Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas gydytojas onkologas-chemoterapeutas Alvydas Česas sako, kad tokia iniciatyva duoda didžiulės naudos - visame pasaulyje diagnozuojama vis daugiau ankstyvos stadijos vėžio atvejų.
Lietuvoje prieš 3-4 metus buvo apie 1300, paskutiniais metais - apie 1500 naujų vėžio atvejų.
Dirba komanda
"Dabar gydymas apima daugybę sričių: radiologinę diagnostiką, paveldimo vėžio nustatymą, genetinius tyrimus, chemoterapiją, spindulinę terapiją, radiologinius gydymo metodus. Tai įgalina vienoje vietoje koncentruoti visą personalą ir ligonį apžiūrėti, aptarti jo ligos istoriją, gydymo metodus per multidalykinės komandos aptarimus ir paskirti tik jam reikalingą individualizuotą gydymą.
Matome, kad dirbame teisinga kryptimi, pastebime, kad pacientų skaičius yra augantis, ir stengiamės, kad tų pacientų kuo mažiau išvyktų į kitus miestus, galėtų būti arčiau namų ir naudotis visomis mūsų ligoninėje teikiamomis paslaugomis", - kalbėjo A. Česas.
Pasak jo, KUL medikai, gydantys krūties vėžiu sergančius pacientus, remiasi krūtis tausojančio gydymo principais - siekia, kad krūties nereikėtų šalinti, o jei prireiktų tai daryti, kad ją būtų galima atkurti.
"Kuo ankstyvesnė stadija, tuo mažesnė reikalinga ir operacijos apimtis. Tai leidžia pacientams turėti daug geresnę sveikimo prognozę ir galimybę gyventi ilgiau ir visavertį visuomeninį, seksualinį gyvenimą. Nuo pat gydymo pradžios stengiamasi padaryti jį maksimaliai vertingą pacientui ir negailestingą ligai, todėl nuo pat pradžių kiekvienas pacientas yra aptariamas multidisciplininės komandos, dalyvauja ne tik onkologai-chemoterapeutai, bet ir chirurgai, onkologai-radioterapeutai, radiologai, patologai, vėžio genetikai, jeigu reikia - dietologai.
PREVENCIJA. Savitikra, pasak gydytojo onkologo-chemoterapeuto Alvydo Česo, yra būtina kiekvienai subrendusiai moteriai, - niekas kitas nežino moters kūno kaip ji pati, tad ji greičiausiai gali pastebėti ir mažiausius pakitimus. Eimanto CHACHLOVO nuotr.
Mes siekiame parinkti kuo geresnį, optimalų gydymą ir jį individualizuoti. Tokie pasitarimai leidžia nuspręsti, ar visais atvejais reikalinga chemoterapija, kada jos nereikia, kam tereikia chirurginio gydymo. Visus sprendimus pas mus priima komanda, komandinis darbas duoda ženkliai geresnius gydymo rezultatus", - teigė A. Česas.
Individualus gydymas
Gydytojo teigimu, labai svarbu yra tai, kad po vienu stogu yra ne tik kompetentinga gydytojų komanda, bet ir naujausios technologijos, laboratorinė įranga sudėtingiems tyrimams.
"Labai daug per paskutinius metus pasiekta chirurgijoje - atliekamos sarginio limfmazgio biopsijos, poodinės krūties pašalinimo operacijos, jei moteris serga paveldimu vėžiu ir turi riziką susirgti, konsiliumas priima sprendimą daryti poodinę mastektomiją, kad moteris nesusirgtų. Yra rekonstrukcijos, atkuriamosios operacijos. Tad mūsų tikslas yra ne tik aktyvus, bet ir prevencinis gydymas. Galima pasakyti, kad ši sritis mūsų ligoninėje sėkmingai vystoma", - kalbėjo A. Česas.
Gydytojas pasakojo, kad kol kas pagrindinis krūties vėžio gydymo metodas išlieka chirurginis gydymas, tačiau svarbūs ir reikšmingi yra ir kiti būdai: chemoterapija, hormonų terapija, jų kombinacija, spindulinė terapija.
"Pavyzdžiui, jei kalbėtume apie dešimt antros stadijos krūties vėžiu sergančių pacienčių, jų gydymas gali būti visiškai skirtingas parinktų gydymo metodų, jų kombinacijų atžvilgiu. Mūsų tikslas yra ne grupė, ne didžioji dauguma, ne ligos stadija, o konkretus pacientas, didžiausia nauda jam ir saugumas onkologiniu požiūriu", - pabrėžė A. Česas.
Rizikos faktoriai
Pasak gydytojo onkologo-chemoterapeuto, neabejotinas rizikos veiksnys yra paveldimas krūties vėžys. Giminėje keliose kartose gali būti atsinaujinantis vėžys, tad KUL dirba vėžio genetikas, kuris aiškinasi, ar susirgusi moteris neturi paveldimo vėžio geno. Jei paveldimo vėžio teorija pasitvirtina, artimieji raginami pasitikrinti, kad būtų išvengta klastingos ligos. Taip pat atsižvelgiama ir į giminėje užfiksuotus moterų lytinių organų onkologinius susirgimus.
Dar vienas faktorius - amžius. A. Česo teigimu, dauguma sergančiųjų krūties vėžiu yra vyresnės nei 60 metų, daugiausiai - 75-erių. "Dėl senėjimo, menopauzės įvyksta tam tikri krūties audinio pakitimai, dėl kurių ir gali atsirasti vėžys", - aiškina A. Česas. Jis priminė, kad nuo 50 metų amžiaus moterys gali kreiptis dėl valstybės finansuojamų tyrimų.
Vis dėlto jis pastebi, kad pastaruoju metu pasitaiko vėžiu sergančių labai jaunų moterų. Gydytojas svarstė, kad galbūt daugiau šios ligos atvejų nustatoma jaunoms pacientėms, nes jos aktyviau tikrinasi sveikatą ir užbėga vėžiui už akių.
Hormonų sistemos sutrikimai taip pat padidina tikimybę susirgti krūties vėžiu, tad, jei moteris jaučia sukietėjimą krūtyje, pastebi išskyras iš spenelio, būtina specialisto apžiūra.
Savitikra, pasak gydytojo A. Česo, yra būtina kiekvienai subrendusiai moteriai, - niekas kitas nežino moters kūno kaip ji pati, tad ji greičiausiai gali pastebėti ir mažiausius pakitimus. Taip pat reikia reguliariai lankytis pas ginekologą, kuris gali pastebėti įtarimų keliančius pokyčius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą