Vėžys - viena didžiausių medicinos, ekonomikos ir visuomenės problemų visame pasaulyje. Tai antra pagal mirtingumą liga, prognozuojama, jog 2030 m. onkologinės ligos taps pirma mirtingumo priežastimi, o naujų vėžio atvejų skaičius gali perkopti 21 mln.
Sergamumas vėžiu Lietuvoje taip pat didėja. Pastaraisiais metais mūsų šalyje diagnozuojama po beveik 18 tūkst. naujų vėžio atvejų kasmet. 2016 metais Lietuvoje mirtingumas dėl piktybinių navikų sudarė beveik penktadalį (19,9 proc.) visų mirčių.
"Šiandien disponuojame visais svarbiausiais vėžio diagnostikos ir gydymo būdais, įskaitant precizinę mediciną ir kamieninių ląstelių transplantaciją, tad gydymo rezultatai turėtų būti žymiai geresni. Tačiau gyvenimo trukmės vidurkis yra žemiausias Europos Sąjungoje, ypač blogai šiuo atžvilgiu atrodo mūsų vyrai - jie atsilieka 9 metais nuo pasaulio vyrų amžiaus trukmės vidurkio. Tai taip pat žemiausias rodiklis visoje Europoje. Lietuvoje trečdalį ankstyvos mirties priežasčių sudaro vėžinės ligos. Blogai atrodome ir mirtingumo aspektu, mūsų vyrai "pirmauja" Europoje - aukštas mirtingumas nuo prostatos ir aukščiausias - nuo inkstų vėžio. Drauge su Rumunija esame pirmoje vietoje pagal moterų mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio", - teigė prof. F. Jankevičius.
Dažniausia onkologinė liga pas mus, kaip ir kitose Europos šalyse bei visame pasaulyje, tarp moterų išlieka krūties vėžys, tarp vyrų - prostatos vėžys.
Amžius yra vienas svarbiausių vėžio rizikos veiksnių - sergamumas vėžiu didėja didėjant amžiui. Jungtinių tautų organizacijos duomenimis, vyresnio amžiaus žmonių dalis didėja beveik visose pasaulio šalyse dėl pailgėjusios gyvenimo trukmės ir mažėjančio gimstamumo. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse 2050 m. prognozuojama, kad 60 ir daugiau metų sulaukę asmenys sudarys 37 proc. visų gyventojų. Taigi vėžys yra problema, su kuria mes susiduriame dabar ir kurios neišvengsime ateityje.
Sergamumo vėžiu rodikliai ir sergamumo struktūra Lietuvoje labai panaši į mūsų kaimynių - Latvijos, Estijos, Lenkijos. Mūsų šalyse, palyginti su Vakarų Europos šalimis, apskritai sergamumas vėžiu yra mažesnis, tačiau dažniau sergama skrandžio, plaučių, gimdos kaklelio vėžiu. Kita vertus, mūsų mažesni sergamumo storosios žarnos, krūties vėžiu rodikliai. Palyginti su ekonomiškai stipresnėmis Europos šalimis, Lietuvai, kaip ir mūsų kaimyninėms šalims, būdingi mažesni išgyvenamumo ir didesni mirtingumo nuo vėžio rodikliai.
Išgyvenamumo skirtumų priežastys yra kompleksinės. Svarbios yra ir lėšos, skiriamos vėžio kontrolei, svarbus yra ir kryptingas vėžio kontrolės bei profilaktikos planavimas, svarbus tolygaus vėžio patikros programų ir naujausių gydymo metodų prieinamumo užtikrinimas.
Pasak profesoriaus, bendras onkologinės situacijos pagerėjimas šalyje galimas, kai kryptingai taikomos visų lygių vėžio profilaktikos priemonės, kurios apima ir vėžio rizikos veiksnių eliminavimą, ir ankstyvą diagnostiką, ir efektyviausių gydymo metodų taikymą bei onkologijos sričiai aktualius mokslinius tyrimus.
"Naujausiais vertinimais, jei būtų sumažintas žinomų vėžio rizikos veiksnių poveikis ar jie būtų visiškai eliminuoti, galima būtų išvengti nuo trečdalio iki pusės susirgimų vėžiu, - sako prof. F. Jankevičius. - Tai būtų tabako rūkymas, besaikis alkoholio vartojimas, profesiniai kancerogenai, nesveika mityba, nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas, infekciniai veiksniai ir aplinkos tarša."
Vakarų šalių patirtis rodo, kad tinkamai įgyvendinant kai kurių lokalizacijų vėžio ankstyvos diagnostikos programas galima ženkliai padidinti anksti diagnozuojamų navikų dalį (pvz., krūties, storosios žarnos), dėl ko atsirastų daugiau galimybių suteikti efektyvų gydymą. Vykdant gimdos kaklelio patologijos patikros programą diagnozuojami dar ikivėžiniai pakitimai, kuriuos išgydžius vėžys net neišsivysto. Tobulesnė diagnostika ir efektyvesnis gydymas leidžia pagerinti jau susirgusių žmonių išgyvenamumą, t. y. ir pailginti susirgusiųjų gyvenimo trukmę, ir pagerinti jų gyvenimo kokybę.
Pasak Valstybinės ligonių kasos direktorės Jūratės Sabalienės, iš viso pernai pagal prevencines programas Lietuvoje atlikta 551 tūkst. patikrų dėl vėžio. Pernai už gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos gydymą ligoninėse ligonių kasos apmokėjo daugiau nei 8,6 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Už kompensuojamuosius priešnavikinius vaistus sumokėta beveik 70 mln. eurų.
Priežastys, kodėl žmonės nenueina pasitikrinti, gali būti pačios įvairiausios: vieni mano, kad liga juos aplenks, kiti vadovaujasi nuostata, kad geriau kuo ilgiau apie ją nežinoti, treti vis atidėlioja vizitą pas gydytoją, nors ir suvokia, kad kuo anksčiau liga bus aptikta, tuo lengviau ją gydyti, o grėsmė prarasti sveikatą mažesnė. Tikriausiai yra ir tokių, kurie tiesiog per mažai žino apie galimybę nemokamai pasitikrinti.
"Nesitikrinti sveikatos, neatvykti pasitikrinti prevenciškai dėl vėžio kiekvienam yra didelė rizika. Todėl kviečiame visus rūpintis savimi ir savo artimaisiais - laiku kreiptis į savo šeimos gydytoją, atsiliepti į raginimą dalyvauti prevencijos programose. Beje, net jei nepatenkate į programose nustatytą amžiaus grupę, tačiau turite priežasčių nerimauti dėl savo sveikatos, ar pasireiškia ligos simptomai, kreipkitės į savo šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs sveikatos būklę, jei reikia, skirs tyrimus ar nukreips pas gydytoją specialistą", - sakė J. Sabalienė.
Lietuvoje vykdomos vėžio prevencijos programos
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa. Kiekviena 25-60 metų amžiaus moteris gali nemokamai profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ar ikivėžinių pakitimų. Pagal šią programą kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Pagal citologinio tepinėlio rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa. Kiekviena~50-69 metų amžiaus moteris gali pagal valstybės finansuojamą krūties vėžio prevencijos programą 1 kartą kas dvejus metus atlikti mamografijos tyrimą, kuris leidžia tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą galima iš anksto užsiregistruoti mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš tyrimą atlikusios įstaigos.
Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Ši programa skirta 50-75 metų amžiaus vyrams bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją, leidžiančią patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Šiuo metu šešių Lietuvos apskričių - Panevėžio, Tauragės, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus ir Kauno - 50-75 metų gyventojai kartą per dvejus metus turi galimybę nemokamai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms pagal šią programą suteiktų paslaugų išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą