2018 m. gruodžio 12 d. 05:33 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Sveikata  >  Sveikata

Sveikata

Vien diagnozuoti autizmo nepakanka - reikia padėti žmonėms su juo gyventi

2016-04-05, 09:54

Aida VALINSKIENĖ

Vien diagnozuoti autizmo nepakanka - reikia padėti žmonėms su juo gyventi nuotrauka, foto

Laima Mikulėnaitė.

© Redakcijos archyvo nuotr.

Balandis jau daugelį metų visame pasaulyje minimas kaip supratimo apie autizmą mėnuo. Deja, Lietuvoje iki šiol nėra sisteminės pagalbos autistiškam vaikui, tad retas autizmo sutrikimą turintis žmogus užaugęs gali savarankiškai gyventi visavertį gyvenimą.

Seimo Žmogaus teisių komiteto narės Rimantės Šalaševičiūtės pateiktais duomenimis, 2001 m. Lietuvoje buvo 312 vaikų, kuriems buvo diagnozuoti autizmo sutrikimai, o 2013 m. jų jau buvo 1006. Vaikų, turinčių autizmo sutrikimų, Lietuvoje daugėja. Prie to prisideda ir faktas, kad nuo 2015 m. lapkričio profilaktiniai vaikų psichomotorinės raidos tikrinimai privalomi ne tik vaikams nuo 1 iki 4 metų, bet ir kūdikiams nuo 3 mėnesių. Kuo anksčiau diagnozuojama liga ir pradedama teikti pagalba, tuo geresni būna rezultatai. Tačiau Lietuvoje, deja, pagalba dar nėra tinkamai organizuojama.

Anot Vaikų neurologės, raidos pediatrės, Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Vaiko raidos centro Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėjos Laimos Mikulėnaitės, svarbiausia yra suprasti, kad autizmas nėra liga, kuria persirgai ir gyveni kaip nieko nebuvę. Autizmas yra būklė, kuri lydi žmogų nuo sutrikimo išaiškinimo iki gyvenimo pabaigos - visą gyvenimą šis žmogus bus šiek tiek kitoks. Kiek jis bus kitoks, priklauso nuo daugelio faktorių: kaip anksti sutrikimas bus nustatytas, kaip greitai žmogus sulauks pagalbos.

Anot gydytojos, amerikiečiai neseniai konstatavo, kad ilgą laiką katastrofiškai didėjęs, nuo 2012 m. autistų skaičius stabilizavosi - sutrikimas diagnozuojamas vienam iš 68 vaikų. Lietuvoje situacija kol kas toli nuo to. Nepakanka pasirūpinti vien ankstyva autizmo diagnostika - būtina sukurti pagalbos sistemą, nes vaikas auga, o augant jam reikalingos ne tik medicinos, bet ir specialios socialinės, švietimo paslaugos.

„Negalima sakyti, kad Lietuvoje autistiškiems vaikams pagalbos nėra - ji yra, tačiau nėra sisteminio požiūrio, - sako L.Mikulėnaitė. - Manau, valstybė privalo pagalvoti apie tai, ką ji turi padaryti, kad šie vaikai, kuriems dabar diagnozuojamas autizmas, galėtų normaliai gyventi ir valstybei nereikėtų imtis visapusiškos atsakomybės už juos. Tad reikalinga vieninga medicinos, socialinės ir švietimo sistemų programa, orientuota į sutrikusios raidos žmones.“

Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ atstovės pasakojo, kad dar ne taip seniai autizmas suaugusiems nebūdavo diagnozuojamas - autistiško vaiko, sulaukusio 18 metų, ligos istorijoje būdavo įrašoma šizofrenija, nors tai visiškai skirtingi sutrikimai.

2014 m. kovą buvo priimtas įstatymas, kad suaugusiems nuo 2015 m. bus diagnozuojamas autizmas. Tačiau, pasak asociacijos pirmininkės Linos Sasnauskienės, praėjus metams po įstatymo įsigaliojimo paaiškėjo, kad psichiatrai vis dar to nežino. Tad nepakanka, kad tik būtų priimami teisės aktai - jie dar ir turi būti vykdomi.

Dabar šeimos, kurioje auga autistiškas vaikas, dažniausiai atsiduria tarsi Bermudų trikampyje ir siuntinėjamos iš vienos ministerijos į kitą.

„Dažnai mes girdime, kad valstybei vaikas kas mėnesį kainuoja apie 4 tūkst. eurų. Kur tie pinigai nueina? Tikriausiai etatams išlaikyti, nes konkrečius vaikus pasiekia tik labai maža jų dalis, - sakė L.Sasnauskienė. - Jeigu tinkamai neinvestuojama į autistišką vaiką dabar, užaugęs jis tampa specializuoto pensiono gyventojas, kuriam reikalinga visapusiška pagalba, nors matome, kad Vakarų šalyse, laiku gavę tinkamą pagalbą, šie žmonės gali gyventi visiškai savarankiškai.“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Žymos: autizmas

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Sveikata

Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) pirmoji Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse įdiegė robotinės chirurgijos...

Klaipėdos ligoninėje - robotinė chirurgija nuotrauka, foto

Dugnas - dažniausiai taip apibūdinami priklausomybės ligomis sergančių žmonių gyvenimai. Nuopuolyje atsidūrę...

Vienas vaistas gelbėja narkomanų gyvybes nuotrauka, foto

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir...

Kaip apsisaugoti nuo gripo? nuotrauka, foto

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento (NVSC) specialistai primena, kad labai svarbu,...

Ar saugus šulinių vanduo? nuotrauka, foto

Ugningas šou ant ledo: uždainavo pats Povilas Vanagas nuotrauka, foto

Klaipėda, Antradienio vakarą pilnutėlėje "Švyturio" arenoje klaipėdiečiai pirmieji pamatė antrąją "Roko simfoniją ant...

Ugningas šou ant ledo: uždainavo pats Povilas Vanagas nuotrauka, foto

Klaipėda, Antradienio vakarą pilnutėlėje "Švyturio" arenoje klaipėdiečiai pirmieji pamatė antrąją "Roko simfoniją ant...

Strasbūre netoli Kalėdų mugės aidėjo šūviai nuotrauka, foto

Pasaulis, Antradienio vakarą Prancūzijoje, Strasbūre, netoli miesto Kalėdinės mugės aidėjo šūviai.

Didės valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis nuotrauka, foto

Ūkis, Seimas nusprendė nuo kitų metų pradžios 1,7 euro (iki 134,2 euro) didinti...

Klaipėda, Paskelbta prieš 4 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 5 val.

Pasaulis, Paskelbta prieš 6 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...