Specialistai: Lietuvoje hepatitas B turėtų būti vertinamas rimčiau

Pastaruosius keletą metų hepatito B infekcija dažniausiai užsikrečiama per lytinus santykius ar vartojant intraveninius narkotikus, tačiau dažnai jau sergančios nėščios moterys hepatito virusą perduoda naujagimiams gimdymo metu, todėl itin svarbi tampa vakcina. Naujagimius reikėtų paskiepyti per pirmas 24 jo gyvenimo valandas.

„Jei vaikas suserga hepatitu B labai mažas – paveldi iš mamos ar dėl nesaugių medicinos procedūrų – tuomet jam kyla didelė rizika susirgti lėtine hepatito forma. Apie 50 procentų vaikų, susirgusiems hepatitu iki penkerių metų, išsivysto lėtinė šios ligos forma, o per ateinančius 10–15 metų ši liga gali progresuoti net iki kepenų cirozės ar kepenų vėžio“, – kalbėjo JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų vyresnysis mikrobiologas prof. Dr. Janas Drabeniukas.

Lietuvoje nėščios moterys nėra tiriamos dėl hepatito B viruso, todėl būtent vakcina gali iš anksto apsaugoti naujagimį.

„Kai kas pradeda kelti diskusijas, kad gal reiktų švelnesnio režimo, jei mama nėra infekuota ir jei veiktų nėščiųjų priežiūros programa. Mes nieko prieš, bet tai būtų visų bendras nutarimas, kur skirti lėšas“, – sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.

Specialistai atkreipia dėmesį į sudėtingas hepatito komplikacijas, esą lėtinė šio viruso forma gali išsivystyti į kepenų cirozę, dėl to prireikia kepenų transplantacijos.

„Apie 20–25 procentai žmonių, sergančių lėtine hepatito B forma, vėliau suserga vėžiu. Dėl to vakcina nuo hepatito B kartais vadinama pirmine vakcina nuo vėžio, ypač nuo kepenų vėžio“, – teigė prof. dr. J. Drabeniukas.

Pernai Lietuvoje registruota 35 nauji virusinio hepatito B atvejai, 6 iš jų – lėtinio hepatito.