2018 m. rugsėjo 25 d. 19:53 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Sveikata  >  Sveikata

Sveikata

Žmogus pats savo sveikatos "kalvis"

2013-08-12, 10:55

Zaliojilietuva.lt

Žmogus pats savo sveikatos "kalvis" nuotrauka, foto

© FOTOLIA nuotr.

Aukštas spaudimas? Pakilo cukrus? Suskaudo širdį? Svaigsta galva? Nors įprasta manyti, kad tokie ir panašūs nusiskundimai yra natūralus ir normalus su laiku ateinantis reiškinys, jie jau masiškai kamuoja jaunimą ir dažnu atveju baigiasi ankstyva mirtimi. Vien medikai ir farmacininkai nepajėgūs gelbėti sergančios visuomenės. „Žmogus pats yra vienintelis pajėgus asmuo užsiimti savo sveikatos profilaktika“ – teigia Organizmo būklės reguliavimo metodikos kūrėjas Rokas Balčiūnas, atliekantis organizmo būklės tyrimus, konsultuojantis sveikatos klausimais bei vedantis seminarus tiems, kas nori patys prižiūrėti savo sveikatą. „Žaliosios Lietuvos“ skaitytojams siūlome pokalbį su R. Balčiūnu apie organizmo būklės stebėjimą ir reguliavimą.

Šiandien visuomenėje ypač paplitusios su žmonių gyvenimo būdu susijusios ligos: širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, hormoniniai sutrikimai, onkologinės ligos ir kt. Pasak visuomenės sveikatos specialistų, vertinant šių ligų pavojingumą ir išplitimą pasaulyje, visos buvusios iki tol infekcinių ligų epidemijos: maras, cholera, tuberkuliozė, AIDS ir kitos virusų ir mikroorganizmų sukeltos ligos neišprovokavo tokio masinio sergamumo ir nenusinešė tiek daug gyvybių kaip šios. Skelbiama, kad pasaulyje kas metai nuo šių ligų miršta 36 milijonai žmonių – tai sudaro daugiau kaip 63 proc. visų mirčių. Europoje lėtinės neinfekcinės ligos sukelia net 86 proc. visų mirčių.

Europa baigia išmirti dėl neregėto masto sergamumo lėtinėmis neinfekcinėmis – t. y. su žmogaus gyvenimo būdu susijusiomis ligomis. Deja, mūsų visuomenėje vis dar įprasta manyti, kad šią problemą turi spręsti medikai bei farmacija. Tačiau prasta daugelio žmonių sveikata priklauso nuo gyvenimo būdo bei vartojimo kultūros. Vaistinės garsiai skelbia nepaprastas nuolaidas širdies, kraujotakos ir kitokiems vaistams, tuo tarpu lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis suserga vis jaunesni žmonės. Nors lėtinės neinfekcinės ligos yra arčiausiai mūsų ir labiausiai priklausančios nuo mūsų pačių, didelė dalis visuomenės to nežino, neteikia tam pakankamai reikšmės ir savo sveikatą atiduoda vien į farmacininkų bei medikų rankas. Kada, Jūsų žiniomis, reikalinga medikų intervencija, o kada žmogus gali padėti pats sau?

Šiuolaikinė medicina, iš tiesų, yra labai pažengusi technologiškai: dauguma tyrimų yra vizualūs ir net trimačiai, naudojamos naujausios sintetinės ir bioinžinerinės medžiagos (pavyzdžiui dirbtinis kraujas ar oda, paties paciento klonuoti audiniai), traumatologai turbūt iš dalių atgal surinktų žmogų, o reanimacijoje naudojami aparatai geba atkartoti bet kokią gyvybinę funkciją. Todėl jei „ištinka“ (žinios neleidžia šio žodžio rašyti be kabučių) ūmus sveikatos sutrikdymas, kurio pasekmės gresia pačiai gyvybei, tikrai reikia kreiptis į ūmių ligų specialistus: reanimatologus, traumatologus, toksikologus ar panašiai. Tačiau Jūsų minimos tendencijos rodo, kad ligų profilaktika nėra šiuolaikinės medicinos stiprioji pusė, nepaisant PSO skelbiamo prioriteto jai. Žmogus pats yra vienintelis pajėgus asmuo užsiimti savo sveikatos profilaktika vien dėl to, kad jis su savo kūnu susiduria 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, kai tuo tarpu pats geriausias ekspertas vienam pacientui geriausiu atveju gali skirti tik kelias dešimtis minučių per dieną.

Didžiausias paklydimas yra manymas, kad, norint būti sveiku, reikia kažką daryti, kitaip tariant, jei nieko nedarysi, tai sveikata tik blogės. Patirtis rodo, kad organizmo gebėjimai susireguliuoti savo būklę yra didžiuliai, tik žmonės nuolat jam trukdo, klaidingai manydami, kad padeda.

Sveikata bei ekologija labai madingos ir populiarios temos masinėje žiniasklaidoje. Čia rasime begalę sveikos gyvensenos patarimų, dietų, stebuklingų receptų. Neretai viena informacija prieštarauja kitai, o už skambių sveikatos stiprinimo pasiūlymų slypi komercija. Žinoma, kad sveikatos bei grožio sritys yra vienos pelningiausių pasaulyje. Ekologija taip pat tampa madinga brangia preke. Ar stipriai suklaidinta visuomenė? Kokie yra labiausiai paplitę mitai apie sveikatą, grožį ir ekologiją?

Gerai pastebėjote, kad sveikata, grožis ir ekologija dabar vartojami beveik sinonimiškai, tačiau jau tai yra mitas: sveikata yra paties organizmo būklė, grožis – tai, kaip tave priima kiti, o ekologija – poveikis kitoms gyvybės formoms ir negyvajai gamtai. Nežinant elgesio su savo organizmu instrukcijų, gali nutikti taip, kad ekologinis gyvenimas kenks sveikatai, kaip ir visuomenei priimtino grožio etalono siekimas. Tačiau mitų yra kur kas daugiau, galėčiau paminėti tik keletą.

Jei kalbėtume apie sveikatos mitus, tai didžiausias paklydimas yra manymas, kad, norint būti sveiku, reikia kažką daryti, kitaip tariant, jei nieko nedarysi, tai sveikata tik blogės. Patirtis rodo, kad organizmo gebėjimai susireguliuoti savo būklę yra didžiuliai, tik žmonės nuolat jam trukdo, klaidingai manydami, kad padeda. Suprantama, tokia nuomonė skatina vartojimą, todėl medikų ir farmacininkų yra skatinama, o priešinga nuomonė yra komerciškai nepatraukli ir todėl užgožiama. Gal čia veikia ir bendras visos civilizacijos mentalitetas, teigiantis, kad, siekiant išgyventi, reikia nuolat dirbti, dirbti, dirbti.

Bendrai sveikatą lemia du veiksniai: medžiagų-energijos apykaita ir informacijos apykaita organizme, kitaip tariant – tai, ką valgai, geri ir kvėpuoji, ir tai, kaip veikia nervų bei hormonų sistemos, psichika bei pasaulėžiūra.

Kalbant apie dabartinį visuomenės grožio supratimą, matome vien tik mitus, vienas iš jų – tai svoris. Ne be medicinos ir farmacijos pagalbos buvo suformuota klaidinga nuomonė, kad didelis svoris veda į širdies ir kraujagyslių ligas (ŠKL) bei diabetą ir kad jo numetimas padeda jų išvengti, tiesa yra ta, kad tiek ŠKL ar diabetas, tiek ir nekontroliuojamai augantis svoris yra tos pačios organizmo būklės simptomas, o ne priežastis. Ši būklė keičiama ne metant svorį, o pradedant elgtis su kūnu pagal gamtos instrukcijas, dėl to krinta ir svoris, ir mažėja ŠKL bei diabeto rizika. Tačiau dar blogiau yra tai, kad, kalbėdami apie viršsvorį, medikai nenurodė apatinės sveikos jo ribos. Taip susiformavo nuomonė, kad kuo mažesnis svoris, tuo žmogus sveikesnis, kuo sveikesnis, tuo jis turėtų mums būti gražesnis. Deja, tiesa vėl yra kitokia: nors didžiulis viršsvoris ir rodo didesnę infarkto riziką, tačiau per mažas svoris didina insulto riziką. Taip pat nuolat mažas arba nesvyruojantis svoris jaunystėje rodo didesnę diabeto riziką. Galima pridėti ir tai, kad svorio mažinimui naudojami tokie drastiški metodai, jog išderinama hormonų ir nervinės veiklos pusiausvyra, paprasčiausiai gali nutikti taip, kad organizmas pats pradeda deginti savo audinius, net ir kai žmogus nebadauja. Ši būsena ypač kenksminga moterims, nes riebalinis audinys joms yra būtinas tinkamam hormonų balansui išlaikyti, jam sutrikus, atsiranda mėnesinių skausmai, persileidimai, nevaisingumas, galvos skausmai ir psichologinės problemos.

Kalbant apie ekologiją, didžiausias mitas yra manymas, kad tai, kas ekologiška, savaime yra sveikiau. Atmetus jau tai, kad ekologiškumas dažnai yra tik apsimestinis, iš patirties galiu patikinti, kad, tinkamai pasirinkus, galima net ir iš prekybos centrų maitintis sveikiau, nei ekologinėmis bulvėmis ar šaldyta močiutės užauginta kiauliena. Svarbu ne auginimo sąlygos, o pačių maisto medžiagų pasirinkimo prioritetai bei jų apdorojimas. Šioje šviesoje net antibiotikų, hormonų, GMO ar plastikinių pakuočių likučiai maiste pasidaro ne taip svarbu.

Žinoma nemažai patarimų, kaip reikia saugoti sveikatą, kiek reikia gerti vandens, kiek reikia valgyti daržovių ar kitų produktų, kaip reikia grūdintis, kaip teisingai sportuoti ir pan. Ar iš tiesų egzistuoja universalus sveikatingumo receptas, tinkantis visiems žmonėms?

Galėčiau paklausti taip: ar yra koks nors žoliapjovės naudojimo receptas, kad ji kuo ilgiau Jums tarnautų? Atsakymas – yra, tai jos naudojimo instrukcija. Mes irgi turim tokią instrukciją, tik Gamta nemokėjo jos atspausdinti mums gimus, užtai ji ją įrašė į mūsų atmintį. Kai mes pradedame elgtis su „savo“ (vėlgi nekyla ranka rašyti šio žodžio be kabučių, nes kūnas, iš tiesų, yra ne mūsų, o gamtos dalis) kūnu ne pagal instrukcijas, mes gauname signalą: skausmą, šleikštulį, jėgų trūkumą arba tiesiog nenorą (tingumą). Deja, šiuos signalus, dėl visuomenės poveikio, mes bandome, kiek įmanoma, ignoruoti valia arba preparatais. Taip ignoruodami, mes pasiekiam tokį amžių, kai jau užmirštame, ką šie signalai turėjo reikšti, ir pradedame vadovautis ne jais, o pamokymais. Taip, pamokymų, iš tiesų, yra begalės ir dažnai kardinaliai priešingų, o kodėl? Todėl, kad skirtingų kūnų fiziologinės būsenos, sukėlusios tokius pačius simptomus, skiriasi. Todėl turėtų skirtis ir rekomendacijos. Kas tiko vienam, nebūtinai tiks ir kitam. Kiekvieną pamokymą reikia priderinti prie individualios organizmo būklės. Aišku, pats organizmas lengvai tai padarytų, jei tik vėl mokėtume jo paklausyti. Galiu patikinti, kad to iš naujo išmokstama gan greitai, reikia tik ketinimo. Kitu atveju, reikia mokytis objektyviai pažinti organizmo siunčiamus signalus ir parinkti adekvatų elgesį.

Kokius pagrindinius dalykus turėtų žinoti žmogus, norintis būti sveikas? Kokie veiksniai lemia sveikatos būklę? Ar nebūdamas sveikatos specialistu žmogus gali suprasti savo organizmo kalbą? Į ką turime atkreipti dėmesį?

Kaip minėjau prieš tai, tik pats žmogus ir gali tinkamai ir efektyviai užsiimti savistaba, ekspertas gali tik padėti jam suprasti, ką reiškia vienas ar kitas signalas. Tų signalų yra daug ir jų reikšmės priklauso nuo aplinkybių, todėl visiškai viską išaiškinti tam turėčiau paskirti visą atskirą dieną, nors ir tada turbūt klausytojams kiltų naujų klausimų – taip juk ir turėtų būti. Vis dėlto, kelis galiu paaiškinti ir čia.

Kad ir kaip būtų daug kam nemalonu, tačiau pats geriausias sveikatos indikatorius yra tuštinimasis. Geras pėdsekys gali pasakyti apie sekamo gyvūno sveikatos būklę būtent pagal išmatas.

Bendrai sveikatą lemia du veiksniai: medžiagų-energijos apykaita ir informacijos apykaita organizme, kitaip tariant – tai, ką valgai, geri ir kvėpuoji, ir tai, kaip veikia nervų bei hormonų sistemos, psichika bei pasaulėžiūra. Šios dvi dedamosios turi bent po 50 proc. įtakos sveikatai, tad neužtenka rūpintis tik mityba, reikia rūpintis ir savo psichikos higiena, kaip ir neužtenka vien teisingo mąstymo, reikia tinkamai ir maitintis. Geriausiai vieną ir kitą sujungia ir reguliuoja adekvati fizinė veikla. Vėlgi, neminiu „sporto“, nes sporto tikslas yra rezultatas, o fizinės veiklos – teisingas procesas, sporto metodai netinka sveikai fizinei veiklai vykdyti.

Kad ir kaip būtų daug kam nemalonu, tačiau pats geriausias sveikatos indikatorius yra tuštinimasis. Geras pėdsekys gali pasakyti apie sekamo gyvūno sveikatos būklę būtent pagal išmatas. (Silpnesnių nervų skaitytojams siūlyčiau iškart pervesti akis prie kito klausimo.) Tuštinamasi turi būti kasdien, jis turi trukti ne ilgiau nei 5 min. ir nereikalauti didesnių pastangų, po tuštinimosi turi būti tuštumo jausmas, išangė neturi būti sudirgus, išmatos turi būti „supakuotos“ (nei beformės, nei paskiri gumulėliai), jos turi paskęsti arba vos liesti vandens paviršių, spalva turi būti rusva, primenanti pienišką šokoladą. Jei šis tekstas Jums nepasirodė šleikštus, tai Jūs jau tikrai pasirengęs rūpintis savo sveikata. Žinant, ką reiškia kiekvienas nukrypimas nuo išvardytų normų, galima daug pasakyti apie savo būklę, susieti ją su ankstesne savo elgsena ir nuspręsti, ką reikėtų keisti savo gyvenime.

Kaip grožis yra susijęs su sveikata? Pvz., kiek, norint turėti gražią odą, plaukus, nagus, kūno formas, galima pasikliauti farmacinėmis bei kosmetinėmis priemonėmis, o kiek tai priklauso nuo vidinės organizmo būklės, nuo gyvenimo būdo?

Instinktais (gamtos mums duota kūno naudojimo instrukcija) besivadovaujančiam žmogui grožis tiesiogiai rodo sveikatą. Kai kalbama apie gražią odą, plaukus, nagus – šis teiginys sutampa su visuomenės nuomone, kai kalbama apie kūno formas – ne, apie tai jau kalbėjau prieš tai. Kalbant apie odą, plaukus ir nagus, tiesiogiai galioja teiginys, kad geriau nedaryti, nei daryti, bet koks poveikis iš išorės yra niekas, palyginus su tuo poveikiu, kurį daro pats organizmas. Būtent todėl, norint susireguliuoti savo odos, plaukų ir nagų būklę, reikia pirmiau susirūpinti savo organizmo būkle, ir pirmiausia – žarnynu. Taip yra todėl, kad tiek žarnynas, tiek gleivinės, tiek oda yra to paties ekstrasisteminio organizacinio lygmens sferoje ir visos šios zonos sąveikauja tarpusavyje per kraują ir limfą. Dėl plaukų turiu dar vieną paprastą patarimą – geriau išleisti šiek tiek daugiau pinigų ir laiko kokybiškam šampūnui (jo pagrindinės paviršiaus aktyviosios medžiagos turi būti tik gliukozinai ar betainai) įsigyti ir išmesti visas kaukes, serumus ir kondicionierius. Sebumas (organizmo gaminamas skystis, kuris tepa odos ir plaukų paviršių) geriausiai atitinka individualius Jūsų plaukų poreikius, svarbu tik per daug jo nenuplauti prastos kokybės agresyviu šampūnu.

Teigiate, kad organizmas yra nuolat save balansuojanti sistema, o liga yra organizmo bandymas susireguliuoti sutrikdytą savo sistemų veiklą.​ Sukūrėte efektyvią kiekvienam žmogui prieinamą organizmo būklės reguliavimo metodiką, kuria vadovaujantis atsistato išsibalansavęs organizmas. Kas tai per metodika? Kuo ji remiasi ir kodėl ji yra patikima?

Organizmo būklės reguliavimo metodika (OBReM) yra mitybos, fizinės veiklos ir kitų gyvensenos rekomendacijų rinkinys, suderintas su individualia žmogaus organizmo būkle. Šiai būklei išsiaiškinti naudojamas nesudėtingas organizmo būklės tyrimas, kurį atlikti gali net pats žmogus. OBReM remiasi G.R. Schenker, E. Revici, G. Ling ir B. Lipton idėjomis ir naujausiomis medicinos mokslo žiniomis apie žmogaus ir gyvūnų organizmo funkcionavimą. Pagrindiniai teiginiai, kuriais vadovaujamasi, yra šie:

Kiekvienas individas yra unikalus, todėl visas rekomendacijas reikia pritaikyti pagal jo individualią organizmo būklę. Tai paaiškina, kodėl priemonės, kurios padėjo vienam asmeniui, nebūtinai padės ir kitam, net ir esant tiems patiems simptomams.

Gyvam organizme nuolat vyksta du procesai: energijos-medžiagų apykaita (metabolizmas) ir informacijos apykaita (autoreguliacija ir psichika), todėl organizmo būklės balansavimui reikia ne tik tinkamai maitintis, bet ir tinkamai mąstyti.

Liga nėra neganda, o tik organizmo bandymas susireguliuoti savo apykaitos procesus, todėl, norint sureguliuoti organizmo būklę ir išvengti nepageidaujamo ligų pasireiškimo, reikia leisti pačiam organizmui susireguliuoti, t.y. pirma reikia kažko atsisakyti, tik po to kažką pridėti. Dėl to metodikoje daugiau dėmesio skiriama mitybos ir fizinės veiklos subalansavimui nei papildomų maisto papildų ir žolelių vartojimui ar specialių pratimų ir kitų terapinių priemonių taikymui.

Kuo organizmo būklė stipriau išsibalansavusi arba kuo vyresnis yra individas, tuo ilgiau trunka būklės reguliavimasis, todėl kuo ankstesniame amžiuje susirūpinama savo organizmo būkle, tuo daugiau šansų, kad jis išliks sveikas iki gyvenimo galo.

Yra daug metodikų, kurios pabrėžia tinkamos mitybos, fizinės veiklos ir net mąstymo svarbą sveikatai, tačiau OBReM išskirtinė yra ir tuo, kad joje yra šiuolaikinės medicinos tyrimais pagrįsta sąsaja tarp visų šių trijų sveikatingumo komponentų. OBReM nesivadovauja įsitikinimais arba siauros specializacijos tyrimais, čia žiūrima plačiau ir nagrinėjama ne tik žmogaus, bet ir gyvūnų mityba bei elgsena.

Problema su profilaktinėm priemonėm (pavyzdžiui, skiepais) yra ta, kad individui sunku įsitikinti, ar jos iš tiesų veikia. Tačiau taikydami OBReM rekomendacijas žmonės iš karto pajunta, kad pradeda rečiau sirgti sezoninėmis ligomis, susitvarko odos ir plaukų problemos, susireguliuoja mėnesinės, jie tampa emociškai stabilesni ir darbingesni. Nors tai ir profilaktinė metodika, tačiau ji yra padėjusi diabetu sergantiems žmonėms susireguliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje arba hipertenzininkams sumažinti kraujospūdžio svyravimus, taip pat sėkmingai padėjo sumažinti cholesterolio koncentraciją kraujyje, ypač sėkmingai ji padeda sunormalizuosi autonominės (vegetacinės) nervų ir virškinimo sistemų funkcionavimą. Visa tai, kartu ir kitų šalių tyrėjų duomenys, rodo, kad ši metodika tikrai sėkmingai užkerta kelią lėtinių ligų formavimuisi.

Vis dėlto, tai nėra gydymo metodika ir ji negali atstatyti stipriai išsibalansavusio organizmo, todėl reikia kuo anksčiau susirūpinti jo būklės balansavimu. Šiuo požiūriu OBReM primena odontologo darbą: kuo reguliariau tiriamasi, tuo mažiau šansų išsivystyti didesnėms patologijoms.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Sveikata

Moterų sergamumas krūties vėžiu didėja - statistika teigia, kad šia liga suserga...

Krūties vėžys nebėra nuosprendis nuotrauka, foto

Tai sako Vida Svetlikauskienė, padovanojusi inkstą savo vyrui. Žmonėms labai sunku apsispręsti...

"Atiduodi inkstą ir gauni sveiką normaliai gyvenantį žmogų" nuotrauka, foto

Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai priblokšti, to jų praktikoje dar nėra buvę:...

KUL medikai apie žmonių naivumą: tai vos nekainavo gyvybės nuotrauka, foto

Daug kritikos sulaukęs naujasis Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas vaikų maitinimo ugdymo...

Vaikų maitinimo pertvarka virsta skandalu nuotrauka, foto

Klaipėdoje - daugiau nei 40 sporto šakų nemokamas renginys nuotrauka, foto

Sportas, Jau rugsėjo 28 dieną (penktadienį) klaipėdiečiai ir miesto svečiai turės išskirtinę galimybę...

Vakariniame šalies pakraštyje siautės galingas vėjas nuotrauka, foto

Lietuva, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos informuoja, jog rugsėjo 26-osios rytą...

Seimas palaiko prezidentės antstolių įstatymo pataisas nuotrauka, foto

Euras, Seimas po pateikimo vienbalsiai nutarė svarstyti prezidentės Antstolių įstatymo pakeitimus, kurie...

Paukščiai dingo ne dėl antenų nuotrauka, foto

Klaipėda, Į redakciją kreipėsi klaipėdietis, susirūpinęs, kad iš parkelio šalia Debreceno g. 52...

Klaipėda, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...