Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorės Ingos Juozapavičienės teigimu, neseniai atliktas tyrimas „Su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu susijusių infekcijų paplitimas tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų“, kurio metu apklausta 200 narkotikų vartotojų. Be kita ko, konstatuota, kad tik 2 proc. tyrime dalyvavusių asmenų turi aukštąjį išsilavinimą, tik labai nedidelė dalis jų turi nuolatinį darbą, šiek tiek daugiau - beveik 10 proc. - užsiima atsitiktiniais darbais.
78 proc. apklaustųjų atsakė, kad jie nesidalija adatomis ir švirkštais, 7 proc. nurodė, kad dalijasi visomis narkotikams vartoti skirtomis priemonėmis. Vadinasi, per kraują perduodamų infekcinių ligų plitimo rizika išlieka. Ir nors dauguma švirkščiamųjų narkotikų vartotojų žino, kokiu būdu plinta infekcinės ligos ir ŽIV, 15 proc. jų vis dar mano, kad šios infekcijos gali būti perduodamos per vabzdžių įkandimą.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus prof. dr. Sauliaus Čaplinsko teigimu, švirkščiamųjų narkotikų vartojimas - kompleksinė problema ir viena iš grėsmių visuomenės sveikatai. Tad reikia siekti dviejų pagrindinių tikslų: kad kuo mažiau būtų vartojamos tiek legalios, tiek nelegalios psichotropinės medžiagos ir kad žmonės, kurie jau „įklimpo“ į šią problemą, turėtų galimybę kuo greičiau gyventi laisvą nuo iliuzijų gyvenimą. Tačiau, deja, nė vieno šių tikslų greitai pasiekti nepavyks.
Priklausomybė nuo narkotikų, anot mediko, yra chroniška liga, o kiekvienai tokiai ligai būdingi atkryčiai. Tačiau tai ypatinga liga. Juk niekas nenorėtų operuotis apendicito, jei žinotų esant tik 30 proc. tikimybę, kad po operacijos pasveiks. Narkomanijos srityje bent 30 proc. tikimybė, kad pavyks pasiekti remisiją, jau yra gerai.
Tyrimo metu gauti rezultatai, anot S.Čaplinsko, suteikė ir teigiamų, ir neigiamų žinių. Gerai tai, kad infekcijų paplitimas tarp švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų nėra labai didelis. Tačiau tai, kad apie 20 proc. jų yra hepatito B antigeno nešiotojai, reiškia, kad jie gali platinti hepatitą B lytiniu būdu. Ypač tai aktualu žinant, kad trečdalis jų turi komercinių lytinių partnerių ir pusė iš jų nenaudoja apsaugos priemonių - prezervatyvų. Kitaip sakant, tikimybė plisti hepatitui B tarp šių žmonių yra gana didelė.
„Kitas dalykas: dabar, kai ŽIV infekcija yra gana efektyviai gydoma pasauliniu mastu, ypač ES, JAV, jau daugiau žmonių miršta nuo hepatito C, o ne nuo ŽIV infekcijos, - sakė profesorius. - Per pastaruosius 20-25 metus mums pavyko pristabdyti ŽIV infekcijos plitimą, o hepatito C paplitimas yra gana aukštas, nes pakanka gerokai mažesnės kraujo dozės, kad infekcija būtų perduota. Daugiau nei 80 proc. narkotikus vartojančių asmenų Lietuvoje yra hepatito C viruso nešiotojai. Tad hepatitų plitimo stabdymui Lietuvoje ir toliau reikėtų skirti ypatingą dėmesį.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą