2018 m. spalio 21 d. 17:57 val., sekmadienis

ve  >  Žinios  >  Sveikata  >  Sveikata

Sveikata

Vien diagnozuoti autizmo nepakanka - reikia padėti žmonėms su juo gyventi

2016-04-05, 09:54

Aida VALINSKIENĖ

Vien diagnozuoti autizmo nepakanka - reikia padėti žmonėms su juo gyventi nuotrauka, foto

Laima Mikulėnaitė.

© Redakcijos archyvo nuotr.

Balandis jau daugelį metų visame pasaulyje minimas kaip supratimo apie autizmą mėnuo. Deja, Lietuvoje iki šiol nėra sisteminės pagalbos autistiškam vaikui, tad retas autizmo sutrikimą turintis žmogus užaugęs gali savarankiškai gyventi visavertį gyvenimą.

Seimo Žmogaus teisių komiteto narės Rimantės Šalaševičiūtės pateiktais duomenimis, 2001 m. Lietuvoje buvo 312 vaikų, kuriems buvo diagnozuoti autizmo sutrikimai, o 2013 m. jų jau buvo 1006. Vaikų, turinčių autizmo sutrikimų, Lietuvoje daugėja. Prie to prisideda ir faktas, kad nuo 2015 m. lapkričio profilaktiniai vaikų psichomotorinės raidos tikrinimai privalomi ne tik vaikams nuo 1 iki 4 metų, bet ir kūdikiams nuo 3 mėnesių. Kuo anksčiau diagnozuojama liga ir pradedama teikti pagalba, tuo geresni būna rezultatai. Tačiau Lietuvoje, deja, pagalba dar nėra tinkamai organizuojama.

Anot Vaikų neurologės, raidos pediatrės, Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Vaiko raidos centro Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėjos Laimos Mikulėnaitės, svarbiausia yra suprasti, kad autizmas nėra liga, kuria persirgai ir gyveni kaip nieko nebuvę. Autizmas yra būklė, kuri lydi žmogų nuo sutrikimo išaiškinimo iki gyvenimo pabaigos - visą gyvenimą šis žmogus bus šiek tiek kitoks. Kiek jis bus kitoks, priklauso nuo daugelio faktorių: kaip anksti sutrikimas bus nustatytas, kaip greitai žmogus sulauks pagalbos.

Anot gydytojos, amerikiečiai neseniai konstatavo, kad ilgą laiką katastrofiškai didėjęs, nuo 2012 m. autistų skaičius stabilizavosi - sutrikimas diagnozuojamas vienam iš 68 vaikų. Lietuvoje situacija kol kas toli nuo to. Nepakanka pasirūpinti vien ankstyva autizmo diagnostika - būtina sukurti pagalbos sistemą, nes vaikas auga, o augant jam reikalingos ne tik medicinos, bet ir specialios socialinės, švietimo paslaugos.

„Negalima sakyti, kad Lietuvoje autistiškiems vaikams pagalbos nėra - ji yra, tačiau nėra sisteminio požiūrio, - sako L.Mikulėnaitė. - Manau, valstybė privalo pagalvoti apie tai, ką ji turi padaryti, kad šie vaikai, kuriems dabar diagnozuojamas autizmas, galėtų normaliai gyventi ir valstybei nereikėtų imtis visapusiškos atsakomybės už juos. Tad reikalinga vieninga medicinos, socialinės ir švietimo sistemų programa, orientuota į sutrikusios raidos žmones.“

Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ atstovės pasakojo, kad dar ne taip seniai autizmas suaugusiems nebūdavo diagnozuojamas - autistiško vaiko, sulaukusio 18 metų, ligos istorijoje būdavo įrašoma šizofrenija, nors tai visiškai skirtingi sutrikimai.

2014 m. kovą buvo priimtas įstatymas, kad suaugusiems nuo 2015 m. bus diagnozuojamas autizmas. Tačiau, pasak asociacijos pirmininkės Linos Sasnauskienės, praėjus metams po įstatymo įsigaliojimo paaiškėjo, kad psichiatrai vis dar to nežino. Tad nepakanka, kad tik būtų priimami teisės aktai - jie dar ir turi būti vykdomi.

Dabar šeimos, kurioje auga autistiškas vaikas, dažniausiai atsiduria tarsi Bermudų trikampyje ir siuntinėjamos iš vienos ministerijos į kitą.

„Dažnai mes girdime, kad valstybei vaikas kas mėnesį kainuoja apie 4 tūkst. eurų. Kur tie pinigai nueina? Tikriausiai etatams išlaikyti, nes konkrečius vaikus pasiekia tik labai maža jų dalis, - sakė L.Sasnauskienė. - Jeigu tinkamai neinvestuojama į autistišką vaiką dabar, užaugęs jis tampa specializuoto pensiono gyventojas, kuriam reikalinga visapusiška pagalba, nors matome, kad Vakarų šalyse, laiku gavę tinkamą pagalbą, šie žmonės gali gyventi visiškai savarankiškai.“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Žymos: autizmas

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Sveikata

Sunkią traumą ar politraumą patyrę žmonės guldomi į Reanimacijos ir intensyviosios terapijos...

Reanimacijos skyriuje - atidi priežiūra nuotrauka, foto

Sporto traumų skyrius Klaipėdos universitetinėje ligoninėje veikia nuo 2006 metų, tačiau čia...

Sporto traumoms gydyti - dienos chirurgija nuotrauka, foto

Šių metų pavasarį Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino Lietuvos traumų centrų veiklos aprašą,...

Klaipėdoje - aukščiausio lygio traumų gydymo centras nuotrauka, foto

Galvos ir stuburo traumos palieka turbūt skaudžiausias pasekmes - nutikus nelaimei ir...

Smegenų traumos: žmonių priešai - alkoholis ir laikas nuotrauka, foto

Pareigūnus išteisinęs teismas: tai vyko su vadovų žinia nuotrauka, foto

Kriminalai, Dėl prievartos prieš sulaikytąjį buvusius Klaipėdos apskrities policijos pareigūnus išteisinęs uostamiesčio apygardos...

"Vilties linijai" - trisdešimt nuotrauka, foto

Klaipėda, Emocinės paramos tarnyba suaugusiesiems "Vilties linija" vakar atšventė savo 30-ies metų jubiliejų....

"Kai pats sau esi darbdavys ir darbuotojas - atsakomybė  didesnė" nuotrauka, foto

Žmonės, Kai nedidelį šeimos restoranėlį ar kepyklėlę atidarę verslininkai patys kepa, verda, stovi...

Autobuso keleivei lūžo blauzdikaulis nuotrauka, foto

Kriminalai, Penktadienį apie 17 val. į ligoninę medikai atvežė moterį, gim. 1963 m....

Kriminalai, Paskelbta prieš 2 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 5 val.

Kriminalai, Paskelbta prieš 6 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...