Svarstoma kai kuriuos nereceptinius vaistus leisti parduoti ne tik vaistinėse

Svarstoma kai kuriuos nereceptinius vaistus leisti parduoti ne tik vaistinėse

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) svarsto galimybę tam tikrus nereceptinius vaistus leisti parduoti ne tik vaistinėse. Šiuo metu dar derinama, kokios parduotuvės galėtų prekiauti nereceptiniais vaistais, svarstomos ir kitos detalės, pavyzdžiui, kokias sąlygas turėtų atitikti vaistų pardavimo vietos, kad tokia prekyba ne vaistinėje būtų saugi.

Lietuva ne vienintelė, siekianti įdiegti tokią praktiką. Yra ne viena Europos Sąjungos (ES) šalis, kurioje leidžiama parduoti nereceptinius vaistus ne vaistinėje. ES šalys yra nusistačiusios skirtingus reikalavimus. Pavyzdžiui, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose yra nustatytas konkretus nereceptinių vaistų sąrašas. Tai augaliniai vaistiniai preparatai, homeopatiniai vaistiniai preparatai, nereceptiniai vaistiniai preparatai nuo kosulio, kuriuos leidžiama parduoti ne tik vaistinėse, teigiama SAM pranešime spaudai.

SAM atkreipia dėmesį, kad ir iki šiol mažmeninės prekybos tinklai taip pat galėjo prekiauti maisto papildais, medicinos prietaisais, tvarsliava.

Pagal galiojančią tvarką, dabar yra ribojama tik mažmeninė prekyba vaistais. Vaistais galima prekiauti tik vaistinėse. Vaistinėse taip pat leidžiama prekiauti vaistinių prekėmis: maisto papildais, medicinos prietaisais ir kitais produktais, skirtais gyventojų sveikatos stiprinimui ir išsaugojimui, ligų prevencijai, taip pat asmens higienai ir kūno priežiūrai skirtomis prekėmis. Tačiau vaistinėse negalima parduoti prekių, kurios nėra skirtos gyventojų sveikatos stiprinimui ir išsaugojimui, ligų prevencijai.

Vis dėlto ne visi specialistai žinią, apie svarstymus leisti dalį nereceptinių vaistų parduoti ir ne vaistinėse, sutinka entuziastingai. "Eurovaistinės" vaistininkė Rasa Keraitė yra įsitikinusi, kad medicininių preparatų pardavinėjimai degalinėse gali ne padėti, o smarkiai pakenkti žmonių sveikatai.

"Neigiamai žiūriu į tai, nes turiu daug svarbių argumentų. Pirmiausia, tai yra vaistai, o ne maisto prekė ar degalai. O tarp vaisto ir nuodo - labai mažas skirtumas, siaura riba. Ir jeigu žmogui leidžiama nusipirkti vaistų bet kur, be jokios konsultacijos, vadinasi, einam prie tokios sistemos, kai žmogus gali save ir apnuodyti. Nes visokių yra žmonių, kurie ne tik gydymo tikslais gali nusipirkti vaistų", - teigė R. Keraitė.

Jos manymu, tokiu leidimu gali pasinaudoti ta žmonių grupė, kurie vaistus vartos neracionaliai.

"Taip, mes palengvinam žmogui įsigijimo procesą, bet jeigu reikia vaistų, juk yra budinčios vaistinės. Net ir maisto papildus pardavinėti yra blogai, nes per didelis jų vartojimas gali sukelti neigiamą poveikį sveikatai. Papildai yra maisto papildymas, o ne jo pakaitalas. Labai svarbu, kad tokius preparatus rekomenduotų profesionalas", - teigė R. Keraitė.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder