Užburtas alergijų, blogo miego ir oro taršos ratas: ES ekspertai Vilniuje sprendžia, kaip jį pralaužti

Vilniuje į antrą Europos Sąjungos (ES) aukščiausio lygio konferenciją suvažiavę sveikatos ekspertai aiškinasi, kaip suvaldyti sveikatą žalojančius aplinkos veiksnius, kurių nei atskiri žmonės, nei valstybės, negali kontroliuoti. 

Spaudos konferencijoje, skirtoje lėtinių kvėpavimo ligų prevencijai ir kontrolei, naudojant mobiliųjų technologijų programėles, kurios įvertina aplinkos taršą, ekspertai akcentavo ne tik oro taršos įtaką kvėpavimo takų ligomis, bet ir jos sąsajas su miego sutikimais bei alergijomis.

Seimo sveikatos reikalų komiteto narys prof. Antanas Vinkus oro taršą ir klimato kaitą vadino didžiausiomis problemomis pasaulyje, kurios kelia pavojų sveikatai.

Kaip pabrėžė Europos inovacijų partnerystės aktyvaus ir sveiko senėjimo centro atstovas Jeanas Bousquet'as, taršos, kaip ir nepaprastai žalingų tabako dūmų, žmogus, deja, negali išvengti, jei yra užterštoje aplinkoje.

Sveikatą žalojanti tarša nepaiso ir valstybių sienų.

Pasak J. Bousquet'o, oro taršos sukeltos kvėpavimo takų ligos pasaulyje paveikusios daugybę žmonių. „Vien rinitu (kvėpavimo sistemos liga, pasireiškiančia nosies gleivinės uždegimu - ELTA) serga 17 milijonų gyventojų. Šios ligos per metus nužudo 3 mln. žmonių. Dėl rinito, astmos prarandama 50 milijardų darbadienių. Tai veikia ir ligonius, sergančius širdies bei kraujagyslių ligomis. Taip pat turime kalbėti apie alergijas, miego sutrikimus, kurie susiję su kvėpavimo sistemos ligomis“, - pabrėžė J. Bousquet'as.

Pasak spaudos konferencijos dalyvio, kad galėtume geriau perprasti minėtas ligas, turime išsiaiškinti užburtą ratą tarp alergijų, blogo miego ir oro taršos. 

„Europos inovacijų institutas atranda labai stiprų ryšį tarp rinito, astmos ir kitų susirgimų. Mūsų tikslas - perduoti šią informaciją šalims, išsidėsčiusioms aplink Lietuvą“, - sakė Europos inovacijų partnerystės aktyvaus ir sveiko senėjimo centro atstovas.

Kaip pabrėžė J. Bousquet'as, minėtos sąsajos bus analizuojamos metų pabaigoje Paryžiuje vyksiančioje ES konferencijoje.

„Tikimės, kad Vilniaus deklaracija, kartu su kolegomis iš Lietuvos, mums padės pasiekti pažangos respiratorinių susirgimų srityje. Tikiuosi, kitais metais galėsime surinkti oro taršos duomenis, be to norime išplėtoti procesą iš Lietuvos į kitas šalis. Prof. Arūnas Valiulis į Vilnių pakvietė Moldovos, Ukrainos sveikatos sistemos atstovus. Respiratoriniai susirgimai yra vieni plačiausiai paplitusių tarp neužkrečiamų ligų, taigi, juos reikia daug rimčiau vertinti, koncentruojantis į pacientus, o to iki šiol nedarėme“, - pabrėžė tarptautinės konferencijos dalyvis.

Europos inovacijų partnerystės aktyvaus ir sveiko senėjimo centro atstovas prof. Peteris Helingsas padėkojo komisarui Vyteniui Andriukaičiui, kad neformaliai rūpinasi bendrijos gyventojų sveikata. 

„V. Andriukaitis buvo vizionierius kuriant europines platformas, kad būtų galima užbėgti už akių epidemijų, su kuriomis susiduriame, plitimui. Tą turime daryti sutelkę jėgas su politikais, akademikais, pacientais“, - pabrėžė prof. P. Helingsas.

Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos narys V. Andriukaitis akcentavo sveikatą žalojančius faktorius, kurie nepriklauso nuo konkretaus žmogaus, konkrečios visuomenės.

„Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos - nėra paprasti žodžiai. Neįmanoma užtikrinti gero oro standartų, kai galingos valstybės išmeta į orą begales taršos elementų. Dalelės nežiūri nei sienų, nei tautų ir veikia mus visus“, - sakė V. Andriukaitis.

Pasak komisaro, privalu visiems bendrai stengtis prisiimti konkrečią atsakomybę už taršos mažinimą. Tik taip įmanoma pasiekti rezultatų konkrečiam žmogui.

„Vilniaus deklaracija parodo kelius. Ji skirta kvėpavimo takų, alergijų sričiai, kalba apie programas, kurios padėtų žmonėms valdyti duomenis apie oro kokybę. Yra internetinių programų, kurios rodo, koks užterštumas konkrečiame mieste, bet to nepakanka. Svarbu su valstybėmis kontroliuoti oro taršą“, - pabrėžė komisaras.

Kaip priminė V. Andriukaitis, iki 2030 metų ES prisiėmė įsipareigojimą ją sumažinti. 

„Turime tik 12 metų, kad įgyvendintume tikslus, po kuriais esame pasirašę. Liūdna žiūrėti į pasaulinę veidmainystę, kur susitarimai pasirašomi, bet įgyvendinti įsipareigojimų nesiekiama. Vilniaus deklaracija atkreips dėmesį į visų institucijų įsipareigojimus, kad kartu su Ukraina, Moldova, kurios pakviestos dalyvauti Vilniaus konferencijoje, ES bendrijos šalys įgyvendintų įsipareigojimus“, - sakė V. Andriukaitis.

Kaip pabrėžė komisaras, tausojamo vystymo tikslai - ne tušti žodžiai.

„Žmonės pavargę nuo tuščių kalbų, kurios neparemtos sprendimais ir teigiamais jų rezultatais. Lietuva gali prisidėti prie žaliosios energetikos skatinimo, taršos mokesčių sureguliavimo, automobilio taršos mažinimo, šildymo sistemų tobulinimą, kad į aplinką patektų kuo mažiau kietųjų dalelių“, - vardijo komisaras, akcentuodamas kiekvienos savivaldybės atsakomybę šioje srityje.

Kaip atkreipė dėmesį Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto prof. A. Valiulis, Lietuva yra ES pasienyje. 

„Užuot statę fizines, technologines, inovacijų sienas, turėtume jas griauti, nes tarša vis viena jų nepaiso“, - sakė A. Valiulis.

Pasak daktaro, didžiausią įtaką Sovietų Sąjungai padarė ne geležinė siena, o būtent technologinė izoliacija. „Todėl norime bendradarbiauti su Moldova, Ukraina. Labai svarbus regioninis bendradarbiavimas - naikinti sienas mūsų galvose“, - pabrėžė prof. A. Valiulis.