Žiemą grasina "šaldytuvų liga"

Žiemą grasina "šaldytuvų liga"

Šaltuoju metų laiku išauga rizika susirgti vadinamąja šaldytuvų liga, tai yra jersinioze. Net, rodos, nekaltas daržovės, parsineštos iš rūsio, paragavimas gali baigtis ligoninės palata. Todėl specialistai ragina žmones savo rūsiuose naikinti graužikus, kurie yra pagrindiniai jersiniozės nešiotojai, itin gerai plauti daržoves ir rankas.

Bakterijos dauginasi ir šaldytuve

Sostinė pirmauja pagal jersiniozės atvejų skaičių, pernai joje buvo užfiksuota 70 šios užkrečiamosios žarnyno ligos atvejų, o šįmet užregistruoti jau 87. Tuo tarpu visoje Lietuvoje per metus fiksuojama apie 500 šios, kitaip dar vadinamos šaldytuvų ligos atvejų.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė atkreipė dėmesį, jog žiemą ši liga tampa dar aktualesnė, nes ligos sukėlėjos - Yersinia bakterijos - mėgsta šaltą aplinką. Šios bakterijos puikiai dauginasi šaldytuvo temperatūroje.

„Jersinioze užsikrečiama dažniausiai per užterštas daržoves, kurias apkrečia graužikai ar naminiai gyvūnai: kiaulės, katės, šunys, arkliai, triušiai, paukščiai. Kai nėra tinkamos temperatūros šioms bakterijoms daugintis, rizika susirgti maža. Tačiau kai atvėsta oras, būtent rudenį, ypač žiemą, šios bakterijos intensyviai dauginasi. Taigi žmonės, suvalgę tokių užterštų daržovių, gali susirgti“, - pasakojo specialistė.

Todėl labai svarbu daržoves labai gerai nuplauti ir termiškai apdoroti. Esant virimo temperatūrai, Yersinia bakterijos žūsta per 40 sekundžių.

B.Zdanevičienė teigė, jog minėta užkrečiamąja liga užsikrečiama ne tik per daržoves, bet ir per mėsą, užterštą graužikų.

„Taigi tiek kiaulieną, tiek paukštieną, tiek kitą mėsą svarbu tinkamai išvirti. Negalima ant tos pačios lentelės pjaustyti ir mėsos, ir daržovių. Jeigu neturite kitos lentelės, tada tą pačią gerai nuplaukite po vieno daržovių ar mėsos pjaustymo. Taip pat lupdami kopūstus ar salotas, negailėkite pašalinti pirmųjų lapų, paskui jau plauti daržoves, tada sumažinsite riziką susirgti“, - aiškino ji.

Tikimybė susirgti jersinioze išlieka ir per nevirintą pieną, sūrius, varškę, jeigu gyvūnas sirgo jersinioze. Įdomu tai, kad patiems gyvūnams ši liga nėra mirtina, gyvūnai yra tik jersiniozės nešiotojai.

„Tokie jau gamtos dėsniai, sukėlėjas, šiuo atveju Yersnia bakterija, negali nužudyti šeimininko (graužiko ar kito nešiotojo), nes kitaip žūtų ir pati bakterija, - aiškino B.Zdanevičienė. - Taigi, jeigu žmogus nesilaiko higienos, neplauna rankų, vartoja neplautą, žalią mėsą, daržoves netinkamai ruošia, tai šioms bakterijoms yra palanki terpė užkrėsti žmogų.“

Svarbu rankų higiena

Jersinioze gali sirgti ir naminiai gyvūnai. Vaikai paprastai dažniau bendrauja su gyvūnais, juos glosto. O kadangi vaikams dar visiškai nesusiformavę higienos įgūdžiai, jiems tikimybė užsikrėsti nuo naminių gyvūnų yra didesnė nei suaugusiesiems. Kadangi naminiai gyvūnai irgi yra tik nešiotojai, šeimininkai gali nė neįtarti, jog jų augintinis gali užkrėsti šeimos narį jersinioze.

Liga pasireiškia maždaug po 5-7 dienų. Ir ligos požymiai labai priklauso nuo žmogaus imuniteto, užkrato dozės bei ligonio amžiaus.

„Mažiems vaikams jersiniozė dažniausiai pasireiškia karščiavimu, pilvo skausmais, viduriavimu. O vyresniems vaikams ir suaugusiesiems dažniausiai tik karščiavimu ir pilvo skausmu, - teigė B.Zdanevičienė. - Kad ir kokia liga, visada išlieka ir mirties pavojus. Labai retais atvejais, bet ir jersiniozės liga gali komplikuotis, ypač jeigu organizmas yra nusilpęs. Patekusios į kraują Yersinia bakterijos gali pažeisti kitus organus. Svarbu laiku kreiptis į medikus, ši liga yra sėkmingai gydoma antibiotikais.“

B.Zdanevičienė akcentavo, jog ypač turintieji dideles daržovių saugyklas būtinai naikintų graužikus. Taip pat gyventojai, nusipirkę mėsos kad ir iš turgaus, ilgai jos pakuotėje šaldytuve (turima omenyje, kad laikoma ne šaldiklyje, - aut. past.) neturėtų laikyti.

„Pakuotėje, kuri yra drėgna, kurioje yra skysčio, Yersinia bakterijos gali sparčiai daugintis. Verta atkreipti dėmesį, jog visi mikroorganizmai sausoje aplinkoje nesidaugina, jiems reikia drėgmės. Ar tai būtų mėsos sultys, ar vanduo. Jersinioze galima užsikrėsti ir per vandenį, jeigu žmogus, būdamas gamtoje, geria nevirintą vandenį iš atvirų telkinių.“

Visi infekciniai susirgimai susiję su rankų higiena, jei ji bloga, susergama dažniau. Todėl šiuo metų laiku labai svarbu laikytis rankų higienos, taip užkirsite kelią ne tik gana retai, palyginti su gripu, ligai jersiniozei, bet ir kitoms infekcijoms.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder