2019 m. vasario 21 d. 12:43 val., ketvirtadienis

Skaityk dabar

„Brexit“ aukos: kaip Jungtinė Karalystė griauna migrantų gyvenimus

„Brexit“ aukos: kaip Jungtinė Karalystė griauna migrantų gyvenimus nuotrauka, foto

© Respublika

Londono ir Briuselio nesutarimai dėl „Brexit“ taps tikru košmaru Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems užsieniečiams.

ES piliečiai jau masiškai palieka šalį, o nauja griežta migracijos politika gali palikti be nieko tuos, kurie ten dar gyvena, rašo portale gazeta.ru Sofija Krakova.

Masinio darbo jėgos nutekėjimo grėsmė pakibo ties Jungtine Karalyste po to, kai parlamentas atmetė Ministrės Pirmininkės Theresos May susitarimo variantą dėl šalies pasitraukimo iš ES. Pažymėtina, kad pati T.May vis dar išlaiko savo postą: Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų nariai trečiadienį balsavo už pasitikėjimą jos vyriausybe. Už nepasitikėjimo votumą balsavo 306 parlamento nariai, prieš – 325 deputatai.

„Kietos skyrybos“ su ES žada palikti ES piliečius, dirbančius Jungtinėje Karalystėje, be jokių garantijų.

Didžiosios Britanijos gyventojų skaičius kol kas auga dėl migracijos – per metus iki 2018 metų birželio mėnesio į šalį atvyko 273 tūkst. žmonių daugiau, negu išvyko (625 tūkst., palyginti su 351 tūkst.), pranešė 2018 metų lapkričio mėnesį Didžiosios Britanijos nacionalinės statistikos biuras.

Tačiau į Didžiąją Britaniją atvykstančių ES piliečių skaičius sparčiai mažėja. Migracijos balansas (imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas) JK pasiekė šešerių metų minimumą, nes vis daugiau Europos piliečių išvyksta iš Jungtinės Karalystės ir vis mažiau atvyksta po balsavimo dėl „Brexit“.

„Kietos skyrybos“ su ES žada palikti ES piliečius, dirbančius Jungtinėje Karalystėje, be jokių garantijų.

Per 2017–2018 metų 12 mėnesių tik 74 tūkst. žmonių iš ES atvyko į Jungtinę Karalystę gyventi ir dirbti, tai yra 60 proc. mažiau nei prieš metus. Tai mažiausias rodiklis nuo 2012 metų.

Migracija iš Rumunijos ir Bulgarijos sumažėjo perpus – iki 34 tūkst. žmonių, ir tai yra mažiausias skaičius nuo 2014 metų, kai šių šalių piliečiams buvo suteikta teisė įsilieti į JK darbo rinką. Žmonės iš ES-15 šalių (pirmųjų ES narių, pavyzdžiui, Italijos, Vokietijos, Ispanijos) taip pat aktyviai paliko Jungtinę Karalystę. Nuo 2016 metų migracijos balansas sumažėjo perpus – iki 47 tūkst. žmonių.

Tuo pačiu metu, vildamiesi gauti gerą darbą ir tikėdami vienos iš ekonomiškai stipriausių pasaulio valstybių stabilumu, žmonės iš ES nepriklausančių šalių ir toliau vyksta į Didžiąją Britaniją. Per metus į  šalį tokių piliečių atvyko 248 tūkst. daugiau, negu išvyko, ir tai yra džiausias ne ES piliečių migracijos teigiamas balansas nuo 2004 metų. Lyderiai yra Azijos šalių gyventojai, atvykę į JK dirbti ar mokytis.

„Kietos skyrybos“ su ES žada palikti ES piliečius, dirbančius Jungtinėje Karalystėje, be jokių garantijų.

„Po referendumo (dėl „Brexit“) daug migrantų išvyksta iš JK, ir grynasis jų srautas į šalį smarkiai sumažėjo, – sakė Oksfordo universiteto migracijos stebėjimo tarybos direktorė Madeleine Sumption interneto naujienų svetainei „The Independent“. – Mažesnė svaro vertė greičiausiai padarė Didžiąją Britaniją mažiau patrauklia vieta gyventi ir dirbti, kai kitose pirmaujančiose šalyse ekonominės sąlygos migrantams iš ES pagerėjo“.

2017 metų duomenimis, Didžiojoje Britanijoje buvo apie 3 mln. ES piliečių. Daugiausia į šią šalį atvyko Lenkijos piliečių – 900 tūkst. žmonių (be Lenkijos, į daugiausiai savo piliečių „delegavusių“ valstybių penketuką patenka Rumunija, Portugalija, Italija ir Lietuva).

Be turėtų privilegijų

Manoma, kad ES šalių piliečiams po „Brexit“ bus taikomos tos pačios migracijos taisyklės kaip ir visų kitų valstybių piliečiams. Taigi, specialistas iš Vokietijos turės tas pačias galimybes ir teises įsidarbinti Didžiojoje Britanijoje kaip ir specialistas iš Ukrainos.

Ekonominiams migrantams turi galioti vienodos taisyklės nepriklausomai nuo pilietybės, mano  Britanijos vyriausybė. Šis susitarimas galėjo būti pakoreguotas, jei su Europos Sąjunga būtų sudaryta ekonominė sutartis dėl „Brexit“, tačiau tokio scenarijaus tikimybė dabar, kalbant matematikos terminais, artėja prie nulio.

Pagal migracijos reformos projektą, kuriam pritarė ministrų kabinetas, kadangi Didžiosios Britanijos vyriausybė Europos Sąjungos valstybių narių piliečius prilygins visiems kitiems imigrantams, žemos kvalifikacijos darbuotojai, pavyzdžiui, iš Baltijos šalių, negalės tikėtis „socialinio paketo“ kaip britai.

„Kietos skyrybos“ su ES žada palikti ES piliečius, dirbančius Jungtinėje Karalystėje, be jokių garantijų.

Ministrė Pirmininkė T.May ne kartą sakė, kad būtina padaryti galą neribotai ekonominei migracijai į Didžiąją Britaniją iš ES šalių. Vyriausybės nuomone, į šalį atvykstančių žmonių skaičius turėtų viršyti išvykstančių skaičių tik keliomis dešimtimis tūkstančių.

Vizos darbuotojams iš ES nepriklausančių šalių Jungtinėje Karalystėje išduodamos, atsižvelgiant į tam tikros profesijos žmonių pareikalavimą. Tuo pačiu metu yra nustatyta riba – 20,7 tūkst. vizų per metus. Šią priemonę ne kartą kritikavo T.May opozicionieriai, pažymėdami, kad Jungtinei Karalystei labai trūksta informacinių technologijų ir medicinos specialistų, tačiau specialistams iš kitų šalių vizos neišduodamos.

Pati T.May sakė, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojai turės pirmenybinę teisę dirbti Didžiojoje Britanijoje, nepriklausomai nuo to, iš kur jie atvyko. Ministrė Pirmininkė pažymėjo, kad po „Brexito“ nekvalifikuotos darbo jėgos pritraukimo praktikai bus padėtas taškas.

Smarkus pigios darbo jėgos srauto iš Latvijos ar Estijos sumažinimas – oficiali Didžiosios Britanijos valdžios politika.

Vyriausybė yra įsitikinusi, kad naudoti darbuotojų iš užsienio šalių priėmimo modelį ekonomiškai jau nebeapsimoka.

„Kietos skyrybos“ su ES žada palikti ES piliečius, dirbančius Jungtinėje Karalystėje, be jokių garantijų. Anksčiau ar vėliau ekonominiai migrantai, atvykdavę į šalį daugiausia dėl „socialinio paketo“, jo neteks. Britų pakete buvo numatytas ir pirminis kapitalas įsikūrimui, ir išmokos vaikams, ir bedarbio pašalpos, būsto subsidijos, mokesčių lengvatos tėvams su vaikais.

Pavyzdžiui, lenkų ir pabaltijiečių skaičius Jungtinėje Karalystėje viršijo vieną milijoną. Išeiviai iš Rytų Europos padidino apkrovą šalies socialinei sferai – padidėjo spaudimas valstybės institucijoms (mokykloms, vaikų darželiams, ligoninėms) ir infrastruktūrai, pažymėjo griežtos migracijos politikos šalininkai.

Vokietijos pilietis Holgeris Halmanas sakė „Deutsche Welle“, kad ilgus metus jis bandė integruotis į britų visuomenę, tačiau jam nepavyko. Jis prisijungė prie pilietinės iniciatyvos „The3million“, vienijančios Didžiojoje Britanijoje gyvenančius ES piliečius, kurie yra susirūpinę, kad po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos jie turės dar mažiau teisių. Daugelis šių žmonių teigia, kad jie yra diskriminuojami viešose vietose dėl savo išvaizdos ar nepakankamai geros anglų kalbos.

Kasia Talbot iš Lenkijos ištekėjo už anglo ir pagimdė du vaikus, bet po balsavimo dėl „Brexito“ gyvena nuolatinėje baimėje, kad gali būti deportuota.Todėl ji pateikė prašymą D.Britanijos pilietybei gauti.

Bendrijos „The3million“ nariai bando įrodyti, kad T.May vyriausybė skatina Didžiosios Britanijos žinybas vykdyti diskriminacinę politiką ES piliečių atžvilgiu. Tai ypač pasakytina apie ES piliečius iš Vidurio ir Rytų Europos, baigia straipsnį S.Krakova portale gazeta.ru.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Skaityk dabar

Žmonėms trukdoma užsidirbti nuotrauka, foto

Kalbėdami apie verslą valdžios ponai mėgsta vartoti žodžius „pažanga“, „proveržis“, „startuoliai“, tačiau...

2018 metų lapkritį ES ir JK derybininkai pasiekė nebekeičiamą „Brexit“ susitarimą, kurį...

Blogiausias „Brexit“ scenarijus atrodo neišvengiamas: viskas, ką reikia žinoti nuotrauka, foto

Maža pensija ir didelėmis kainomis besiskundžiantys pensininkai yra tapę savotiška Lietuvos vizitine...

Lietuvos problema: Skurdūs pensininkai ar nedėkingi vaikai? nuotrauka, foto

Neseniai Vyriausybė patvirtino Valstybinės kalbos politikos gaires 2019-2022 metams, bus rūpinamasi kalbos...

Tik žodžiais mylėti kalbą negana nuotrauka, foto

Tokio teismų sistemos sukrėtimo dar nebuvo nuotrauka, foto

Skaityk dabar, Visos valdžios, kiek jų mes per beveik tris Nepriklausomybės dešimtmečius turėjome, visada...

Išmanusis radaras - Taikos prospekte nuotrauka, foto

Klaipėda, Uostamiesčio vairuotojai turėtų suklusti - į naują vietą perkeltas Liepų g. ir...

Duobes žymi pagaliais nuotrauka, foto

Klaipėda, Uostamiesčio Tilžės gatvės atkarpoje susidariusios net iki pusmetrio gylio duobės. Tokiomis sąlygomis...

Šviesos Raganų kalne - ir artėjančius tris savaitgalius nuotrauka, foto

Neringa, Gera žinia, kad šviesos instaliacijas Juodkrantėje esančiame Raganų kalne bus galima išvysti...

Skaityk dabar, Paskelbta prieš 39 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 42 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 59 min.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...