Vėžiu susirgusių vaikų tėvai: "Reikia eiti kiaurai sienas"

Vėžiu susirgusių vaikų tėvai: "Reikia eiti kiaurai sienas"

Diagnozė - vėžys. Tokie žodžiai kojas pakerta kiekvienam ją išgirdusiam. O jei tokia diagnozė - vaikui? Kaip jaučiasi tėvai, kovodami už savo atžalos gyvybę? Apie tai pasakoja praėjusį penktadienį Klaipėdą pasiekusi fotografijų paroda "Mylimos mylinčios".

Praėjusių metų rudenį Vilniuje startavusi paroda keliauja po Lietuvą - iki birželio 6 d. apie vėžiu susirgusių vaikų mamų kasdienybę ji bylos Klaipėdos koncertų salėje.

Nepamiršti savęs

Parodą atvežusio paramos ir labdaros fondo "Mamų unija" direktorė Eglė Mėlinauskienė teigė, kad kalbėti apie vėžį yra išties sunku.

"Mama apskritai yra vienas svarbiausių žmonių gyvenime, galbūt - net pats svarbiausias. O šių sergančių vaikų gyvenime jos yra ypač svarbios. Fotografijomis norėjome parodyti, kokios mamos yra nuostabios, kokios mylinčios, kantrios. Šalia nuotraukų yra trumputės istorijos iš mamų turbūt sudėtingiausio laikotarpio sergant vaikui. Kalbėdami su jomis skatiname nepamiršti, kad jos taip pat turi savo gyvenimą, kad jos turi pasijusti moterimis, kad visiškai nesusitapatintų su vaiku. Tai yra labai sunku, bet mamų širdžių meilė, tvirtybė yra neišmatuojama", - pasakojo E. Mėlinauskienė.

Organizacijos vadovė džiaugėsi, kad dabar ligoninėse besigydantiems mažiesiems ligoniukams ir jų artimiesiems yra sudaromos labai geros sąlygos, gydymui naudojama saugi, moderni įranga.

Parodoje eksponuojamose nuotraukose - mamos ir jų vaikai. Pasak E. Mėlinauskienės, džiugu, kad beveik visi įamžinti vaikai jau yra pasveikę, keli dar gydomi.

"Mamų unijos" vadovės teigimu, labai daug ligoniukams ir jų šeimoms reiškia artimųjų, aplinkinių palaikymas. Vaiko onkologinės ligos gydymo metu mamos kartu su vaikais ligoninėje praleidžia mažiausiai pusę metų. Jos turi išlikti stiprios ir nepalūžti, nes visi išgyvenimai persiduoda ir vaikams.

Kad įveikti ligą būtų lengviau, buriasi bendraminčių, to paties likimo suvienytų šeimų, savanorių grupelės. Stipri savanorių grupė veikia ir Klaipėdoje.

VILTIS. Kasmet Lietuvoje vėžiu suserga apie 100 vaikų, iš jų apie 80 proc. pasveiksta.

"Šiemet jau trečius metus vešime besigydančius vaikus į Klaipėdą, kad jie galėtų pamatyti jūrą, delfinus, pabėgioti po smėlį ir pasidžiaugti gamta. Prie to savanoriai ir įvairūs rėmėjai labai ženkliai prisideda", - džiaugėsi E. Mėlinauskienė.

Pašnekovės nuomone, kalbėti apie vėžį daug kas vengia - bijoma skausmo. Verčiau reikia kalbėti apie viltį, sveikimą - tai padeda.

Svarbu nepasiduoti

Pozityvios mintys yra labai svarbu, - parodos atidaryme tvirtino klaipėdiečių šeima, kurios vienas iš vaikų susirgo sunkia liga.

Vienuolikos mėnesių berniukui buvo diagnozuota retinoblastoma - akies vėžys. Pasak berniuko tėčio, iš pradžių vaikui buvo diagnozuota katarakta.

"Sužinoję rezultatus sumokėjome pinigų už tyrimą privačioje klinikoje, kurioje kaip tik konsultavo vienas geriausių gydytojų. Norėjome, kad patvirtintų diagnozę. Jis mums iškart pasakė, kad tai ne katarakta, pastebėjo kažkokį darinį. Kreipėmės į Kauno klinikas, kad būtų atliktas tyrimas, bet artimiausias laisvas laikas buvo po dviejų mėnesių. Nenorėjome delsti, reikėjo atlikti tyrimą ultragarsu. Kaune toks aparatas buvo sugedęs, Vilniuje - sugedęs. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gydytoja sutiko atlikti tyrimą, kad ir senu aparatu. Patvirtino, kad akyje yra auglys", - pasakojo berniuko tėtis.

Anot mažojo ligoniuko mamos, buvo labai baisu, nes apie tokią ligą net nebuvo tekę girdėti.

"Vertė žinia iš kojų. Net prisiminti baisu. Kitas mūsų vaikas turbūt net nesuprato ligos rimtumo - rado internete informacijos, sako, mama, nebijok, ko tu verki, brolis nemirs. Kaune buvo atliktas chemoterapijos kursas, o paskui prasidėjo gydymas Šveicarijoje", - pasakojo klaipėdietė.

Su sudėtinga liga susidūrusi klaipėdiečių šeima ėmė gyventi kitokiu ritmu - nuo vienos iki kitos kelionės į Šveicariją, kas 4 savaites. Gydymas buvo brangus ne tik finansiškai, bet ir sudėtingas psichologiškai - liga nenorėjo pasiduoti gydymui, kilo grėsmė, kad gali tekti pašalinti vaiko akytę, nebuvo galima nuspėti, kokia bus tolesnė jos eiga. Vis dėlto tėvus džiugina, kad gydymo rezultatai matyti, auglys nebeauga.

"Svarbiausia - nepasiduoti. Žinoma, pradžioje yra labai sunku, tokia žinia išmuša iš vėžių. Reikia nusiteikti, kad viskas bus gerai, nepasiduoti, kovoti iki galo. Reikia laužyti sienas, standartus, nebijoti nieko. Reikia eiti kiaurai sienas, kad tik vaikas gautų gydymą. Kadangi mylime savo sūnų, dėl jo galime viską padaryti", - kalbėjo parodos atidaryme apsilankiusi klaipėdiečių šeima.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder