2019 m. vasario 21 d. 07:35 val., ketvirtadienis

ve  >  Žinios  >  Sveikata  >  Sveikata

Sveikata

Vaikams - nesveikos gyvensenos pasiūla

2015-02-17, 00:01

Regina MUSNECKIENĖ

Vaikams - nesveikos gyvensenos pasiūla nuotrauka, foto

SIŪLYMAS. Teigiama, kad kūno kultūros pamokos būtų patrauklesnės, jeigu jos vyktų ne po 45, o po 90 minučių, paliekant ilgesnę pertrauką, kad pasportavęs mokinys dar turėtų laiko nusiprausti duše, persirengti, nes daugelį nuo kūno kultūros pamokų dar atkrato ir skubėjimas, bėgimas į pamoką suprakaitavus, tiesiai iš sporto salės.

© Scanpix nuotr.

Nors 2014 -ieji buvo skelbiami Vaikų sveikatos metais, problemos liko tos pačios. Vaikų sveikata kasmet prastėja, o Lietuvoje neliko nė 700 pediatrų.

Didžioji dalis vaiko dienos - prie kompiuterio. Tik pora savaitinių kūno kultūros pamokų. Sveikatos specialistas per dieną turi apibėgti kelias mokyklas, nes už etatą turi aptarnauti 1 000 arba 500 mokinių. Užimti tėvai neturi kada mokyti vaikų sveikos gyvensenos. Dažnai ir patys gyvena nesveikai. Tuomet vaikai naudojasi vis platesne nesveikos gyvensenos pasiūla.

Fizinės ir dvasinės traumos

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro bei Privalomojo sveikatos draudimo duomenys rodo, jog nuo 2010 metų kasmet vis prastesni Lietuvos vaikų sveikatos rodikliai.

Infekcinių ir parazitinių ligų išaugo nuo 78,5 iki 114,2 atvejo tūkstančiui gyventojų, kraujo ir kraujodaros ligų - nuo 13 iki 21,8, endokrininės sistemos ligų - nuo 32,4 iki 98,4, psichikos ir elgesio sutrikimų - nuo 60,4 iki 70,6, nervų sistemos ligų - nuo 29,9 iki 35,4, akių ligų - nuo 187 iki 250, ausų - nuo 60,3 iki 81,4.

Daugiausia vaikų - 655 iš tūkstančio - serga kvėpavimo sistemos ligomis. Kas aštuntam sutrikęs virškinimas.

Kasmet sistemingai daugėja vaikų traumų ir susižalojimų. Pavyzdžiui, 2013 m. tūkstančiui vaikų teko beveik 118 traumų dėl išorinių padarinių.

Lietuvoje dėl išorinių padarinių, tyčinių susižalojimų ar sužalojimų miršta daugiausia vaikų Europos Sąjungoje (ES). Mažiausia vaikų dėl šių priežasčių žūsta Graikijoje. Vilniaus universiteto docentės Sigitos Lesinskienės tyrimas parodė, kad 5,5 proc. vaikų bandė nusižudyti, 11,9 proc. buvo linkę save žaloti.

Lietuvos vaikai prasčiau vertina savo gyvenimo kokybę negu kitų ES šalių moksleiviai. Gal todėl jie nevertina gyvenimo ir vis dažniau pasiduoda populiarėjantiems alkoholio ir narkotikų vartojimo, rūkymo bei kitiems savęs žalojimo reiškiniams.

Tam, matyt, lemiamos reikšmės turi ir socialinės sąlygos. Pavyzdžiui, Kelmės rajono, kur didelis nedarbas, labai daug emigravusių žmonių, moksleiviai turi dar didesnį polinkį į suicidines mintis ir savęs žalojimą negu vidutiniškai Lietuvoje. Kelmės krašte daugiau ir vaikų psichikos bei elgesio sutrikimų, nors daugelis kitų sveikatos rodiklių dėl kaimiško gyvenimo būdo, sveikesnio maisto yra geresni negu vidutiniai šalies rodikliai.

Turi mokyti mokykla?

Šiaulių universiteto docentas Jūra Vladas Vaitkevičius apgailestauja, jog šis universitetas jau 15 metų rengia sveikatos mokslų edukologus, tačiau sveikatos ir sveikos gyvensenos disciplinos neintegruotos į mokyklų programas.

Daugelyje Europos mokyklų sveikatos specialistai mokiniams veda sveikos gyvensenos pamokas. Lietuvoje sveikatos specialistas, norėdamas su mokiniais aptarti vieną ar kitą problemą, turi įsiprašyti į klasės auklėtojo valandėlę. Mokymo programoje nėra numatyta sveikatos pamokų.

"Ankstyvas sveikatos ugdymas ir sveikos gyvensenos mokymas turi didžiausios įtakos žmogaus gyvenimui. Vaikas mokykloje praleidžia po 10-12 valandų. Jokia kita institucija negali pasiekti mokykloje vykdomos veiklos masto, - teigia Kelmės visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Balčiūnienė, - todėl kiekvienoje mokykloje reikalingas sveikos gyvensenos koordinatorius, kuris nuo pat mažens vaikams diegtų sveikus įpročius, rengtų juos gyvenimui, profesinei veiklai ir šeimai."

Deja, pasak L. Balčiūnienės, šiandieninė sveikatos specialisto finansavimo tvarka yra tokia: viena sveikatos specialisto pareigybė vietovėse, kuriose yra daugiau kaip 3000 gyventojų, steigiama tūkstančiui mokinių, o tose vietovėse, kur gyventojų mažiau negu 3000, ši pareigybė steigiama 500 mokinių.

Šiuo metu, kai mokinių skaičius sparčiai mažėja, tik vienoje kitoje mokykloje gali būti steigiamas visas sveikatos specialisto etatas. Dažniausia sveikatos specialistai turi bėgioti per kelias mokyklas. Kartais, dirbdami vienu etatu, jie aptarnauja po 6 ugdymo įstaigas. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose dažnas sveikatos specialistas turi tik 0,2 etato. Koks tokio darbo efektas?

Teigiama, kad norint nuosekliai vykdyti sveikatinimo programą kiekvienoje ugdymo įstaigoje, nepriklausomai nuo jos dydžio, privalėtų būti atsakingas žmogus, kuris koordinuotų procesą, suteiktų naujausių žinių, konsultuotų mokinius, jų tėvus ir mokytojus.

Veikia ir negatyvi aplinka

Mokinių sveikatos stiprinimo prielaidas tyrę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto habilituotas daktaras Apolinaras Zaborskis ir doktorantas Tomas Vačiūnas pastebėjo, jog vaikų sveikatai labai daug reikšmės turi ir negatyvūs aplinkos veiksniai.

Vaikų psichiką ir sveikatą veikia intensyvus eismas, apleisti namai, nešvara, šiukšlynai, girtavimas, narkotikai jų gyvenamoje aplinkoje, nusikalstamumas, reketas, vandalizmas, higieninės sąlygos mokyklose, prastos sąlygos sportuoti, triukšmas.

Be to, vaikams labai svarbus ir mikroklimatas mokykloje. Teigiamai veikia geri mokinių tarpusavio santykiai, ryšys su mokytojais, saugumas, psichologinis palaikymas. Tai gerina sveikatą ir kelia motyvaciją mokytis. Vaikai noriau eina į mokyklą.

Tačiau daugelyje tirtų mokyklų buvo nurodytos problemos, kurios skaitina bėgti iš pamokų. Tai nuovargis, konfliktai, patyčios, netinkamas mokytojų elgesys, kai priimant visai mokyklai svarbius sprendimus neatsižvelgiama į mokinių nuomonę.

Pastebėta, jog mokyklos mikroklimatą galėtų pakeisti, jeigu čia dirbtų daugiau vyrų. Tyrimas atskleidė, jog net 86 proc. mokyklose dirbančių mokytojų yra moterys. Tad berniukai neturi vyriško gyvenimo pavyzdžio, autoriteto. Vyro įvaizdį ir vyriškumo pavyzdį jiems formuoja aplinka, kurioje tie pavyzdžiai ne visuomet teigiami.

Nerūkantis, alkoholio nevartojantis, išsilavinęs mokytojas vyras esą galėtų būti puikus pavyzdys berniukams, pakeisti jų vertybines nuostatas. Teigiama, kad šiandieninė situacija berniukų auklėjimui gali turėti daug neigiamų pasekmių. Beje, tos pasekmės jau ir matomos. Berniukų sveikata neretai prastesnė negu mergaičių.

Menkas fizinis aktyvumas

Tyrime konstatuota ir nepakankamas mokinių fizinis aktyvumas. Vyresniųjų klasių programose numatytos tik dvi savaitinės kūno kultūros pamokos. Ne paslaptis, jog daugelis mokinių ir šių dviejų pamokų bando visaip išvengti.

Judėjimo trūkumą bandoma kompensuoti sporto būreliais. Tačiau būrelius lanko tik suinteresuoti mokiniai. Tie, kurie nenoriai lanko kūno kultūros pamokas, į būrelius taip pat neis. Mokiniams, ypač rajonų, trūksta baseinų, su judėjimu susijusių užsiėmimų, įvairesnės ir patrauklesnės veiklos.

Kūno kultūros akademijos docentė Rasa Jankauskienė siūlo sveikatos politiką mokyklose sutelkti ir į kūno kultūros mokytojo asmenybę. Jis esą turi paaiškinti mokiniui, jog sportas - ne vien judėjimas, bet ir taisyklingas kvėpavimas, negatyvių emocijų, streso valdymas, socializacija ir komunikacija.

Teigiama, kad kūno kultūros pamokos būtų patrauklesnės, jeigu jos vyktų ne po 45, o po 90 minučių, paliekant ilgesnę pertrauką, kad pasportavęs mokinys dar turėtų laiko nusiprausti duše, persirengti, nes daugelį nuo kūno kultūros pamokų atkrato skubėjimas, bėgimas į pamoką suprakaitavus, tiesiai iš sporto salės.

Apie mitybą - dar darželiuose

Mokyklinio amžiaus vaikai neretai skundžiasi skrandžio skausmais, virškinimo sutrikimais, aktuali yra ir nutukimo problema. Pastebima, kad dėl netinkamos mitybos užklumpančios ligos neaplenkia ir per mokyklos slenkstį dar neperžengusių vaikų. Anot specialistų, atsparumą virškinimo sistemos ir kitiems sveikatos sutrikimams lemia nuo pat mažens išugdyti mitybos įpročiai.

Pasak Santariškių Vaikų ligoninės dietistės Jolitos Bagdonavičiūtės, dėl netinkamos mitybos vaikams dažniausiai pasitaiko virškinimo, žarnyno veiklos sutrikimai, skrandžio opos, apsinuodijimai. Pastarosios ligos neaplenkia ir itin mažų vaikų.

"Labai svarbu pratinti tėvus rūpintis vaikų mityba. Būtina gaminti namuose ir į tą veiklą įtraukti vaikus - kad jie matytų, kas bei kaip daroma, kokiems produktams teikiama pirmenybė. Juk tėvai - pavyzdys vaikams", - sakė dietistė.

J. Bagdonavičiūtės teigimu, su sveika mityba derėtų supažindinti net ir darželinukus.

"Supratimas apie sveiką mitybą turi būti išugdytas dar iki peržengiant mokyklos slenkstį", - pabrėžė dietistė.

Žymos: vaikų sveikata

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Sveikata

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas informuoja 2018...

Gavo 40 pranešimų apie sudaužytus termometrus nuotrauka, foto

Ko gero, ne vienas yra savo aplinkoje ar šeimoje susidūręs su žmonėmis,...

Alzheimerio liga: svarbu nedelsti kreiptis pagalbos nuotrauka, foto

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių...

Gripas palengva atsitraukia nuotrauka, foto

Trečiadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas (EP) paragino leisti naudoti kanapes medicinoje ir...

EP ragina leisti naudoti kanapes medicinoje nuotrauka, foto

Lietuva - tarptautinėse žvejybos kontrolės misijose nuotrauka, foto

Jūra, Vakar į misiją Baltijos jūroje Europos žuvininkystės kontrolės agentūros laivu "Lundy Sentinel"...

Dalia Ibelhauptaitė: aš negaliu pralaimėti nuotrauka, foto

Kultūra, Moteris režisiere būti negali, bet gali pabandyti – su tokia nuomone susidūrė...

Vakarų Lietuvos automobilių statymo ypatumai nuotrauka, foto

Klaipėda, Dienraščio "Vakarų ekspresas" redakcija tęsia konkursą "Automobilių statymo ypatumai".

Veiviržėnų gimnazistams – profesoriaus L. Mažylio įžvalgos nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Nepriklausomybės Akto signataro Jurgio Šaulio atminimą puoselėjanti jo vardu pavadinta Veiviržėnų gimnazija...

Kultūra, Paskelbta prieš 35 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...