Diena Šventojoje: ką pamatyti?

Diena Šventojoje: ką pamatyti?

Didžiausias vasaros poilsio Šventojoje malonumas - galimybė pasinerti į Baltijos bangas ar mėgautis saulės voniomis, jaukiai įsitaisius ant švelnaus balto smėlio plačiuose, kone laukiniuose paplūdimiuose. Pati Šventoji - maža, vos 12 kilometrų nuo Palangos nutolusi, kurortinė gyvenvietė, kurioje viskas ranka pasiekiama, puikiai išvystyta turistinė infrastruktūra, puikiai dera ir gausybė pramogų, ir ramus poilsis.

Būtent šalia Šventosios archeologai yra radę vieną seniausių pajūrio senovės gyvenvietę. Ištyrę jos kultūrinį sluoksnį mokslininkai nustatė, kad pirmieji gyventojai į dabartinės Šventosios apylinkes atsikėlė dar III tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje. Pajūryje apsigyvenusi bendruomenė medžiojo miško ir jūros žvėris, gaudė žuvis, rinko miško gėrybes ir jūros išmetamą gintarą.

XV a. pradžioje Šventosios upė skyrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Livonijos konfederacijos ribas. Palanga tada atiteko Lietuvai, o Šventoji tapo vokiška ir vadinama buvo "Heilige Aa-Elija", arba tiesiog Elija. Lietuviškas Šventosios kaimo vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas tik 1639 metais.

Įdomu, kad nedidelėje žvejų gyvenvietėje jau XVII amžiuje anglų pirkliai kėlė idėją įkurti jūrų prekybos uostą, tačiau tąsyk ketinimai liko tik popieriuje. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu pradėtas žvejybos uosto statybas 1939 m. nutraukė Vokietijos aneksija. Ir dabar vis planuojama uostą atkurti, pritaikyti turizmo ir rekreacijos poreikiams, tačiau procesas vis nepajuda iš sąstingio.

Kurortas keičiasi

O Šventosios miestelis kiekvienais metais keičiasi, gražėja ir plečiasi. Jame kuriasi nauji viešbučiai, apartamentų kompleksai, kavinės ir restoranai, plečiasi aktyvaus vandens poilsio pramogų pasiūla.

Jau rugpjūčio pradžioje atnaujintą savo veidą parodys rekonstruota Šventosios centrinė aikštė. "Nuo šios aikštės, pasak Palangos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Rasos Kmitienės, prasideda kurorto gyvenimas. Nuo aikštės jūros link veda Šventosios ir Kopų gatvė, kurios yra tasi Jono Basanavičiaus gatvės Palangoje analogas. Čia koncentruojasi dauguma kurorto kavinių, restoranų, pramogų.

"Vienas iš Šventosios simbolių, kurio neįmanoma aplenkti einant į pajūrį - tai Beždžionių tiltas per Šventosios upę. Pastatytas dar 1973 metais, svyruojantis ir judantis tiltas neseniai buvo atnaujintas, tad žengti juo tikrai saugu ir įdomu", - tvirtino pašnekovė.

Perėjus tiltą, iš tolo matomas vienas didžiausių, visus metus veikiančių Šventosios reabilitacijos centrų "Energetikas". Atviroje jo teritorijoje įkurtas įspūdingas skulptūrų parkas "Akmens amžius", kuriame galima apžiūrėti daugiau kaip 50 akmens skulptūrų. Meno kūrinius nuo 2005 metų organizuojamuose tarptautiniuose skulptūros simpoziumuose sukūrė profesionalūs menininkai iš Lietuvos, Austrijos, Prancūzijos ir kitų ES šalių, taip pat iš JAV, Rusijos, Baltarusijos.

Netoli sveikatos centro "Energetikas", ant kopos, stūkso vienas labiausiai lankomų objekto Šventojoje - Žemaičių alka. Ši pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija, yra kopija alkos, kuri buvusi ant Birutės kalno Palangoje.

Pagoniška šventvietė atstatyta buvo 1998 m. Žemaičių alkoje buvo pastatyti tautodailininkų išdrožinėti mediniai stulpai, skirti baltų dievams ir deivėms: Perkūnui, Aušrinei, Žemynai, Austėjai, Ondeniui, Patrimpui, Patului, Velniui, Ledai, Saulei, Mėnuliui. Įdomiausias alkos objektas - 2 metrų aukščio stulpas su pelėdos bruožų deivės kauke. Šis pavidalas atkurtas pagal archeologinį 5000 metų senumo gintaro radinį, rastą netoli Šventosios.

Visi dvylika stulpų buvo įrengti taip, kad pagal jų metamus šešėlius būtų galima nustatyti baltų kalendorines šventes. Prieš ketverius metus Žemaičių alkos skulptūrinis ansamblis buvo atnaujintas.

Žvejo dukrų paslaptis

Dar vienas legendinis Šventosios simbolis - skulptūra "Žvejo dukros". Menininkės Zuzanos Pranaitytės sukurta 4 metrų aukščio skulptūrinė kompozicija, vaizduojanti tris mergaites, 1982 metais buvo pastatyta kopose, ties Šventosios uosto vartais.

Ilgus dešimtmečius buvo teigiama, kad skulptūroje pavaizduotos mergaitės - tai trys seserys, laukiančios iš jūros grįžtančio tėvo. Tik prieš keletą metų skulptorės dukterėčia Lina Wahl žiniasklaidai atskleidė tikrąją kūrinio "Žvejo dukros" simboliką. Paaiškėjo, kad mergaitės - visai ne žvejo dukros, o trys Baltijos valstybės, kurios žiūri į Vakarus ir tikisi pagalbos, vaduojantis iš sovietų okupacijos. Lietuva pavaizduota viduryje.

Įdomu, ir tai, kad veiks prieš keturis dešimtmečius skulptūra buvo iškilusi aukštai virš horizonto, o dabar vis labiau skęsta vėjo pustomose smėlio kopose ir jos jau reikia gerokai paieškoti.

Šventosios upės ir Baltijos jūros susitikimo vietoje, įrėmintoje mistiškai atrodančiomis vikingų laikus menančio tilto liekanomis, būtina palydėti saulę. Ne dėl nuotraukos, o dėl unikalaus reginio, kuris išliks atmintyje visam gyvenimui. O kai saulė nusileidžia kelią esantiems jūroje ir pajūryje nušviečia švyturiai. Raudonas keturbriaunis metalinių konstrukcijų Šventosios švyturys pastatytas 1957 metais. Tai 39 metrų aukščio navigacinis ženklas, kurio signalas matomas net už 31 kilometro.

Per visą eksploatacijos laikotarpį Šventosios švyturys nėra užgesęs ilgiau negu valandą. 1964 metais jame buvo įrengtas ir garso signalas. 2000 metais švyturys rekonstruotas, imta naudoti nauja ir moderni įranga.

Aktyvios pramogos

Šventąją ir greta jos esančia Kunigiškių gyvenvietę ypač mėgsta aktyvaus poilsio mėgėjai. Čia klesti įvairios vandens pramogos: galima gaudyti vėją su jėgos aitvarais, baidarėmis, kanojomis ar vandenlentėmis plaukti Šventosios upe, o banglentėmis išbandyti Baltijos jūros vandenis. Kurorte daug ekologiško transporto (dviračių, velomobilių, elektromobilių) nuomos vietų. O puikiais dviračių takais pajūriu galima pasiekti Palangą, Klaipėdą.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder