Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės Anesteziologijos ir reanimatologijos klinikos vadovės Renatos Paškevičiūtės, slaugytojai šioje klinikoje dirba intensyviai - operacinės ir reanimacijos skyriuose, kur susiduriama su grėsmingomis gyvybei būklėmis.
Slaugos mokslas yra nuolat besivystanti ir neatsiejama medicinos mokslo sritis. Šiuolaikiniam slaugytojui keliami dideli uždaviniai, slaugytoja turi nuolat profesiškai tobulėti, kelti savo profesinę kompetenciją ir aktyviai dalyvauti paciento sveikatos priežiūroje. Šiuolaikinė slaugytoja turi žinoti, kas yra geriausia jos pacientui, be tinkamos sveikatos priežiūros.
"Dvidešimt pirmajame amžiuje slauga suprantama ne tik kaip ligonių pavartymas, apvalymas, paduotas gėrimas, bet slaugytojai aktyviai dalyvauja ir paciento gydyme. Dalyvavimas komandos darbe yra labai svarbus ir vien gydytojų darbas be slaugytojų neįsivaizduojamas. Mes visi turime vieną tikslą - kad pacientas kuo greičiau pasveiktų ir grįžtų į visavertį gyvenimą. Kadangi slaugytoja nepertraukiamai dirba su pacientu, ji turi išmanyti, kaip atpažinti gyvybei grėsmingas būkles, pavyzdžiui, insultą, sepsį, ūmų koronarinį sindromą, ir pradėti teikti tinkamą pagalbą, skubiai informavus gydytoją", - kalbėjo R. Paškevičiūtė.
Pokalbininkės nuomone, pažangios slaugos slaugytojų nereikia tapatinti su gydytojais - auksinis standartas turėtų būti tarpprofesinė praktika ir efektyvus slaugytojų ir gydytojų komandinis darbas bei bendradarbiavimas. Gydymo procese privalo dalyvauti slaugytoja, gydytojas ir pats pacientas, o jei jo būklė neleidžia - paciento artimieji. Gydytojui svarbu kartu su pacientu įveikti ligą, o slaugytojai dar turi rūpėti ir paciento sveikata, saugi aplinka ligoninėje ir pasitenkinimas teikiamu gydymu bei slauga.
"Gydytojai ir slaugytojai turi dirbti kaip viena komanda dėl paciento. Slaugytoja užtikrina saugų paciento judėjimą sveikatos priežiūros sistemoje. Įrodymais pagrįsta medicina yra neįsivaizduojama be įrodymais pagrįstos slaugos, orientuotos į pacientą. Tarpprofesinis bendradarbiavimas tuo ir remiasi, kad slaugytoja žino labai daug savo srityje - kaip prižiūrėti pacientą, kaip jį slaugyti, kaip užtikrinti slaugos procesą, suformuluoti slaugos diagnozę, kaip vykdyti išsikeltus tikslus konkretaus paciento sveikatos priežiūroje. Vien tik mano, kaip gydytojo, vaistų paskyrimas ar operacijų atlikimas bus niekinis, jei šiame procese nedalyvaus slaugytoja, kuri turi žinoti, kas vyksta paciento organizme ir ko galima tikėtis, - kalbėjo R. Paškevičiūtė.
- Kitaip tariant, tarpprofesinė praktika - kai kartu dirba gydytojas ir slaugytojas. Tokiu atveju užtikrinamas tinkamas paciento gydymas ir slauga, gerėja paciento sveikatos priežiūra, pasitenkinimas gydymu, vyksta greitesnis paciento sveikimas, atsistatymas ir grįžimas į pilnavertį gyvenimą. Tokia praktika yra siekiamybė bet kurioje srityje, ne tik medicinoje. Mūsų ligoninėje tokia praktika sėkmingai taikoma - neišskiriamas nė vienas žmogus komandoje, nėra nė vieno nereikalingo, pradedant pagalbiniu personalu ir baigiant pačios aukščiausios kvalifikacijos gydytojais. Mes visi dirbame komandoje, konsultuojamės, tariamės, priimamos įvairios nuomonės."
Pasak gydytojos, visuomet reikia siekti aukščiausių rezultatų, tad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje teigiamai vertinama slaugytojų kompetencijų plėtra - pažangios slaugos praktikos kūrimas.
Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose, pasak R. Paškevičiūtės, turi dirbti aukštos kvalifikacijos, gerai apmokytos, patyrusios, sugebančios greitai vertinti paciento būklę, galinčios suteikti tinkamą pagalbą, kultūringos ir galinčios užtikrinti emociškai saugią sveikatos priežiūrą tiek pacientui, tiek jo šeimos nariams, organizuotos, turinčios daug klinikinių žinių, išlaikančios savitvardą, gebančios valdyti stresą slaugytojos.
"Kaip nėra per aukšto lygio gydymo, taip nėra ir per aukšto lygio slaugos, tik gali būti netinkamas gydymas ir netinkama slauga. Kuo aukštesnės kompetencijos slaugytojai, tuo daugiau naudos pacientui - trumpėja gydymo trukmė, mažėja kaštai, greitėja paciento sveikimas, jo organizmo funkcinis atsistatymas. Tuo pat metu pradedame spręsti ir socialines problemas - per trumpesnį laiką žmogus vėl tampa darbingas ir gali grįžti į savo kasdienę veiklą. Tai yra labai svarbu, ir galime pasidžiaugti, kad tai nėra lozungai, tai yra įrodyta tiesa", - šypsosi R. Paškevičiūtė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą