Rizika dvigubai didesnė
Duomenys gauti išanalizavus 5,85 milijono Danijos nacionalinio registro ligonių, kurie stebėti nuo 1997 iki 2008 metų. Tarp šių pacientų buvo 57 tūkst. asmenų, kenčiančių nuo žvynelinės, ir stebėta jų širdies ir kraujagyslių ligų istorija vertinant riziką.
Paaiškėjo, kad sergantiems žvyneline rizika išsivystyti iki tol dar nediagnozuotam širdies nepakankamumui buvo net du kartus didesnė negu nesergantiems šia liga. Atmetus visus kitus rizikos faktorius ir vartojamus medikamentus perskaičiuotas rizikos padidėjimas siekė 64 proc. sergant nesunkia žvynelinės forma ir 85 procentus sergant sunkia žvyneline.
Kaip paaiškinti šių dviejų ligų ryšį?
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos gydytoja dermatovenerologė dr. Vesta Kučinskienė „Vakarų Lietuvos medicinai“ atsakė: „Tai paaiškina bendri patogenetiniai mechanizmai. Žvynelinė – lėtinė uždegiminė liga. Autoimuninis uždegimas, vykstantis odoje, vyksta ir kituose organuose: sąnariuose, širdies ir kraujagyslių sistemoje, žarnyne. Suaktyvėję T limfocitai išskiria citokinus (TNF-α, IL-1, IL-2, IL-4, IL-8, kt.), kraujagyslių endotelio ir keratinocitų augimo faktorius. Interleukinai skatina neutrofilų migraciją į epidermį ir uždegimą tikrojoje odoje, KAF – greitesnį keratinocitų atsinaujinimą, kraujagyslių endotelio augimo faktorius (KEAF) – kapiliarų proliferaciją.
Skiriant sunkios žvynelinės gydymui metotreksatą ar biologinius vaistus, rizika sirgti kardiovaskulinėmis ligomis sumažėja“.
Tiriami dėl galimos kardiovaskulinės rizikos
Dr. V. Kučinskienės pateiktais duomenimis, žvyneline sergantys pacientai, dalyvaujantys klinikiniuose tyrimuose ar gydomi stacionare, labai išsamiai tiriami dėl galimos kardiovaskulinės patologijos: surenkama išsami kardiovaskulinių ligų anamnezė, auskultuojami širdies tonai, skaičiuojamas širdies susitraukimų dažnis, matuojamas kraujospūdis, dažnai rašoma ir vertinama elektrokardiograma, vertinami laboratoriniai tyrimai, pvz., lipidograma.
Daktarės nuomone, sergančiuosius žvyneline reikia išsamiai informuoti apie galimą didesnę riziką sirgti kardiovaskulinėmis ligomis, kad pacientas ir pats dažniau aplankytų šeimos gydytoją, papasakotų apie savo savijautą, dažniau būtų užrašoma elektrokardiograma, paimami tyrimai dėl galimos hipercholesterolemijos.
Gydytojas kardiologas prof. habil. dr. Algimantas Kirkutis „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė savo klinikinėje praktikoje ryšio tarp sergamumo odos žvyneline ir širdies ligomis nepastebėjęs - ne visada besilankantieji pas kardiologą ligoniai prisipažįsta, kad turi odos problemų.
Rašyti komentarą