikų tikrai nesupeiktų.

Tad šiandien aiškinamės, ką apie tai galvoja Lietuvos europarlamentarai.

Skaičiuoja asistentus

Europos liau-dies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai priklausantis profesorius Liudas Mažylis sakė, jog europarlamentarų atlyginimus būtų galima sumažinti, bet tai reikėtų spręsti sistemiškai:

„Visada reikia apie tai galvoti - gal galima turėti kiekybiškai mažiau, bet gerą kokybę. Ne tik algos, bet ir valdininkijos, biurokratijos ir atstovavimo Europos Parlamente prasme. Tiesa, sakoma, jei bus mažiau europarlamentarų, bus mažiau demokratijos. Kita vertus, viskas priklauso nuo konkretaus žmogaus.

Kažkas iš kraštutinių radikalų euroskeptikų jau vasarį iškėlė idėją - dirbkime per krizę visuomeniniais pagrindais. Nemanau, kad toks visai neapmokamas darbas pasiteisintų.“

Tačiau vis vien graudu, kai europarlamentarai vien dienpinigiams kasdien gaudavo apie 320 Eur, o Lietuvoje savarankiškai dirbę piliečiai už visą karantino mėnesį gaus tik 257 Eur paramos.

„Pragyvenimo lygis Europos Sąjungos valstybėse nėra vienodas, - sutiko L.Mažylis. - Neturtingų valstybių europarlamentarai už padėjėjams skirtus pinigus gali daugiau padėjėjų įdarbinti, o turtingo Liuksemburgo europarlamentarai padėjėjų turi mažiau, nes už mažesnes algas nerastų darbuotojų.“

Ir tikrai. Nors visų šalių europarlamentarai savo patarėjų komandai išlaikyti kas mėnesį gauna apie 25 tūkst. Eur, L.Mažylis už tiek pinigų įdarbina 8 padėjėjus, o lietuvio kolega iš daug turtingesnio Liuksemburgo - tik 4 asistentus.

Ar turtingesnių ES valstybių piliečiai negalėtų bent per krizę mums labiau padėti?

„Tai gražu, bet nežinau, ar įmanoma, - svarstė L.Mažylis. - Neįsivaizduoju mechanizmo, kuris lieptų prancūzams laikinai susispausti ir leisti Lietuvai ar Lenkijai ekonomiškai išsiveržti į priekį.

Aš pats teikiu asmeninę labdarą, bet, mano įsitikinimu, tai nėra tas dalykas, apie kurį reikėtų viešai skelbti. Iš labdaros reklamos nedarau. Tai mano principinis apsisprendimas.“

Dirba daug

EP socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijoje dirbantis Juozas Olekas, išgirdęs apie europarlamentarų algų savanorišką susimažinimą, atsakė taip:

„Visos idėjos yra įmanomos, tik negirdėjau, kad Europos Parlamente būtų apie tai diskutuojama. Mūsų darbo intensyvumas dirbant nuotoliniu būdu net suintensyvėjo, posėdžių net šiek tiek daugiau.“

Jei darbų padaugėjo, lyg ir nelogiška būtų patiems siūlytis - sumažinti mums algas.

„Be to, europarlamentarams, dirbantiems nuotoliniu būdu, neišmokami pinigai už viešbučius, transportą. Tų pinigų mums jau nemoka. Lieka tik grynas atlyginimas. Lietuva irgi gaus paramos iš Europos Centrinio Banko, iš Europos stabilizavimo fondo, tik neaišku, kaip tie pinigai bus panaudoti.

Mes, socialdemokratai, manome, kad geriausia parama - skirti pinigų kiekvienam savo šalies piliečiui tiesiogiai, kad tuos pinigus išleistų kirpyklose, parduotuvėse ir taip skatintų atsigauti vartojimą. Dabar girdime, kad pinigų yra, bet jie žmonių nepasiekia. Žmonės sako - nors imk ir eik banko plėšti.“

J. Olekas sako, kad iš savo kišenės yra paaukojęs pinigų į kelis labdaros fondus.

Atiduoda dvi algas

Europarlamentaras, „Renew Europe“ frakcijos narys Viktoras Uspaskichas sakė svetimų pinigų neskaičiuojantis:

„Man tai negresia. Aš kiekvieną mėnesį ne tik vieną, bet ir du atlyginimus atiduodu labdarai.“

Negi Briuselis moka du atlyginimus?

„Ne, - paaiškino V.Uspaskichas, - aš dviejų atlyginimų negaunu, bet labdarai skiriu tiek pinigų, kiek sudaro du mėnesiniai europarlamentaro atlyginimai.“

Tačiau paklausus, kam teikiama labdara, V.Uspaskichas buvo nelinkęs atvirauti:

„Nuo pirmos savo kadencijos Seime pradžios aukodavau labdarai Seimo nario atlyginimą - studentams, vaikams, seneliams. Nežinau, ar kiti europarlamentarai savo valstybių piliečiams aukoja. Tai kiekvieno žmogaus net ne pareiga, o reikalas. Kiekvienas gali laisvai elgtis.

Sveikiausia, prasmingiausia labdara, kai organizuoji mokymus, kaip žmogui išlįsti iš duobės. Tai pati prasmingiausia labdara. Į šitą pasaulį atėjome ne šiaip sau, o mokytis. Kartais duodamas labdarą, gali iš žmogaus atimti jam siunčiamą pamoką, todėl aš stengiuosi paramą teikti prasmingai.“

O kalbant apie atlyginimą ir darbą pandemijos metu, V.Uspaskichas aiškino, kad nuotoliniu būdu dirbama labai intensyviai. Vyksta ir plenariniai, ir komitetų bei komisijų posėdžiai. Pats europarlamentaras kas mėnesį teikia po rezoliuciją. Teiktų ir daugiau, bet kas mėnesį galima tik po vieną:

„Išnaudoju visas galimybes, nė kiek nenukenčia darbas. Mano aplinka tiek namie, tiek Briuselyje - gera, veikia harmoningai.“

Krizė nepalietė

Tai pačiai kaip ir V.Uspaskichas frakcijai priklausantis Petras Auštrevičius, paklaustas, ar EP ryžtųsi nors ir populistiniam, bet solidarumą su piliečiais demonstruojančiam veiksmui - vieningai susimažinti algas, išliko skeptiškas:

„Nežinau, ar populizmas išgydytų pasaulį nuo pandemijos ir ekonominės krizės. Labai tuo abejoju. O jei ekonominė krizė palies ES finansus, Europos Parlamento biudžetą, tada tai (algų sumažinimas - aut. past.) ir būtų padaryta. Spekuliuoti tuo klausimu nesinori.“

P.S.

Akivaizdu, kad pinigai rūpi tiems, kam jų trūksta. O Europos Parlamentas gyvena kaip gyveno. Tik šiuo metu jo nariai savo „susirūpinimą“ rodo socialiniuose tinkluose.

Štai Rasa Juknevičienė ragina tėvus paskiepyti vaikus nuo tymų ir stebisi žmonėmis, siejančiais COVID-19 virusą su 5G ryšio tinklu. Andrius Kubilius apgailestauja, kad Lietuvos verslo dar nepasiekė Vyriausybės žadėti milijardai.

Aušra Maldeikienė piktinasi socialinės apsaugos ir darbo viceministre, „gyvenančia iš neįgaliųjų ašarų“.

Vilijai Blinkevičiūtei irgi rūpi socialinė apsauga. Stasys Jakeliūnas ragina baigti gąsdinti žmones ir leisti grįžti į gyvenimą verslui. O europarlamentaras Bronis Ropė skiria pačius nuoširdžiausius sveikinimus su virusu kovojantiems Lietuvos medikams.

Štai toks solidarumas.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder