Vietoj priklausomybės ligų centrų - filialai

Vietoj priklausomybės ligų centrų - filialai

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) planuoja sujungti penkiuose miestuose esančius priklausomybės ligų centrus į vieną, paliekant jų filialus. Taip esą būtų sumažintas administracinis aparatas, tačiau planuojama įdarbinti daugiau medicinos personalo. Taip pat svarstoma kompensuoti priklausomybės ligomis sergantiems pacientams reikalingus vaistus.

Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad šiuo metu Lietuvoje yra susidariusi situacija, kai priklausomybės ligų gydymas yra teikiamas penkiuose centruose Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje.

"Realybė yra tokia, kad kiekvienas tų centrų dirba skirtingai, teikia skirtingas paslaugas, jų personalo struktūra labai skirtinga, ir šiandien mes neturime nei tikro regioninio padengimo, nei vienodo paslaugų užtikrinimo pacientams, kurie serga priklausomybės ligomis", - sakė sveikatos apsaugos ministras.

Pasak jo, reforma bus siekiama centralizuoti priklausomybės ligų centrų veiklų organizavimą, sujungiant juos į vieną nacionalinį centrą su filialais, mažinant techninį personalą. Tuo tarpu medicinos darbuotojų, tikimasi, daugės.

Rado trūkumų

Sveikatos apsaugos viceministrė Gintarė Šakalytė aiškino, kad reformą paskatino tai, kad visi penki Lietuvoje veikiantys centrai dirba pagal skirtingas metodikas, ir pacientams, kurie gyvena skirtinguose miestuose, teikiamos skirtingos paslaugos.

"Todėl ir kilo mintis, kad būtų parengta bendra metodika, bendros taisyklės ir pacientai būtų gydomi pagal šiandien galiojančius standartus ir įrodymais grįstą mediciną. Tai logiškiausia, mūsų galva, buvo padaryti sujungiant centrus, kad metodikų ruošimas ir metodinis vadovavimas būtų vienas, tai yra bendras visoje Lietuvoje ir gydant bet kurią kitą patologiją", - sakė G. Šakalytė.

Taip pat ketinama keisti tokių pacientų gydymo finansavimo modelį. Iki šiol už tokių pacientų gydymą buvo apmokama biudžeto lėšomis, o ne iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, nors tik penktadalis pacientų buvo nedrausti privalomuoju sveikatos draudimu.

A. Veryga teigė, kad bus svarstomos galimybės kompensuoti kai kurių priklausomybių medikamentinį gydymą.

"Lietuva iki šiol nekompensuoja priklausomybės nuo tabako gydymo medikamentų, kai kurie medikamentai, kurie skirti priklausomybei nuo alkoholio gydyti, taip pat nėra kompensuojami. Mes turime tokią keistą situaciją, kai priklausomybės ligomis sergantys pacientai yra savotiškai padaryti išskirtiniai, ir tikrai ne gerąja prasme išskirtiniai", - kalbėjo A. Veryga.

Skaičiuojama, kad 2016 m. ambulatoriškai priklausomybių centruose lankėsi mažiau negu 10 proc. pacientų, kurie serga priklausomybės ligomis - 10 233 pacientai. Pažymėta, kad kai kurie pacientai pripažįsta, jog paslaugų jiems tenka palaukti eilėse ir po porą savaičių, pvz., detoksikacijos, ne visi centrai teikia galimybę dalyvauti Minesotos programoje.

"Priklausomam žmogui pagalbą reikia gauti maksimaliai greitai, nes motyvacija keičiasi kitą kartą ir per dieną du tris kartus. Jeigu žmogus atėjęs greitai nesulaukia pagalbos, paslaugų, jis, būna, apsisuka, persigalvoja ir kai kurie net su palengvėjimu atsidūsta: jeigu nėra vietos, yra eilė, tai galiu šiandien tos pagalbos ir nesikreipti. Turime stengtis, kad nereikėtų žmonėms laukti, kaip ir kitiems pacientams", - pabrėžė ministras.

Anot ministerijos, tai, kad pokyčiai šioje srityje reikalingi, parodė ir atlikta centrų veiklos analizė po to, kai jų vadovai prašė papildomai šiems metams skirti 300 tūkst. eurų.

"Radome tai, ką radome. Tenka apgailestauti, kad centrai patys nusistato skirtingus kokybės standartus ir jais vadovaujasi. Pavyzdžiui, ne visuose centruose pacientams kartą per metus atliekami privalomi tyrimai dėl ŽIV, hepatito C ir sifilio", - sakė viceministrė.

Atlikta analizė taip pat parodė, kad kai kurie centrai taiko mokslu nepagrįstus, SAM neaprobuotus medicinos metodus, skaidriai neatskiria mokamų ir nemokamų paslaugų, nevienodai išnaudoja sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis sudarymo ir paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo galimybes, teikia nevienodus duomenis, veda skirtingas apskaitas.

"Dirbsime kaip dirbome"

Klaipėdos priklausomybės ligų centro direktorius Liudas Andrikis sakė, kad planuojamos permainos įstaigos darbo neturėtų keisti. Pasak pašnekovo, tokia idėja buvo iškelta dar 2012 metais, o link įgyvendinimo pajudėjo tik dabar.

"Mes ir toliau teiksime paslaugas, pagalbą sergantiems priklausomybės ligomis ir jų artimiesiems. Paslaugos išliks, tik tiek, kad galbūt bus metodikos bendros, laukia jų patvirtinimas. Dabar vadovaujamės, galima sakyti, nerašytomis metodikomis pagal gydytojų praktiką", - sakė L. Andrikis.

Dabar Klaipėdos priklausomybės ligų centras yra pavaldus Sveikatos apsaugos ministerijai.

"Pasitarime buvo priimtas sprendimas, kad būtų vienas respublikinis ar nacionalinis priklausomybės ligų centras ir penki filialai, kurie įsikurtų dabar veikiančių centrų bazėse. Pagrindinis centras, ko gero, bus Vilniuje arba Kaune, bet tame mieste dar išliks ir filialas", - sakė L. Andrikis.

Pasak Klaipėdos priklausomybės ligų centro vadovo, per metus į įstaigą kreipiasi apie 4 000 priklausomybės ligą turinčių žmonių, taip pat kreipiasi ir sergančiųjų artimieji, pasiekę remisiją žmonės, asmenys, kurie siekia gauti vairuotojo pažymėjimą, leidimą ginklui. Su jais bendras besikreipiančiųjų skaičius siekia 10-12 tūkstančių kasmet.

Iš besigydančiųjų Klaipėdos centre dauguma kovoja su priklausomybe nuo alkoholio, nemaža dalis kreipiasi dėl priklausomybės nuo opiatų (heroino), intraveninių narkotikų. Tai priklausomybės, kurios daro didžiulį neigiamą poveikį žmonių socialiniam gyvenimui ir sveikatai.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder