Pagal suvartojamo alkoholio kiekį pirmaujame Europoje. Daugeliui tai nieko nesakanti frazė. Tačiau kai įvyksta konkretaus žmogaus mirtis ar iškyla grėsmė jo gyvybei, statistika tampa labai gerai suvokiama. 18-mečiui diagnozuota kepenų cirozė kelia diskusinius klausimus – kokios grėsmės slypi nekaltuose „sidruose“, kokius kiekius išgeria jaunimas, jei nuo pirmo gurkšnio praėjus vos 5 metams jau išgirsta tokią diagnozę? Vilniaus universiteto Toksikologijos centro vadovas gydytojas toksikologas Robertas Badaras sako, jog tikroji problema slypi ne sidro butelyje.
Kaip toksikologai vertina tarp jaunimo itin populiarų alkoholinį gėrimą sidrą?
Jaunimo pamėgtas alkoholinis gėrimas sidras yra lygiavertis alui, tai panašaus stiprumo alkoholio rūšis. Tai nėra stiprusis gėrimas. Jo klasta ta, kad jis pateikiamas kaip visiškai nekaltas gėrimas jaunimui. Gal kaltininkai yra tie, kurie sukuria tokias šio gėrimo reklamas, apgaunančias net ir tėvus? Jie nusprendžia, jog tai kažkoks limonado atitikmuo. Taip klaidinti visuomenės tikrai negalima. Alkoholio reklama, rodoma per TV, turi laiko apribojimą, tačiau ir dienos metu jaunimą ji pasiekia prekybos centruose, miesto viešose erdvėse. Tikėtina, gamintojai savo tikslus pasiekia, jie „tobulai“ pateikia savo produktą, nes net tėvams kyla noras nupirkti to sidro savo vaikams.
Dažnai šie gėrimai būna papildyti kofeinu, taurinu. Kaip šios medžiagos veikia organizmą?
Norėčiau iš karto pasakyti apie tauriną. Tai yra viena iš aminorūgščių, apie kurią nežinia dėl ko per daug kalbama. Aš jos grėsmių neįžvelgiu. Tačiau kofeinas yra pavojingesnė medžiaga derinyje su alkoholiu. Juk niekas degtinės su kava negeria, tai kodėl manoma, kad kava derinyje su sidru bus geriau?
Kita vertus, rinkodarinis sprendimas lyg ir aiškus – dabar jaunimas labai mėgsta alkoholinius gėrimus derinti su energiniais. Tokia yra pastarojo laikmečio mada. Kofeinas žmogų stimuliuoja, alkoholis slopina, alkoholio slopinimas galiausiai paima viršų. Jaunam žmogui susidaro įspūdis, kad jis ilgiau yra energingas, gali daugiau išgerti, tačiau kai alkoholis paima viršų, galima kristi „ragais į samanas“. Jaunimas, nežinantis savo galimybių, džiaugiasi tuo, kad gali ilgai gerti, lyg ir nepasigerti, tačiau galiausiai pasireiškus alkoholio poveikiui, kritimas būna staigus ir pasekmės skaudžios.
Toksikologai prašneko apie jaunų žmonių, vartojančių sidrą, kepenų cirozę. Natūraliai kyla klausimas, tai kokius kiekius žmogus vartoja, kad jam išsivysto tokia būklė?
Esu matęs žmonių, kurie geria kelis dešimtmečius vos ne kasdien ir jų kepenys kaip kūdikio. Esu matęs devyniolikmečius, mirštančius nuo kepenų cirozės. Nėra tiesioginio sąryšio tarp dozės ir pasekmės.
Į jūsų klausimą norisi atsakyti perfrazuojant žinomą posakį – lašas po lašo ir lietuvį pratašo. Jei alkoholį pradeda vartoti net ne paaugliai, o vaikai, tai kodėl stebimės tokiomis diagnozėmis? Bet koks alkoholio vartojimas iki 18 metų yra kenksmingas; bet kokio alkoholio vartojimas reguliariai duoda pasekmes. Aišku, dideli alkoholio kiekiai yra kenksmingesni, tačiau nuolatinis alkoholio vartojimas sukelia organizme nuolatinę toksikozę, apsinuodijimą ir galiausiai daugeliui tai išsivysto į priklausomybę.
Galima sakyti, kad anksti pradėjus vartoti alkoholį, vartojant kasdien ir dar didelėmis dozėmis – tai pagrindiniai rizikos faktoriai išsivystyti kepenų cirozei.
Kepenų cirozė jauname amžiuje yra išimtis ar tai jau virsta tendencija?
Vaikų toksikologai galėtų papasakoti apie 12-mečius, sergančius kepenų ciroze. Tai retesni atvejai, tačiau jau penkeri metai mes stebime tendenciją – kepenų cirozė jaunėja. Anksčiau ji būdavo diagnozuojama 20-30 metų asmenims, dabar vis dažniau žmonėms iki 20 metų.
Kepenų cirozė jaunam žmogui – tai ne sidro problema. Nesvarbu, kokį alkoholį tas jaunuolis vartoja, problema yra ta, kad jis jį vartoja. Kodėl jaunimas tiek daug maukia? Tai jau klausimas daugybei įvairių institucijų ir ten dirbančių žmonių, kurie turėtų stengtis užtikrinti, jog taip nebūtų. Matyt, kažką jie daro ne taip.
Ar tėvai gali iš kokių nors požymių atpažinti vaiko kepenų pokyčius?
Tėveliams reikia atpažinti, kad jų vaikas vartoja alkoholį. Ne kepenų pažeidimo simptomus reikia stengtis įžiūrėti savo vaike, o jo pomėgį prisigerti su draugais. Reikia orientuotis ne į tai, kad vaikas geria ir stengiasi išlaikyti sveikas kepenis. Reikia orientuotis į tai, kad vaikas neturi iš viso vartoti alkoholio.
Kalbant apie kepenų pažeidimus, reikia pasakyti, kad iki kepenų cirozės yra ilgas periodas įvairių pokyčių: iš pradžių būna kepenų suriebėjimas, paskui hepatitas ir galiausiai kepenų cirozė. Šie pokyčiai nustatomi įvairiais tyrimais. Kepenys yra labai moteriškas organas, jos tolerantiškos, geros, atlaidžios. Jei su jomis elgiesi gerai, jos gali grįžti į ankstesnę būseną. Tad net ir kepenų suriebėjimas yra atsikuriantis procesas.
Kepenų cirozės diagnozė skamba gąsdinamai. Ar tai reiškia, kad tai neišgydoma būklė, vedanti į mirtį?
Ne, yra kepenų cirozės gydymas. Tačiau vaizdžiai noriu sulyginti – raugintas agurkas niekuomet jau nebus žalias, be to, jam reikės ypatingų laikymo sąlygų, kad jis nepradėtų pūti. Taip ir cirozės pažeistos kepenys jau negali susitvarkyti su savo funkcijomis, jos nedetoksikuoja ir nesintetina baltymų. Žmogus būna labai ligotas.
Cirozės pažeistos kepenys gali būti persodinamos, tačiau po tokios operacijos žmogus nėra sveikas, jis turi laikytis griežtų mitybos apribojimų, nuolat vartoti medikamentus.
Bet kokia alkoholio dozė kepenų cirozę turinčiam žmogui yra ypač kenksminga. Belieka tik stebėtis, kad ši diagnozė anaiptol ne visiems yra priežastis liautis vartoti alkoholį. Savo darbo pradžioje mačiau atvejį, kai tėvas atvežė sūnų (24 m.) į ligoninę, besišnekant supratau, kad paskutines dienas iki visiško pablogėjimo tėvas sūnui duodavo alkoholio, nes tas „labai prašė“. Tada mane tai labai šokiravo. Tačiau panašų atvejį pamačiau ir vėl, ne taip seniai, kai inteligentiška moteris sūnui atnešdavo degtinės, nes tikėjo, jog tai padeda praplėsti kraujagysles. Tų abiejų sūnų jau nėra tarp gyvųjų.
Jūs kalbate apie jaunėjančią kepenų cirozės diagnozę. Ji byloja apie dar vieną grėsmę – turėsime vis daugiau jaunų, priklausomų asmenų.
Jau turime jų tikrai daug. Aš labai tikiuosi, kad Seimas priims pataisas dėl kosmetikos gaminių su alkoholiu įsigijimo. Turime pagaliau pasakyti, kad karalius nuogas. 99 proc. tų gaminių yra naudojami išgėrimui, o ne pagal pirminę paskirtį – po skutimosi. Jeigu jie būtų vartojami kaip kosmetinė priemonė, kiekvienas lietuvis vyras turėtų kas rytą išsimaudyti tame losjone – parduodami didžiuliai kiekiai. Neapsimetinėkime – jie yra geriami. Nebūkime naivūs, kad tuos losjonus geria tik kokie nors asocialūs asmenys. Pamenu pirmūnę, prestižinės gimnazijos moksleivę, kurios mama buvo medikė, o ji mirė perdozavusi klijų.
Tie losjonai – tai laisvai prieinamas alkoholis kiaurą parą ir visiems.
Vadinasi, jūs pritariate pasiūlymams kiek įmanoma labiau apriboti alkoholio prekybą?
Taip. Pasiūla formuoja paklausą. Tai yra auksinė taisyklė, kalbant apie priklausomybes. Norvegijoje yra 450 vietų, kur parduodamas alkoholis, pas mus – 19 500. Įrodykite, kad būti priklausomu Norvegijoje yra tokios pačios galimybės kaip ir Lietuvoje. Prieinamumas yra itin svarbus faktorius.
Aš už tai, kad alkoholį būtų galima įsigyti tik nuo 21 metų. Terapinio efekto gal neturėtų kokios nors normos, kurios uždraustų kofeiną dėti į alkoholį. Čia išlieka tas pats klausimas – ar tau reikia gerti, jei tau dar nėra 18 metų? Esu gan griežtas – jei nori pragėrinėti smegenis, pirma leisk joms užaugti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą