Visa tiesa apie vegetarizmą ir veganizmą

Visa tiesa apie vegetarizmą ir veganizmą

Savo sveikata kiekvienas rūpinasi taip, kaip moka. Vieni eina pas medikus, dietologus, derina mitybą ir ieško, kaip ją praturtinti. Kiti žavisi vegetarizmu ir veganizmu, neva šios mitybos kryptys žada geresnę savijautą ir puikesnę figūrą. Pasirodo, vegetaru ar veganu būti nėra blogai, jei mityba yra subalansuota. Apie tai "Laisvalaikiui" pasakojo dietologė Eglė Šinkevičiūtė.

- Kodėl, jūsų nuomone, vis labiau populiarėja vegetarizmo ir veganizmo kultas?

- Pagrindinė idėja, vyraujanti tarp dietologų ta, kad žmonės būti veganais ar vegetarais renkasi labiau dėl mados. Vienas išbando, kitas prisideda, rekomenduoja vieni kitiems neva dėl to, kad tai yra pigiau, sveikiau ir panašiai. Beje, žmogus, nevalgantis tik mėsos, nėra vegetaras. Jis yra tik žmogus, kuris iš savo raciono pašalino mėsą. Keturių sūrių picos juk nevadiname vegetariška vien dėl to, kad joje nėra mėsos.

- Kokių maisto produktų atsisako tikrieji vegetarai ir veganai?

- Tikras vegetaras nevalgo mėsos, žuvų, jūros gyvybių ir bet ko, kas buvo gyva ar buvo naudojama išgaunant tam tikrą produktą. Retas vegetaras nevalgo pieno produktų, tačiau būna sumažinęs jų vartojimą, kai kurie jų neatsisako kiaušinių. Bet tai yra kur kas plačiau nei tik atsisakymas mėsos. Veganai taip pat nevalgo mėsos ir žuvų, pieno produktų, kiaušinių. Veganai nevalgo net medaus, nes, pasak jų, bitės medų nešasi sau, o ne žmonėms, tad negalima iš jų atimti.

- Kiek toks pasirinkimas yra teisingas sveikatos atžvilgiu?

- Na, problemos prasideda tada, kai žmonės mano, kad išmes iš mitybos mėsą, visa, kas gyva, ir bus sveiki. Kitas aspektas, kai vegetarizmo ar veganizmo griebiamasi, siekiant pagerinti sveikatą, kai yra sutrikusi organizmo veikla, per didelis cholesterolio kiekis ir panašiai.

Tiesa, turiu pabrėžti, kad būti vegetaru ar veganu nėra blogai. Tiesiog prieš tampant vegetaru turi būti atlikti keli svarbūs žingsniai. Kadangi vegetarai ir veganai atsisako tam tikrų maisto produktų, jie praranda galimybę iš jų gauti ir tam tikrų maistinių medžiagų. Tad pirmiausia rekomenduojama pasitarti su specialistu, kuris patartų, kaip keisti mitybą, kad ji bet kokiu atveju būtų visavertė ir naudinga, o ne žalinga. Be to, svarbu stebėti pokyčius organizme nuo tada, kai pakeičiate mitybą. Jeigu atsiranda koks nors maisto netoleravimas, skrandžio ar žarnyno skausmų, reikėtų kreiptis į gydytoją, galbūt jūs negalite būti vegetaru ar veganu, jei turite opų skrandyje ar kitų rimtų sutrikimų. Neįmanoma misti tik salotų lapais ir jaustis gerai.

- Kokie galimi trūkumai iš visavalgio mitybos pereinant prie vegetarizmo ar veganizmo?

- Jeigu staiga iš savo raciono išmesite minėtus protuktus, tapdami vegetarais ar veganais, ir nerasite jiems tinkamų pakaitalų, organizmas netruks parodyti, kad jam labai daug ko trūksta, nes jis nėra aprūpinamas reikalingomis medžiagomis, vitaminais ir mikroelementais. Laikui einant pastebėsite, kad lūžinėja nagai, plaukai prarado spindesį, o ant odos galima "piešti", nes ji išsausėjusi.

Kai išmetami pagrindiniai amino rūgščių šaltiniai - mėsa, žuvys, jūros gėrybės, kiaušiniai, varškė, organizmui trūksta ne tik baltymų kaip statybinės organizmo medžiagos, bet ir su šiais produktais gaunamų kitų maistinių medžiagų. Tai reiškia, kad ir negausite geležies, vitamino B12, kuris atsakingas už gerą hemoglobino kiekį kraujyje, kuris saugo nuo mažakraujystės. Pašalinus kai kuriuos maisto produktus, gali atsirasti apatija, nuovargis, dirglumas, o jūs net nežinosite, kodėl taip yra, o visa tai susiję su nesubalansuota mityba. Kai kurias medžiagas organizmas gali pasigaminti tuomet, kai yra optimali subalansuota mityba, net jei vegetariška.

- Kaip turėtų atrodyti subalansuota vegetaro ir vegano mityba?

- Ant vegetarų ir veganų stalo turėtų atsirasti kuo įvairesnių daržovių ir vaisių, grūdinių kultūrų, duonos su sėklomis. Turėtų būti gausu ankštinių produktų: pupelių, žirnių, lešių, avinžinrnių, - šie yra mažai kaloringi ir turi labai daug baltymų, gerą amino rūgščių balansą. Būtinos kruopos, riešutai, pieno produktai. Juk dabar ir veganams, nevalgantiems pieno produktų, galima rasti sojų sūrių, sojų dešrelių ir panašiai, tereikia atsirinkti tikrai gerus produktus. Valgant visa tai, kas išvardyta, organizmas gautų tikrai labai nemenką skaidulų, naudingų aliejų, mikroelementų bei vitaminų balansą. Ir tai dar būtų puiki prevencija nuo širdies ligų. Beje, minėtų produktų dažnai trūksta net ir visavalgių mityboje.

- Tiesa ar mitas, kad vegetarai ir veganai dažniau būna geros nuotaikos, turi daugiau energijos ir jiems lengviau išlaikyti norimas kūno formas?

- Žinau, kad taip sakoma, tačiau gerą nuotaiką, energiją ir puikias kūno formas galime turėti tik labai rūpindamiesi savo maistu. Kitu atveju, kai žmogus savo nuožiūra nusprendžia atsisakyti produktų, iš kurių gaunamos gyvybiškai svarbios medžiagos, yra alkanas, automatiškai dažniau skundžiasi nerimu, nuotaikos nebuvimu, depresija, energijos trūkumu.

- Jeigu žmogus ilgus metus nevalgo tam tikrų maisto produktų, skrandis juos atpranta apdoroti ir nebetoleruoja?

- Taip, tikra tiesa. Pavyzdžiui, prie mėsos įprantama taip pat kaip prie kokios kavos ar kito produkto. Yra atlikti moksliniai tyrimai, kad per 11 metų nevalgant mėsos skrandis praranda jos apdorojimo fermentus ir nevirškina. Gyvuliniam baltymui reikalingas tam tikras fermentas, kuris išsiskiria, kai praryjame mėsos kąsnį. Kai ilgai jos nevalgome, organizmas nebegamina reikalingo fermento, skrandis nežinos, ką su mėsa daryti, nevirškins. Mėsai virškinti reikalingas fermentas vėl gali pradėti gamintis, jei žmogus pradės po truputį valgyti mėsą ir pratinti prie jos organizmą.

Ilgus metus nevalgius mėsos, nebetraukia net šviežiai kepto šašlyko kvapas, nes liežuvis bus pamiršęs šiuos receptorius.

- Kam būtų nerekomenduojama kardinaliai keisti mitybą ir pereiti į vegetarų gretas?

- Nerekomenduočiau pradėti vegetarinės mitybos žmonėms, kurie skundžiasi padidėjusiu skrandžio ar žarnyno jautrumu, tiems, kuriems rekomenduojama sumažinta skaidulų dieta.

Svarbu

Staiga iš visavalgio perėjus į vegetarišką ar veganišką mitybą, organizmui pradeda trūkti cinko, vario, B grupės vitaminų. Pradeda lūžinėti nagai, slinkti plaukai, oda tampa pilkšva, sausa, šerpetojanti, nes nėra tinkamai aprūpinta, jei mityba nesubalansuota. Ilgai nereguojant į šių mineralų ir vitaminų trūkumą, organizme gali atsirasti rimtesnių ilgalaikių problemų.

Sunkiau pakeičiami maisto produktai ir maistinės medžiagos

Jei jau yra didelis noras ar poreikis kardinaliai keisti mitybos įpročius ir tapti vegetaru ar veganu, patartina rasti, kuo pakeisti tuos produktus, kuriuos eliminuojate iš savo mitybos. Geležis neturi dingti iš organizmo, o yra žmonių, kurių organizmai ir taip nėra linkę pasisavinti visą iš maisto gaunamą geležį 100 procentų, tad patiems koreguoti mitybą ir žaisti be gydytojo ar dietologo žinios tikrai nereikėtų.

Nepakeičiamų aminorūgščių daugiausia yra gyvūniniuose baltymuose. Tai būtų mėsa, žuvis, jūros gėrybės, liesi rūgusio pieno produktai, kiaušiniai - jie nepakeičiami, nes visaverčiai, todėl rekomenduojama nors su kažkuria maisto grupe jų gauti. Taip pat organizmui naudingi ir pakeičiamieji (augaliniai) baltymai, kurie liaudiškai vadinami nevisaverčiais. Bet gyvūniniai baltymai biologiškai vertingesni, nes juose, lyginant su augaliniais baltymais, yra daugiau tokių aminorūgščių kaip triptofanas, lizinas. Su maistu žmogus turi gauti abi baltymo rūšis, ir visaverčius, ir nevisaverčius, nes juose skirtingos amino rūgštys, bet visos vienodai svarbios.

Ir čia gal reiktų pridurti, kad žmogus vagantis mėsą dar neturėtų džiaugtis, kad valgo visaverčių baltymų ir jam tai bus labai naudinga, nes kaip taisyklė - mėsėdžiai mityboje turi per mažai skaidulų, per mažai daržovių, per mažai ankštinių augalų kuriuose kaip tik ir yra gerų, tačiau nevisaverčių amino rūgščių. Kaip ir vegetarai, eliminavę gyvulinius batymus neturi džiaugtis, nes jų mityboje trūks nepakeičiamų amino rūgščių. Taigi visur reikalingas maisto balansas.

Naudinga žinoti

Kai sumažėja organizmui reikalingas geležies kiekis, jį maitinantis pakelti sunku ir beveik neįmanoma. Geležies trūkumas kompensuojamas jau tik su tam tikrais medikamentais. Ir kai geležies lygis atkuriamas, tinkama ir subalansuota mityba, valgant mėsą, jis tik palaikomas.

Vegano mityba – visiškas gyvūninės kilmės produktų atsisakymas. Veganai taip pat nepritaria gyvūnų naudojimui rūbų ir kitokioms reikmėms, kurios gali sukelti gyvūnui skausmą arba mirtį.

Vegetaro mityba – kai atsisakoma bet kokios mėsos, žuvies, įskaitant vėžiagyvius bei šalutinius skerdimo produktus. Apmažinamas pieno produktų vartojimas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder