"Karščiai "šienauja" žmones", - paklausta, kaip reikėtų saugoti sveikatą per karščius, sakė Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė.
Pasak jos, sekmadienį teko gelbėti du žmones, kuriuos, įtariama, nuo perkaitimo ištiko klinikinė mirtis. Laimė, abu žmones pavyko atgaivinti.
"Karščiai yra pavojingas dalykas, daug pavojingesnis nei šaltis. Kai oro temperatūra supanašėja su kūno temperatūra, žmogus nebegali išgarinti, išspinduliuoti savo šilumos į aplinką, tada ir įvyksta perkaitimai, Saulės smūgiai", - sakė N. Dambrauskienė.
Ji patarė nuo 13 iki 16 valandos stengtis nebūti saulėje, o jeigu tai būtina, reikia prisidengti galvą. Taip pat reikia valgyti "drėgnesnį" maistą, pavyzdžiui, daugiau salotų ir kitų daugiau skysčių turinčių patiekalų.
Būtina nuolat gurkšnoti vandenį, tačiau jis neturi būti šaltas, užtenka, kad jis būtų vėsus.
"Vis dėlto jeigu pasijutote prastai, reikia pakeisti aplinką į vėsesnę, prigulti, aukščiau pakelti kojas, suvilgyti veidą vandeniu, vėdintis. Na, ir kviesti greitąją pagalbą numeriu 033 iš bet kokio tinklo", - patarė medikė.
Patarimais, kaip elgtis karščių metu, pasidalijo ir Lietuvos kariuomenė. Vienas patarimų - nepadauginti vandens. Nors gerti rekomenduojama reguliariai, nelaukiant, kol atsiras troškulys, tačiau persistengti taip pat nereikėtų - rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 0,75 l vandens per 30 minučių. Geriausia gerti natūralų, stipresnės mineralizacijos, neprisotintą angliarūgšte mineralinį vandenį arba pasūdytą (1 arbatinis šaukštelis valgomosios druskos 1 l vandens) geriamąjį vandenį.
Pasak N. Dambrauskienės, kariškių patarimas gerti pasūdytą vandenį yra geras, nes taip atkuriamas elektrolitų balansas. Populiarūs mineraliniai vandenys tokiu atveju nėra tinkamiausias pasirinkimas, nes jie yra gazuoti.
Pastaruoju metu, pasak pašnekovės, yra padaugėję insulto, infarkto atvejų, todėl silpnesnės sveikatos žmonės turėtų gerai įvertinti savo būklę prieš eidami į lauką ar prie jūros. Jeigu labai tvanku ir karšta net būnant namuose, rekomenduojama vėsintis duše ar vonioje. Mažus vaikus galima vėsinti apgaubiant sudrėkintu rankšluosčiu.
Patarimai, kaip elgtis karštą dieną bei saugiai poilsiauti prie jūros
Apranga
Dėvėkite natūralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą drabužius; venkite drabužių iš sintetinių audinių; patartina rengtis šviesiais drabužiais, kad jie atspindėtų saulės spindulius; pridenkite galvą apdangalu ar dėvėkite kepurę.
Vanduo
Nuolatos su savimi turėkite geriamojo vandens; venkite gėrimų su kofeinu, cukrumi ar saldikliais, nevartokite alkoholio, nes šie gėrimai skatina vandens pašalinimą iš organizmo; negerkite iš karto daug, geriau gerkite nuolat ar reguliariai, po truputį, nelaukdami kol ims kankinti troškulys (pajutus troškulį, organizmas jau būna šiek tiek netekęs vandens); gėrimai su ledu karštyje taip pat nemalšina troškulio, o gerdami ledinį skystį galite peršalti, nes toks gėrimas atšaldo gerklę ir skrandį, o troškulio pojūtis sugrįžta greitai ir karštį iškęsti (pakelti) tampa dar sunkiau.
Maistas
Karštomis dienomis valgykite lengvai virškinamą maistą: vaisius, daržoves, žuvį, o vengti reikėtų riebaus maisto; į gamtą nesivežkite greitai gendančių produktų.
Higiena
Prieš važiuodami į gamtą būtinai įsigykite dezinfekcinio skysčio rankoms arba drėgnų servetėlių tam atvejui, jei nebūtų kur nusiplauti rankų; būnant gamtoje vaisius ir daržoves vartokite tik gerai nuplautus; idams ar maistui plauti nenaudokite jūros, upių ar ežerų vandens.
Saulė
Karštą bei saulėtą dieną venkite būti saulėje nuo 11 iki 15 val. kada ji yra pati pavojingiausia; tepkite odą apsauginiu kremu ar losjonu likus mažiausiai pusei valandos iki einant į paplūdimį; vaikams iki 3 metų apskritai patartina vengti tiesioginių saulės spindulių; rinkdamiesi apsauginius kremus atkreiptkite dėmesį į saulės faktorių (SPF), kuris nurodytas ant pakuočių. Kuo SPF skaičius didesnis, tuo ilgiau galima būti saulėje.
Traumos
Labai svarbu laikytis gelbėtojų nurodymų, stebėti draudžiamuosius ženklus, o tėvai jokiu būdu negali palikti vaikų be priežiūros; neikite maudytis ką tik pavalgę; neplaukite toliau ženklų, žyminčių maudymosi vietą, arti plaukiančių laivų, motorinių valčių. Nesimaudykite audros metu; prieš maudydamiesi privalote pagalvoti, kad plaukiojant bet kuriuo metu gali ištikti raumenų mėšlungis ar kita nelaimė, todėl neplaukite toli nuo kranto. Jeigu besimaudydami jūroje patekote į duobę, pavargote, sutraukė mėšlungis, nepanikuokite ir neeikvokite jėgų - reikia iškelti kairę ranką ir šauktis pagalbos. Jei pastebėjote skęstantįjį, nedelsdami kvieskite gelbėtojus - skambinkite į Bendrąjį pagalbos centrą, telefonu 112.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą