Žvynelinė pažeidžia ne tik odą

Spalio 29-ąją minėtos Tarptautinės psoriazės (žvynelinės) dienos proga Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) pirmą kartą vyko specialus seminaras šia liga sergantiems žmonėms bei jų artimiesiems.

KUL Odos ir venerinių ligų poskyrio vedėja, gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė priminė, kad jau 10 metų Klaipėdoje plačiai minima Melanomos diena, bet pirmą kartą kalbama apie psoriazę.

"Šia liga pasaulyje serga per 125 mln. žmonių, taigi apie 1-3 proc. populiacijos kenčia ne tik fiziškai, bet ir emociškai, finansiškai. Psoriazė nėra vien tik odos liga, kaip dauguma galvoja. Ji susijusi su sunkiais sveikatos sutrikimais, psichologinėmis problemomis. Daug žmonių pripažįsta, kad negalėjo pasiekti svajonių profesijos, kitiems dėl ligos teko išeiti iš darbo, daliai žmonių liga paveikė pasitikėjimą savimi, o apie pusė sergančiųjų suserga ir depresija", - pasakojo J. Česienė.

Pasak gydytojos, ši liga prilyginama cukriniam diabetui ar širdies ligoms - tai sunki lėtinė uždegiminė neužkrečiama liga, kurios išgydyti, deja, neįmanoma.

Pasaulio sveikatos organizacija yra pripažinusi, kad žvynelinė yra ir negalią sukelianti liga, lydima skausmo, niežulio ir diskomforto, ji neigiamai veikia daugelį gyvenimo veiklų, trukdo ilsėtis, miegoti, skauda pažeistas vietas, žmonės neretai jaučia pažeminimą dėl pleiskanojančios odos. Dalis serga ir psoriaziniu artritu.

"Sergantieji žvyneline jaučiasi nepriimti sporto klubuose, baseinuose, mokyklose, kitose viešose vietose. Darbdaviai nenori sergančiųjų priimti į darbą, nes nuogąstauja, kad jie dažnai neateis į darbą. Sirgti psoriaze visuomenėje reiškia didelę ekonominę naštą. Net 92 procentai psoriaze sergančių bedarbių pripažino, kad pagrindinė jų nedarbingumo priežastis - liga", - padėtį nušvietė J. Česienė.

Stresas, infekcijos, žalingi įpročiai

Pasak medikų, žvynelinę provokuojančių veiksnių yra daug, tačiau pagrindinę vietą užima stresas. Ligą paskatina infekcijos, ypač sukeltos streptokokų, nutukimas, rūkymas, alkoholio vartojimas, kai kurie vaistai, saulės ekspozicija, kartais - susižeidimai, pvz., įsipjovimas, nusibrozdinimas, nudegimas.

Dažniausiai liga pažeidžia alkūnių, kelių paviršius, kryžkaulio sritį, plaukuotąją galvos dalį, ausis, tačiau gali išplisti visame kūne, pažeisti nagus, sąnarius. Labai dažnai žvyneline sergantieji kenčia ir nuo psoriazinio artrito, kuris susijęs su metaboliniu sindromu, nutukimu, hiperlipidemija, cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis.

KUL gydytoja dermatovenerologė Rita Buivydaitė-Dailidėnė teigė, kad yra keletas žvynelinės rūšių, dažniausiai pasireiškia plokštelinė žvynelinė. Taip pat gali atsirasti lašinė, raukšlių žvynelinė. Sunkiausia ligos forma - eritroderminė žvynelinė, kai išbertas visas kūnas ir reikia ilgo stacionarinio gydymo. Itin nemaloni padų ir delnų žvynelinė, kai nuolat pasikartoja bėrimas ir sukelia daugiausiai diskomforto darbe. Yra ir nagų žvynelinė.

Pasak gydytojos, pastebėjus įtartinus bėrimus, reikia kreiptis į gydytoją dermatovenerologą, kuris atliks tyrimus ir nustatys, ar tai žvynelinė, bei paskirs reikiamą gydymą.

R. Buivydaitė-Dailidėnė priminė, kad išgydyti žvynelinės neįmanoma, tačiau ją galima suvaldyti. Dažniausiai taikomas kompleksinis gydymas - vietiniai vaistai (pvz., kremai), sisteminiai vaistai, fototerapija (gydymas šviesa). Taip pat taikoma ir fotochemoterapija, kai prieš gydymą geriami vaistai, padedantys įsisavinti spindulius.

"Yra net klimato terapija, kai gydytis vykstama į kitą šalį. Pavyzdžiui, Norvegija savo lėšomis kasmet siunčia 600 sergančiųjų gydytis į Izraelį 10 dienų. Tai pigiau nei juos gydyti stacionare. Klimato terapiją taiko danai, švedai, planuoja vokiečiai, Naujoji Zelandija. Negyvojoje jūroje yra daug mineralų ir kitų odą teigiamai veikiančių medžiagų, todėl pakanka 20 minučių pabūti vandenyje ir po to gauti saulės, kad žmogus pasijustų geriau", - pasakojo gydytoja dermatovenerologė R. Buivydaitė-Dailidėnė.

KUL gydytoja reumatologė Loreta Bukauskienė atkreipė dėmesį į tai, kad sergant žvyneline pasireiškia ir genetinės "dovanėlės".

"Esame pastebėję, kad jeigu močiutė ar senelis turėjo žvynelinę, anūkai dažnai turi žvynelinę su psoriaziniu artritu. Sulaukiame pacientų, kurie turi psoriazinio artrito simptomų, bet ant kūno nėra bėrimų. Tuomet aiškinamės, ar šeimoje nebuvo sergančiųjų psoriaze, ir dažniausiai paaiškėja, kad buvo", - sakė gydytoja.

Svarbu mityba

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė, dietistė Rūta Symenaitė akcentavo, kad sergantiesiems žvyneline itin svarbu stebėti ir kontroliuoti kūno svorį, nes antsvoris būklę pasunkina.

"Reikia vengti riebaus maisto - padažų, užpilų, bulvių traškučių, greito maisto ir t. t., saldumynų, alkoholio. Rekomenduojama valgyti baltymingą maistą, vaisius ir daržoves - ne mažiau 400 gramų arba 5 porcijų per dieną", - sakė dietistė ir pridūrė, kad daug kas išbando ir begliutenius produktus - be kviečių ir miežių kruopų ir jų produktų.

R. Symenaitės teigimu, svarbu gauti vitamino A (žuvų taukai, kiaušinio trynys, pieno produktai, kepenys), karotinų (morkos, pomidorai, kopūstai, moliūgai), vitamino D (kiaušiniai, pienas, sviestas, mėsa, žuvų taukai), cinko (mėsa, žuvys, paukštiena, pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai, žemės riešutai, grūdai, pupos, kava, arbata), seleno (jūrų produktai, mėsa, paukštiena, riešutai, grūdai), omega3 riebalų rūgščių (lašiša, tunas, silkė).

Reikia kalbėti

Psichologė Aušra Agintaitė pabrėžė, kad liga daro milžinišką poveikį gyvenimo kokybei - paveikiama emocinė, socialinė gyvenimo plotmė, jaučiamas fizinis poveikis. Pasak psichologės, liga tarsi įkalina žmogų užburtame rate.

Užklupus ligai ar jos paūmėjimui, jaučiamas socialinis stigmatizavimas, dėl kurio krenta savivertė, po to eina žemas psichosocialinis adaptyvumas, neadaptyvi veikla, kai piktnaudžiaujama maistu ar alkoholiu, tada atsiranda gretutinės ligos, dėl kurių stiprėja stresas, o žmogui trūksta įgūdžių valdyti savo ligą bei stresą ir dėl to liga vėl paūmėja...

Dermatologinėmis ligomis sergančiųjų asociacijos valdybos narė, iniciatyvos "Švari oda" sumanytoja, žurnalistė Agnė Bukartaitė teigė, kad sergantys žvyneline susiduria ne tik su fizinėmis problemomis.

"Tokiomis kaip niežulys, trūkinėjanti, pleiskanojanti, pažeista ir sausa oda, bet ir su socialinėmis kliūtimis, tokiomis kaip stigmatizavimas, diskriminacija ir negatyvus visuomenės požiūris. Taip yra dėl to, kad daugelis bijo užsikrėsti žvyneline, jei bus šalia sergančiojo, paduos jam ranką, tačiau mokslas jau yra įrodęs, kad tai nėra užkrečiama liga", - pažymi A. Bukartaitė.

Ji skatino susirgus žvyneline neužsiimti savigyda, nepasitikėti šarlatanais, ieškoti gerų ir patikimų specialistų.

"Mums reikia susivienyti ir garsiai kalbėti apie adekvatų gydymą, vaistų kompensavimą, reabilitaciją, psichologinę pagalbą ir t. t. Mus turi matyti, girdėti, atkreipti dėmesį ir pagaliau daryti tai, kas naudinga mums", - pabrėžė A. Bukartaitė.

"Yra kur tobulėti"

Aurelijus VERYGA, sveikatos apsaugos ministras

Sergantieji žvyneline kenčia dėl diskriminacijos, bet dažnai negauna jiems reikalingų gydymo paslaugų ir turi mažesnes galimybes dirbti vien dėl to, kad serga tokia liga. Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama palengvinti sergančiųjų kasdienybę, rūpinasi sklandžia vaistų kompensacija. Jau dabar yra galimybė parinkti labiausiai tinkančius vaistus pacientui, prieinama biologinė terapija. Padaryta jau nemažai, bet visada yra kur tobulėti.