2019 m. vasario 23 d. 12:28 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Sveikata  >  Sveikata

Sveikata

Visi vaikai privalo būti sveiki

2015-08-28, 09:18

Respublika.lt

Visi vaikai privalo būti sveiki nuotrauka, foto

© Stasio Žumbio nuotr.

Vaikų sveikata kasmet prastėja. Lietuva turėjo išskirtinę galimybę ją kiek pagerinti, kai švietimo ir mokslo ministras buvo medikas. Ar ją išnaudojo Dainius Pavalkis? Klausėme jo paties.

Sergančių vaikų gausu

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vaikų dalis visuomenėje kasmet mažėja: 2001 m. pradžioje vaikai sudarė 24,4 proc. visų gyventojų, o 2015 m. pradžioje - vos 18 proc.

Kiekvienais metais tėvai turi pateikti mokymo ar ugdymo įstaigai pažymą apie vaiko sveikatą. Kai kurių tėvų nuomone, profilaktiniai sveikatos tikrinimai - tik formalumas. Tačiau šie profilaktiniai patikrinimai puikiai iliustruoja, kokia mūsų augančios kartos sveikata.

Vadovaudamasis profilaktinio vaikų sveikatos tikrinimo duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras atliko 2014 m. ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos būklės analizę. Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėjos Liudos Sliaužienės „Vakaro žinioms“ pateiktais duomenimis, pernai buvo patikrinti 19 346 ikimokyklinio amžiaus vaikai, iš jų jokių sveikatos sutrikimų neturėjo tik 8914 vaikų. Dažniausiai ikimokyklinukams diagnozuojami regos, kraujotakos, kvėpavimo, skeleto-raumenų, nervų, virškinimo sistemų, odos sutrikimai. Daugiausia sutrikimų diagnozuota 5-7 metų vaikams. Ikimokyklinio amžiaus berniukai ligotesni nei mergaitės.

Pernai apklausus mokyklinio amžiaus vaikus paaiškėjo, kad savo sveikatą puikiai vertina tik 34,9 proc., gerai - 52,8 proc., o patenkinamai arba blogai - 12,3 proc. Vilniaus miesto ir rajono moksleivių.

Moksleivių profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenys rodo, kad jie dažniausiai turi regos, skeleto-raumenų sistemos, virškinimo sistemos, kraujotakos ir kvėpavimo sutrikimų.

Vilniaus mieste ir rajone pastebima regos sutrikimų didėjimo tendencija. Pavyzdžiui, 2012 m. Vilniaus miesto mokyklose regos sutrikimai buvo diagnozuoti vidutiniškai kas trečiam moksleiviui, 2013 m. regos sutrikimų skaičius išaugo daugiau nei puse procento, 2014 m. šių sutrikimų turėjo viena dešimtąja procento mažiau mokinių negu 2013 m. Vilniaus rajono ugdymo įstaigose diagnozuojama dvigubai mažiau regos sutrikimų nei miesto mokyklose, tačiau ir čia šių sutrikimų daugėja.

Gana opi problema tiek Vilniuje, tiek rajone yra ir skeleto-raumenų sistemos sutrikimai. Jie diagnozuojami beveik kas trečiam moksleiviui. Virškinimo sistemos sutrikimų 2013 m. buvo diagnozuota dvigubai daugiau nei 2012 m., tačiau 2014 m. vėl grįžo į 2012 m. lygį.

Požiūris turi keistis

Gydytojos antropologės prof. dr. Janinos Tutkuvienės teigimu, Lietuvoje, kaip ir Vakarų šalyse, pradėjo daugėti nutukusių vaikų. Be to, atsirado didžiulių skirtumų tarp miesto ir kaimo, išryškėjo netolygumų tarp socialinių grupių. Dabar miesto vaikai dažnai aukštesni ir stambesni. Tačiau didesnis kūnas jokiu būdu nereiškia, kad jis kokybiškesnis, sveikesnis.

Vaikai šiais laikais bręsta anksčiau, o daugelis pasaulio auksologų (augimo ir brendimo tyrėjų) mano, kad esminis dalykas, turintis tam įtakos, - pakitusi mityba, padidėjusi aplinkos hormoninė tarša. Koncentruotas, greitasis maistas, kai kurie konservantai turi neigiamą poveikį augančio vaiko raidai, pavyzdžiui, skonio stiprikliai ir kiti cheminiai maisto priedai, nors ir nėra hormonai, patekę į organizmą, dažnai turi hormoninį poveikį ir pirmiausia iškreipia endokrininę sistemą.

Dar viena šių laikų problema - biologinės (lytinės) ir socialinės bei emocinės brandos neatitikimas. Ankstyvas lytinis brendimas nesutampa su gerokai vėlesne šių laikų jaunimo socialine ir emocine branda. Tai dažnai provokuoja ankstyvus lytinius santykius, neapgalvotus sprendimus, įvairias pedagogines problemas.

Vis dėlto pagal vaikų brendimo amžių Lietuva dar priklauso prie vėlesnio brendimo šalių, ir tai teigiamas dalykas. Be to, Lietuvos vaikų ir paauglių nutukimo paplitimas, palyginti su kitomis šalimis, yra nedidelis - tai rodo, kad mūsų populiacija nėra taip stipriai paveikta blogų aplinkos ir kitų neigiamų akceleracijos veiksnių. „Tad dabar pats laikas susigriebti ir daugiau dėmesio skirti tam, ką ir kaip valgo mūsų vaikai, kuo jie gyvena, kaip leidžia laiką, kiek juda“, - teigia J.Tutkuvienė.

Dainius PAVALKIS, gydytojas, buvęs švietimo ir mokslo ministras:

- Artėjant Rugsėjo 1-ajai atkreipiamas dėmesys, kad vaikų sveikata kasmet prastėja. Ar būdamas medikas ir dirbdamas švietimo ministro darbą nesusimąstėte, kodėl taip yra?

- Atsakymas labai paprastas: žmonės daugiau dėmesio skiria savo vaikų sveikatai, o diagnostika yra tiek pagerėjusi, kad įvairūs, net ir mažiausi, negalavimai diagnozuojami labai anksti, todėl ir atrodo, kad vaikų sergamumas yra didesnis. Nemanau, kad iš tikrųjų situacija dramatiškai blogėja. Žinoma, šiandieninis gyvenimo būdas - technologijos, kompiuteriai, mažiau fizinio aktyvumo - daro savo „blogus darbus“.

- Tačiau prieš 20 metų niekam nekilo mintis, pavyzdžiui, kad mokyklose neturėtų būti fizinio lavinimo pamokų, o dabar tokios idėjos kyla...

- Taip, tokių idėjų buvo, bet ne dėl to, kad vaikams nereikia judėti. Pagrindinė to priežastis - per mokslo metus nespėjama išeiti viso numatyto tam tikrų dalykų kurso. Todėl atsirado ir mokslo metų ilginimo idėja. Tačiau tikrai ne išeitis spręsti krūvio problemą atsisakant fizinio lavinimo pamokų - nors tokių siūlymų ir buvo, nemanau, kad kas nors rimtai į juos žiūrėjo. Priešingai - didelė dalis ir tėvų, ir švietimo sistemos darbuotojų kalba apie tai, kad kūno kultūros pamokų galbūt turėtų būti daugiau. Net buvo iškelta idėja mokyklose rengti fizinio aktyvumo pertraukas, kad vaikai galėtų daugiau pajudėti. Tačiau toli gražu ne visos mokyklos pajėgtų tai daryti, nes vaikai suprakaituoja, o sąlygos nusiprausti nėra idealios.

- Statistika rodo, kad moksleiviams dažnai diagnozuojami skeleto-raumenų sistemos sutrikimai, stuburo iškrypimai, o medikai aiškina, kad viena to priežasčių - moksleivių amžiaus ir ūgio neatitinkantys suolai. Ar mokyklos neprivalo pasirūpinti, kad suolai būtų tinkami?

- Suolų ir stalų perkama visokių ir gana daug, pinigų tam skiriama nemažai, o mokinių skaičius mokyklose mažėja. Tad pasodinti mokinius į tinkamo dydžio suolus tikrai galima, jei tik mokyklos vadovas yra ūkiškas ir skiria tam pakankamai dėmesio. Tačiau mokymo įstaigų vadovo vaidmuo pas mus kažkaip ne iki galo įvertintas, nors specialistai teigia, kad apie 30 proc. visų mokymosi pasiekimų tiesiogiai priklauso būtent nuo mokyklos vadovo.

Mama Dalia, darželio darbuotoja:

Jau rugsėjį mano dukra eis į pirmą klasę, įvykis visai šeimai, aišku, sveikata irgi mokslams svarbu. Pati dirbu darželyje ir tikrai nepasakyčiau, kad vaikai labai serga, jie fiziškai aktyvūs. Aš kaip mama savo dukrai riboju laiką prie kompiuterio ir, manau, kad tai yra labai svarbu vaiko sveikatai. Turi būti dienos režimas, tada viskas bus gerai.

Tėtis Darius, statybos inžinierius:

Mano tėvai sakydavo, kad mūsų laikais tai vaikai buvo sveikesni, dabar aš irgi galiu pasakyti taip pat: „o mūsų laikais...“. Aš savo dukrai nieko nedraudžiu, ji pati renkasi, ką nori valgyti, tačiau nėra ir taip, kad ji ištisai saldumynus valgo. Ji aktyvus vaikas, vietoje nenustygsta, daug fiziškai juda, manau, judėjimas ir yra sveikatos garantas, kad ir kokio amžiaus žmogus būtų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Žymos: vaikų sveikata

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Sveikata

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas informuoja 2018...

Gavo 40 pranešimų apie sudaužytus termometrus nuotrauka, foto

Ko gero, ne vienas yra savo aplinkoje ar šeimoje susidūręs su žmonėmis,...

Alzheimerio liga: svarbu nedelsti kreiptis pagalbos nuotrauka, foto

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių...

Gripas palengva atsitraukia nuotrauka, foto

Trečiadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas (EP) paragino leisti naudoti kanapes medicinoje ir...

EP ragina leisti naudoti kanapes medicinoje nuotrauka, foto

Geriausias moterų futbolo treneris – „Bangos“ strategas nuotrauka, foto

Sportas, Ketvirtadienį Vilniuje vyko iškilmingas 2018 metų Lietuvos futbolo geriausiųjų apdovanojimų vakaras, kuriame...

Burbulai nuotrauka, foto

Nuomonės, Lietuva vėl dūzgia. Šįkart dėl korumpuotų teisininkų. Ponia Valentina dėl to nė...

Klaipėdoje, laiptinėje padegti daiktai nuotrauka, foto

Kriminalai, 2019-02-22, nakties metu, užregistruotas padegimas Žardininkų g. Klaipėdoje, laiptinėje. Pirmajame aukšte buvo...

Tenkinti siūlys du peticijos reikalavimus nuotrauka, foto

Klaipėda, Vakar vykusiame Klaipėdos miesto savivaldybės peticijų komisijos posėdyje nuspręsta, kad tenkintini yra...

Nuomonės, Paskelbta prieš 27 min.

Kriminalai, Paskelbta prieš 30 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...